Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė

„Daugeliui dirbtinis intelektas (DI) asocijuojasi su filmų brukamais protingais, tačiau pavojingais robotais-mašinomis, keliančiais grėsmę žmonių egzistencijai, tačiau oficiali sąvoka gana greitai nuleidžia ant žemės“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto prof. dr. Tomas Krilavičius.

Jis paaiškina, kad DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį. Kitaip tariant, tai kompiuterių mokslo šaka, kuri orientuota į mašinų kūrimą, kurios gali imituoti rutininį, kūrybiškumo nereikalaujantį elgesį.

„Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti daug įvairių uždavinių, ypač tokių, kuriuose atliekami panašūs, pasikartojantys veiksmai, reikalaujantys mažai kūrybingumo – pavyzdžiui, balso įrašų transkribavimas, nesklandumų ir gedimų identifikavimas, tikslesnis skalbimo mašinos ar kavos aparato valdymas, prekių poreikio prognozavimas, krovinių pervežimo kaštų prognozavimas, geriausio maršruto parinkimas ir pan. Tokių sprendimų taikymas leidžia žmonėms dirbti labiau kūrybingus darbus, priimti sprendimus, o rutinines veiklas palikti mašinoms, taip išvengiant nuobodulio ir pervargimo sukeltų klaidų“, – konkrečius pavyzdžius vardina mokslininkas.

T. Krilavičius yra ne tik VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas, bet ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis mokslininkas, NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. STO – Science and Technology Organization) darbo grupės, dirbančios su dirbtiniu intelektu, narys. Jo teigimu, dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti užduotis, kurioms reikalingas žmonių protas, todėl tikslesnis terminas būtų „mašininis mokymas“, ar šiuo metu populiarėjantis pavadinimas „gilusis mokymas“.

VDU Informatikos fakultetas yra tarp lyderiaujančių tyrinėjant dirbtinį intelektą

Profesorius pripažįsta, kad dirbtinio intelekto sritis dar nepasiekė savo piko ir joje tirti bei eksperimentuoti tikrai yra ką. Siekiant tobulėjimo DI srityje, VDU Informatikos fakultete veikia Intelektualių sistemų laboratorija, įjungta į Europos dirbtinio intelekto tyrimų laboratorijų konsorciumą CLAIRE (www.claire-ai.org). Joje atliekami įvairūs dirbtinio intelekto moksliniai ir taikomieji tyrimai, projektiniai darbai.

VDU Informatikos fakulteto atstovai doc. dr. Darius Amilevičius ir prof. dr. Tomas Krilavičius dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje, kuri sukūrė Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją. Strategijoje atskleista, kad VDU yra vieni iš lyderių tarp Lietuvos mokslo ir studijų institucijų Dirbtinio intelekto tyrimų srityje.

VDU Informatikos fakulteto dekanė doc. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė vardija ir kitus fakulteto pasiekimus: „Fakulteto mokslininkai dalyvauja The Human Brain FP7 projekte, Lietuvių kalbos teksto sintaksinės-semantinės analizės informacinės sistemos viešųjų paslaugų vystymo projekte SEMANTIKA 2 ir kituose su DI tyrimais susijusiuose projektuose“, – pasakoja IF dekanė ir priduria, kad DI mokslinių tyrimų ir taikomuosiuose projektuose aktyviai dalyvauja ir fakulteto studentai, kurie įvertinami ir už universiteto ribų. „Už dirbtinio intelekto tematikos darbus Lietuvos Mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojomis tapo VDU studentės – Monika Briedienė ir Dovilė Kuizinienė. Kiti VDU studentai – Karolis Lašas ir Gabrielė Kasputytė buvo apdovanoti už geriausią stendinį pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Duomenų analizės metodai programinėms sistemoms“ (Data Analysis Methods for Software Systems)“, – paskutinius studentų pasiekimus vardija D. Vitkutė-Adžgauskienė.

VDU Informatikos fakultetas taip pat bendradarbiauja su Lietuvos įmonėmis kuriant įvairius sprendimus, naudojančius DI, pavyzdžiui, kartu su „UAB TokenMill“ kuria kalbos technologijų sprendimus, su „Ooniq“ taiko DI savitarpio draudime, ir t.t.

