Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?

Prasidėjus naujiesiems metams įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų, susijusių su naujų būstų įsigijimu bei gyvenamųjų pastatų statybos užbaigimu. Nuo š. m. sausio 1 dienos naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate.

Tačiau ką tiksliai tai reiškia ir ką turėtų žinoti tiek naują būstą įsigyti besiruošiantys pirkėjai, tiek NT vystytojai?

Svarbiausius Statybų įstatymo pakeitimų akcentus, kurie aktualūs pirkėjams ir pardavėjams, aiškina advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas, advokato padėjėjas Justas Sadaunykas.

100 proc. pastato baigtumas nereiškia būsto įrengimo „iki raktų“

Pagal Statybos įstatymą, pastato statyba laikoma užbaigta (100 proc. baigtumas) tada, kai yra baigti visi statybos darbai ir surašomas statybos užbaigimo aktas. Šis aktas gali būti surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pastato kadastro duomenų bylą. Būtent nustatant pastato kadastro duomenis yra apskaičiuojamas pastato baigtumas. Be to, ne mažesnę svarbą turi ir pastato projektas, kadangi pastato baigtumas yra kadastro duomuo, parodantis, kiek procentų pastato yra pastatyta pagal projektą. Jeigu atliekant kadastro darbus nustatoma, kad pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos projektą, pastato baigtumas yra 100 proc.

Taigi pastato 100 proc. baigtumas yra pripažįstamas tada, kai pastatas yra visiškai pastatytas pagal projektą, pastatytos visos pastato konstrukcijos, įrengtos inžinerinės sistemos, atlikti aplinkos sutvarkymo darbai ir pan. Kaip minėta, svarbų vaidmenį turi pastato projektas, kadangi šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų pastato projekte numatyti iki galo atliktų būsto apdailos darbų. Kitaip tariant, pastatas galės būti laikomas užbaigtu 100 proc. ir neatlikus kai kurių įrengimo (apdailos) darbų kiekvienuose butuose atskirai, jei tokie darbai nebus numatyti pagal teisės aktų reikalavimus parengtame pastato projekte.

Naujojo būsto pirkėjams nevertėtų nerimauti dėl to, jog jie norėdami įgyvendinti individualų interjero dizaino projektą bus privesti perdažyti sienas, keisti išklijuotas plyteles, grindų dangą ir pan. Jei pastato projekte tokie apdailos darbai nebus numatyti, būstai ir toliau galės būti parduodami su vadinamąja daline apdaila, o pirkėjai tikrai galės įgyvendinti savo svajonių interjero projektą be papildomų sunkumų. Todėl renkantis naująjį būstą, ypač ankstyvojoje NT projekto stadijoje, rekomenduojama atidžiau susipažinti su pastato projektu ir jame nustatytu įrengimo (apdailos) lygiu atskiruose butuose ar bent jau šios informacijos pasiklausti vystytojo.

Visiško baigtumo reikalavimas taikomas ne visiems naujiems būstams

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog 100 proc. pastato baigtumo reikalavimas bus taikomas tik gyvenamosios paskirties patalpoms (butams), esantiems trijų ar daugiau butų daugiabučiuose pastatuose, taip pat gyvenamosios paskirties patalpoms, esančioms kitų paskirčių pastatuose. Be to, minėtos nuostatos bus taikomos ne tik šių objektų naujai statybai, tačiau ir rekonstrukcijai. Taigi Statybos įstatymo pakeitimai didžiąja dalimi palies naujų daugiabučių bei butų juose pirkėjus ir vystytojus.

100 proc. pastato baigtumo reikalavimas nebus privalomas vieno ar dviejų butų gyvenamiesiems pastatams, t. y. dažnai jaunų šeimų pamėgtiems vieno ar dviejų butų (sublokuotiems) gyvenamiesiems namams. Tačiau minėtas reikalavimas nebus privalomas tik tuo atveju, jei statytojas ar kiti susiję asmenys nebus sudarę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties.

Be to, aptariamas reikalavimas taip pat nebus taikomas negyvenamosios paskirties patalpoms – vis labiau populiarėjantiems loftams, kūrybinėms dirbtuvėms, poilsio ar viešbučių paskirties pastatams (patalpoms).

Preliminariosios sutartys ir toliau galės būti sudaromos, tačiau atsiranda papildomų rizikų

Ne mažiau svarbus aspektas yra tai, jog reikalavimas pirkti ir parduoti gyvenamąsias patalpas (butus) 100 proc. baigtame statyti pastate bus taikomas tik notariniams sandoriams, t. y. pagrindinėms pirkimo–pardavimo sutartims. Preliminariosios (dar vadinamos „rezervavimo“) sutartys su pirkėjais ir toliau galės būti sudaromos neužbaigus pastato statybos. Todėl, kaip praktikoje buvo įprasta, pirkėjai ir toliau galės rinktis sau patinkantį būstą iš vystytojų siūlomų NT projektų bei sudaryti preliminariąsias sutartis ankstyvojoje NT projekto stadijoje (neužbaigus statybos), tačiau būtina įsivertinti papildomai atsirandančias rizikas.

Natūralu, jog pirkėjai siekia kuo greičiau įsirengti naująjį būstą ir mėgautis naujaisiais savo namais, todėl įrengimo darbus neretai pradeda iš karto po preliminariosios sutarties pasirašymo. Nors tokia galimybė, susitarus su vystytoju, pradėti įsirengti naująjį būstą ir toliau išliks, kiekvienam pirkėjui būtina įsivertinti, jog notarinės sutarties pasirašymas bei nuosavybės teisės į naująjį būstą perėjimas pirkėjui bus galimas tik po to, kai vystytojas pasieks 100 proc. pastato baigtumą. Vystytojui tapus nemokiam (bankrutavus), kilus ginčų dėl statybą leidžiančio dokumento ar net jį panaikinus, atsiradus galimiems teritorijų planavimo reikalavimų pažeidimams ar kitoms kliūtims užbaigti statybą, pirkėjai rizikuotų ne tik sumokėtu avansu pagal preliminariąją sutartį, tačiau ir patirtomis išlaidomis būstui įsirengti, kadangi pirkėjas jau būtų patyręs nemenkas išlaidas, tačiau nuosavybės teisės į būstą dar nebūtų įgijęs.

Įstatymų leidėjas, priėmęs aptariamą Statybos įstatymo pakeitimą, siekė didesnės būsto pirkėjų apsaugos ir, tikėtina, daugiau atsakomybės iš NT vystytojų. Tačiau abejotina, ar pastato 100 proc. baigtumo reikalavimas iš esmės prisidės prie didesnės pirkėjų apsaugos. Priešingai, išliekant galimybei sudaryti preliminariąsias sutartis neužbaigus pastato statybos bei pradėjus tokį būstą įsirengti, pirkėjai rizikuotų ne tik sumokėtu avansu, tačiau papildomai ir įdėtomis investicijomis būstui įrengti, jau nekalbant apie tuos pirkėjus, kurie naudojasi paskola būstui įsigyti ir (ar) įsirengti, jei vystytojas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepasiektų 100 proc. pastato baigtumo po preliminariosios sutarties sudarymo.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148