Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?

Giliųjų venų trombozė ne veltui yra vadinama itin klastinga liga – dėl jos pasekmių žmogų gali ištikti net mirtis. Mokslininkai įvardija vieną iš svarbių rizikos grupių – ilgai sėdintys žmonės.

Būtent pastaraisiais metais šios ligos skaičiai padidėjo be jokių kitų rizikos faktorių, tik kaip negalėjimas daug judėti dėl pasaulyje vyravusios pandemijos. Tai, kad ilgas sėdėjimas gali didinti giliųjų venų trombozės dažnį, buvo pastebėta dar II Pasaulinio karo metu.

Sutrikęs kraujo tekėjimas ilgai sėdintiems

Giliųjų venų trombozės rizikos faktoriai susiję su vadinama Virchovo triada: kai yra tam tikras tekėjimo sutrikimas, venos sienelės pažeidimas ar tiesiog paties kraujo savybės, kai jis linkęs labiau krešėti. Kaip pasakoja medikė, būtent ilgai sėdintys žmonės yra padidintoje rizikoje susidurti su giliųjų venų tromboze.

„Sutrikęs kraujo tekėjimas yra didelė problema tiems, kurie dirba sėdimą darbą ir nededa papildomų pastangų bent šiek tiek daryti pertraukas. Kai sėdime – mūsų blauzdos raumenys nedirba, o jie labai svarbūs veniniam nutekėjimui. Šie raumenys tam tikra prasme susitraukdami masažuoja venas ir išstumia kraują iš žemiausių kūno dalių širdies link. Kai sėdime – toks procesas nevyksta“, – pasakoja Urtė Builytė, medicinos centro „Northway“ kraujagyslių chirurgė.

Anot medikės, sėdimas darbas ir ilgos kelionės yra labai pavojingi. Taip pat, be šių rizikos faktorių, yra svarbūs dar du: jei kraujas yra linkęs labiau krešėti arba žmogus susiduria su venų sienelių pažeidimu, kaip kad patiriamos traumos, svarbūs ir hormonų pokyčiai nėštumo metu.

Rimtos pasekmės laiku nepradėjus gydymo

Kaip pasakoja kraujagyslių chirurgė, giliųjų venų trombozė yra viena dažniausių priežasčių, kodėl pacientai patys kreipiasi arba dėl ko kiti gydytojai nukreipia žmones būtent pas kraujagyslių chirurgus.

„Klasikiniai požymiai yra vienos blauzdos tinimas, skausmas ir jautrumas aplink venų eigą. Atkreipti dėmesį vertėtų ypač tada, jei turėjote ilgų skrydžių, traumų ar sunkesnių ligų, kai žmogus netenka skysčių. Žinoma, yra daug kojų tinimo priežasčių, tačiau viena grėsmingiausių būklių yra giliųjų venų trombozė, kurią būtina gydyti nedelsiant. Todėl pajutus simptomus būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – sako specialistė Urtė Builytė.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais žmonėms, kurie kreipėsi dėl nusiskundimų, susijusių su tromboze, buvo kompensuota daugiau nei 81 tūkst. eurų sveikatos paslaugų išlaidų.

„Dėl trombozių 2022 metais kreipėsi daugiau nei 300 mūsų bendrovės klientų. Matome, kad dažniausiai dėl trombozės sveikatos draudimu naudojasi 50-60 metų žmonės – 42 proc. Populiarios gydytojų specialistų konsultacijos, taip pat diagnostiniai tyrimai, procedūros bei laboratoriniai tyrimai. Gyventojai daug dažniau nei anksčiau naudojosi ir stacionariniu gydymu, kurio vidutinė kaina siekė net 1,7 tūkst. eurų sumą“, – komentuoja Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ Specializuotos rizikos draudimo grupės vadovas.

Anot specialisto, plaučių bei širdies tromboembolija yra dažna staigių mirčių priežastis, todėl būtina į ligą sureaguoti laiku bei nedelsti gydymo.

