Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?

Giliųjų venų trombozė ne veltui yra vadinama itin klastinga liga – dėl jos pasekmių žmogų gali ištikti net mirtis. Mokslininkai įvardija vieną iš svarbių rizikos grupių – ilgai sėdintys žmonės.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Būtent pastaraisiais metais šios ligos skaičiai padidėjo be jokių kitų rizikos faktorių, tik kaip negalėjimas daug judėti dėl pasaulyje vyravusios pandemijos. Tai, kad ilgas sėdėjimas gali didinti giliųjų venų trombozės dažnį, buvo pastebėta dar II Pasaulinio karo metu.

Sutrikęs kraujo tekėjimas ilgai sėdintiems

Giliųjų venų trombozės rizikos faktoriai susiję su vadinama Virchovo triada: kai yra tam tikras tekėjimo sutrikimas, venos sienelės pažeidimas ar tiesiog paties kraujo savybės, kai jis linkęs labiau krešėti. Kaip pasakoja medikė, būtent ilgai sėdintys žmonės yra padidintoje rizikoje susidurti su giliųjų venų tromboze.

„Sutrikęs kraujo tekėjimas yra didelė problema tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir nededa papildomų pastangų bent šiek tiek daryti pertraukas. Kai sėdime – mūsų blauzdos raumenys nedirba, o jie labai svarbūs veniniam nutekėjimui. Šie raumenys tam tikra prasme susitraukdami masažuoja venas ir išstumia kraują iš žemiausių kūno dalių širdies link. Kai sėdime – toks procesas nevyksta“, – pasakoja Urtė Builytė, medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgė.

Anot medikės, sėdimas darbas ir ilgos kelionės yra labai pavojingi. Taip pat, be šių rizikos faktorių, yra svarbūs dar du: jei kraujas yra linkęs labiau krešėti arba žmogus susiduria su venų sienelių pažeidimu, kaip kad patiriamos traumos, svarbūs ir hormonų pokyčiai nėštumo metu.

Rimtos pasekmės laiku nepradėjus gydymo

Kaip pasakoja kraujagyslių chirurgė, giliųjų venų trombozė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai patys kreipiasi arba dėl ko kiti gydytojai nukreipia žmones būtent pas kraujagyslių chirurgus.

„Klasikiniai požymiai yra vienos blauzdos tinimas, skausmas ir jautrumas aplink venų eigą. Atkreipti dėmesį vertėtų ypač tada, jei turėjote ilgų skrydžių, traumų ar sunkesnių ligų, kai žmogus netenka skysčių. Žinoma, yra daug kojų tinimo priežasčių, tačiau viena grėsmingiausių būklių yra giliųjų venų trombozė, kurią būtina gydyti nedelsiant. Todėl pajutus simptomus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako specialistė Urtė Builytė.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais žmonėms, kurie kreipėsi dėl nusiskundimų, susijusių su tromboze, buvo kompensuota daugiau nei 81 tūkst. eurų sveikatos paslaugų išlaidų.

„Dėl trombozių 2022 metais kreipėsi daugiau nei 300 mūsų bendrovės klientų. Matome, kad dažniausiai dėl trombozės sveikatos draudimu naudojasi 50-60 metų žmonės – 42 proc. Populiarios gydytojų specialistų konsultacijos, taip pat diagnostiniai tyrimai, procedūros bei laboratoriniai tyrimai. Gyventojai daug dažniau nei anksčiau naudojosi ir stacionariniu gydymu, kurio vidutinė kaina siekė net 1,7 tūkst. eurų sumą“, – komentuoja Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas.

Anot specialisto, plaučių bei širdies tromboembolija yra dažna staigių mirčių priežastis, todėl būtina į ligą sureaguoti laiku bei nedelsti gydymo.

Jam pritaria ir kraujagyslių chirurgė. Anot jos, jei dalis krešulio, susidariusio giliojoje venoje, atitrūksta ir nukeliauja į plaučių arterijas, ir taip yra sutrikdoma kraujotaka stambiose plaučių arterijose – gali įvykti ūmus kvėpavimo nepakankamumas bei sustoti širdis.