Dar studijų metais daugelis studentų įsidarbina

Dar studijų metais VDU studentai net tik mokosi teorinių dalykų, tačiau ir aktyviai bei sėkmingai įsitraukia į realius tiriamuosius DI darbus bei derina studijas su darbu. D. Vitkutė-Adžgauskienė pasakoja, kad Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI), atliekantis taikomuosius tyrimus dirbtinio intelekto srityje, bendradarbiaujant kartu su verslu, saugumo ir gynybos sistema, jau 10 metų įtraukia VDU Informatikos fakulteto studentus į savo veiklas – nuo praktikos iki įdarbinimo. Už gerus rezultatus atliekant tyrimus aktualius BPTI, VDU Informatikos fakulteto studentams kasmet yra skiriamos stipendijos. Šiemet BPTI stipendija buvo skirta Militai Songailaitei – VDU matematikos ir jos taikymų programos trečiakursei, kuri gretutinėse studijose studijuoja ir Informatikos sistemų programoje.

Visgi, konkreti praktika ir darbas dar studijų metais – ne vienintelis VDU Informatikos fakulteto studijų privalumas. „VDU Informatikos studijos labiau orientuotos į plataus profilio informatikų, kurių labai trūksta, rengimą. Informatikų dabar reikia praktiškai kiekvienai įmonei. Toks informatikas turi suprasti technologijas, jų derinius, valdymo dėsnius. Vien programavimas – siaura specialybė, rinkai reikalingi daug platesnio profilio ekspertai“, – tikina VDU IF dekanė ir papildo, kad DI tematika VDU Informatikos sistemų bakalauro ir Taikomosios informatikos magistro studijų programose egzistuoja jau daugelį metų.

„Studijų metu studentai išmoksta taikyti įvairius DI metodus, tokius kaip dirbtiniai neuroniniai tinklai, metodus skirtus vaizdo, kalbos ar šnekos analizei, FinTech, InsurTech, MarTech, taip pat metodus reikalingus ir naudojamus gynybos ar saugos sektoriuose. Dirbtinio intelekto pritaikymą studentai išmoksta visose Informatikos sistemų programos specializacijose, tačiau norintys į šią sritį įsigilinti, kurti naujus dirbtinio intelekto sprendimus, gali rinktis Dirbtinio intelekto sistemų specializaciją“, – patikslina VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas prof. dr. T. Krilavičius.

Matematinės žinios būtinos

VDU Matematikos ir statistikos katedros doc. dr. Sigita Urbonienė teigia, kad matematika – vienas iš dalykų, kuris prisideda prie DI sėkmės. „Dirbtinis intelektas yra sritis, kurioje persipina statistiniai, tikimybiniai, informatikos ir kiti metodai, tad norint įsigilinti į mašininio mokymo, bei giliojo mokymo algoritmų pagrindus, sugebėti juos sėkmingai taikyti – gilios matematinės žinios yra būtinos. Todėl nuo 2020 m. Matematikos ir jos taikymo programoje siūloma Dirbtinio intelekto matematikos specializacija“, – pasakoja docentė.

Kad matematinės žinios būtinos, patvirtina ir VDU Informatikos fakulteto „Taikomosios matematikos“ magistrantūros studijų programos pirmakursis Karolis Lašas: „Baigiamajame bakalauro darbe taikiau dirbtinio intelekto metodus į kuriuos gilinausi skaitydamas reikiamą literatūrą, taip pat labai gelbėjo, dar „Matematikos ir jos taikymo” studijų programoje lankytos paskaitos, skirtos dirbtiniam intelektui” – pasakoja studentas. Vaikinas šiuo metu dirba duomenų analitiku ir planuoja šioje sferoje gilinti žinias ir ateityje.