Jam pritaria ir kraujagyslių chirurgė. Anot jos, jei dalis krešulio, susidariusio giliojoje venoje, atitrūksta ir nukeliauja į plaučių arterijas, ir taip yra sutrikdoma kraujotaka stambiose plaučių arterijose – gali įvykti ūmus kvėpavimo nepakankamumas bei sustoti širdis.

„Būtent todėl gydymas, jei tokia liga yra įtariama, ypač turint tam tikrų rizikos faktorių, turėtų būti pradėtas nedelsiant. Pati giliųjų venų trombozė, jei lokalizuota tik kojoje, yra gydoma kraują skystinančiais vaistais, kompresine terapija, taip pat žmogus yra aktyvinamas, naudojami ir kiti simptomus palengvinantys vaistai.

Visgi, labai svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau tikimybės, kad trombas bus ištirpdytas sėkmingai bei dar nebus spėjęs pažeisti venos sienelės. Tai labai svarbu, nes jei visgi sienelė yra pažeidžiama – turi įtakos prastesnei tolimesnei gyvenimo kokybei: išsivysto ilgalaikis kojos tinimas, skausmas, pigmentacija blauzdoje, susidaro žaizdos“, – pažymi medicinos centro „Northway“ gydytoja.

Padidėjusi rizika

Medicinos specialistė teigia, kad yra įprasta manyti, jog giliųjų venų trombozė dažniau pasitaiko moterims. Visgi tai nėra visiška tiesa.

„Svarbu paminėti, kad šiai ligai didelės neigiamos įtakos turi moterų vartojami hormoniniai kontraceptikai. Jei statistiškai atmestume tas moteris, kurios vartoja kontraceptikus – vyrų, sergančių šia liga, skaičius būtų didesnis nei moterų. Taigi, norisi atkreipti dėmesį, kad moterys, pradėdamos naudoti hormoninius kontraceptikus, turėtų žinoti apie padidėjusią giliųjų venų trombozės riziką“, – sako gydytoja.

Taip pat ji atkreipia dėmesį į sezoniškumą. Su šia liga žmonės dažniau susiduria žiemą – galbūt tam įtakos turi tai, kad mažiau judama, prisideda įvairios virusinės ligos, gripas. Dar vienas faktorius – nutukimas.

Esminiai patarimai ligos prevencijai

„Dar II Pasaulinio karo metais buvo iškelta idėja apie ilgo sėdėjimo neigiamas pasekmes. Tuomet vienas gydytojas pastebėjo, kad per oro reidus, kai žmonėms reikėjo slėptis ir sėdėti ant paprastų kėdžių, įvykdavo daugiau giliųjų venų trombozių. Perkėlus žmones ant lovų – šios ligos skaičiai sumažėjo.

Būtent per COVID-19 pandemiją mokslininkai prisiminė šią idėją ir vėl pradėjo išskirti atskirą rizikos grupę – tuos, kurie ilgai sėdi. Jei sėdima daugiau nei aštuonias valandas per parą ir nėra daromos pertraukos arba jos daromos rečiau nei kas tris valandas – giliųjų venų trombozės rizika, net nesant kitoms rizikoms, ženkliai padidėja“, – sako gydytoja.

Anot jos, jei žmogus dirba sėdimą darbą – pagrindinis patarimas būtų stengtis bent kas pusvalandį ar valandą atsistoti, pasivaikščioti, nueiti iki vandens aparato ar tualeto. Galima net panaudoti mažą kamuoliuką, jį pasidėti po koja ir žaisti, kad būtų bent šiek tiek įdarbinti blauzdos raumenys.

„Pasivaikščiojimas kas pusvalandį taip pat galioja ir žmonėms, skrendantiems ilgus skrydžius. Be to, rekomenduočiau tiems, kurie skrenda ilgiau nei aštuonias valandas, dėvėti kompresines kojines. Žinoma, gerti daug skysčių taip pat itin svarbu kiekvienam žmogui – kalbant apie šią ligą toks patarimas irgi vertas dėmesio.

Galiausiai – fizinis aktyvumas svarbus antsvorio prevencijai, mūsų imuniteto palaikymui. Daug sergant taip pat padidėja rizika susirgti giliųjų venų tromboze“, – patarimais dalinasi kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147