„Būtent todėl gydymas, jei tokia liga yra įtariama, ypač turint tam tikrų rizikos faktorių, turėtų būti pradėtas nedelsiant. Pati giliųjų venų trombozė, jei lokalizuota tik kojoje, yra gydoma kraują skystinančiais vaistais, kompresine terapija, taip pat žmogus yra aktyvinamas, naudojami ir kiti simptomus palengvinantys vaistai.

Visgi, labai svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau tikimybės, kad trombas bus ištirpdytas sėkmingai bei dar nebus spėjęs pažeisti venos sienelės. Tai labai svarbu, nes jei visgi sienelė yra pažeidžiama – turi įtakos prastesnei tolimesnei gyvenimo kokybei: išsivysto ilgalaikis kojos tinimas, skausmas, pigmentacija blauzdoje, susidaro žaizdos“, – pažymi medicinos centro „Northway“ gydytoja.

Padidėjusi rizika

Medicinos specialistė teigia, kad yra įprasta manyti, jog giliųjų venų trombozė dažniau pasitaiko moterims. Visgi tai nėra visiška tiesa.

„Svarbu paminėti, kad šiai ligai didelės neigiamos įtakos turi moterų vartojami hormoniniai kontraceptikai. Jei statistiškai atmestume tas moteris, kurios vartoja kontraceptikus – vyrų, sergančių šia liga, skaičius būtų didesnis nei moterų. Taigi, norisi atkreipti dėmesį, kad moterys, pradėdamos naudoti hormoninius kontraceptikus, turėtų žinoti apie padidėjusią giliųjų venų trombozės riziką“, – sako gydytoja.

Taip pat ji atkreipia dėmesį į sezoniškumą. Su šia liga žmonės dažniau susiduria žiemą – galbūt tam įtakos turi tai, kad mažiau judama, prisideda įvairios virusinės ligos, gripas. Dar vienas faktorius – nutukimas.

Esminiai patarimai ligos prevencijai

„Dar II Pasaulinio karo metais buvo iškelta idėja apie ilgo sėdėjimo neigiamas pasekmes. Tuomet vienas gydytojas pastebėjo, kad per oro reidus, kai žmonėms reikėjo slėptis ir sėdėti ant paprastų kėdžių, įvykdavo daugiau giliųjų venų trombozių. Perkėlus žmones ant lovų – šios ligos skaičiai sumažėjo.

Būtent per COVID-19 pandemiją mokslininkai prisiminė šią idėją ir vėl pradėjo išskirti atskirą rizikos grupę – tuos, kurie ilgai sėdi. Jei sėdima daugiau nei aštuonias valandas per parą ir nėra daromos pertraukos arba jos daromos rečiau nei kas tris valandas – giliųjų venų trombozės rizika, net nesant kitoms rizikoms, ženkliai padidėja“, – sako gydytoja.

Anot jos, jei žmogus dirba sėdimą darbą – pagrindinis patarimas būtų stengtis bent kas pusvalandį ar valandą atsistoti, pasivaikščioti, nueiti iki vandens aparato ar tualeto. Galima net panaudoti mažą kamuoliuką, jį pasidėti po koja ir žaisti, kad būtų bent šiek tiek įdarbinti blauzdos raumenys.

„Pasivaikščiojimas kas pusvalandį taip pat galioja ir žmonėms, skrendantiems ilgus skrydžius. Be to, rekomenduočiau tiems, kurie skrenda ilgiau nei aštuonias valandas, dėvėti kompresines kojines. Žinoma, gerti daug skysčių taip pat itin svarbu kiekvienam žmogui – kalbant apie šią ligą toks patarimas irgi vertas dėmesio.

Galiausiai – fizinis aktyvumas svarbus antsvorio prevencijai, mūsų imuniteto palaikymui. Daug sergant taip pat padidėja rizika susirgti giliųjų venų tromboze“, – patarimais dalinasi kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė.

• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?
• Karštis, vandens trūkumas ar liga? Kaip suprasti, kodėl vasarą skauda galvą.
• Daugelis vis dar nežino: šią telefono funkciją galima valdyti vien balsu.
• „Pamatai“: premija atiteko tyrimui, atskleidusiam G. Palucko verslo užkulisius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138