Bakalauro studijų programos „Matematika ir jos taikymas“ trečiakursė Milita Songailaitė pasakoja, jog studijuodama gretutinėje „Informatikos sistemų“ programoje pasirinko dirbtinio intelekto paskaitas, o pastarosios tapo vienu iš didžiausių atradimų universitete. „Kaip ir pats dirbtinio intelekto mokslas, šios paskaitos nebuvo lengvos, tačiau dėstytojas leido patiems susigalvoti projektą skirtą dirbtinio intelekto taikymams ir tai man padėjo žymiai geriau pritaikyti bei gilinti paskaitose įgytas žinias“, – pasakoja VDU studentė bei papildo, jog paskaitos buvo itin kokybiškos, o sudarytos sąlygos leido sužinoti daug daugiau dalykų nei buvo nurodyta dalyko programoje.

M. Songailaitė užsimena, jog po bakalauro studijų mokslus norėtų tęsti ir ateityje, tik dar nėra apsisprendusi dėl konkrečios srities. „Norėčiau specializuotis dirbtinio intelekto, matematinių modeliavimų ar mechanikos inžinerijos srityse. Visos šios sritys reikalauja matematikos ir informacinių technologijų žinių, todėl džiaugiuosi, jog mano pagrindinių bei gretutinių studijų programų pasirinkimai puikiai tinka“, – teigia VDU studentė.

Informatikos fakulteto studentai, įgiję dirbtinio intelekto metodų taikymo žinių, gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse – medicinoje, gynyboje ir kitose srityse, kuriose būtinas DI taikymas, kurti naujus sprendimus.

• „Facebook“ eros pabaiga? Paaugliai renkasi „Youtube“, „Instagram“ ir „Snapchat“.
• Intensyvaus šildymo sezono metu padidėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.
• „LTG Infra“ pradeda radijo ryšio sistemos modernizaciją.
• „Falcon 9“ į orbitą iškels dar vieną „NanoAvionics“ palydovą.
• Praėjusią savaitę elektra Lietuvoje brango 12 proc., dėl šalčių išaugo paklausa.
• Mitybos specialistė pataria, kaip per karantiną susidaryti valgymo režimą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruota 717 naujų koronaviruso atvejų.
• Augintinių kailio priežiūra žiemą: ką turėtų žinoti kiekvienas šeimininkas?
• Ekspertų patarimai apie vištų dedeklių auginimą ir priežiūrą.
• Duomenų apžvalga: karantino priemonės veikia labai efektyviai.
• Pastatų išbandymai sniegu: kada namų stogai gali nebeatlaikyti.
• Turintiems bepiločius orlaivius (dronus).
• Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių.
• Kaip technologijos gali padėti pasirūpinti emocine higiena.
• Penki dalykai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti žiemą.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 476 nauji koronaviruso atvejai.
• Vėjo elektrinės ir žemdirbystė: ką reikia žinoti ūkininkams?
• Vilniaus Stoties rajono konversija perbraižys būsto paklausos žemėlapį.
• L. Slušnys: vaikas per pamokas žaidžia kompiuterinius žaidimus, neužsipulkite jo.
• Kosmetologė pataria, kokia turėtų būti veido odos priežiūra šaltuoju sezonu .
• Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 836 nauji koronaviruso atvejai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1122 nauji koronaviruso atvejai.
• NVSC primena – izoliacijos taisyklių laikytis būtina.
• Žiemiškos sąlygos kelia pavojus darbo vietose.
• Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1149 nauji koronaviruso atvejai.
• Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
• Kodėl koronavirusas pavojingesnis nėščiosioms ir gimdyvėms?
• Rizika užsikrėsti COVID-19 liga išlieka ir būnant lauke.
• Jaučiančius COVID-19 simptomus epidemiologai ragina registruotis tyrimui.
• Sveikesnio gyvenimo receptai: kaip desertuose pakeisti cukrų?
• Verslas skaitmenizuojasi − LVPA padeda tą daryti sparčiau.
• Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruotas 1371 naujas koronaviruso atvejis.
• Ekspertas pataria, kaip susitvarkyti kompiuterio darbalaukį – ir kam to reikia?
• Sinoptikams prognozuojant -15 laipsnių šalčio, 10 vaistininkės patarimų.
• Norite išsimiegoti? Savo lovą naudokite tik miegui.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti 1694 nauji koronaviruso atvejai.
• Menininkai apie 1991 m. sausio įvykius: geriau mirti nei grįžti į praeitį.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84