Dirbtinis intelektas – sritis, kuri savo piko dar nepasiekė

„Daugeliui dirbtinis intelektas (DI) asocijuojasi su filmų brukamais protingais, tačiau pavojingais robotais-mašinomis, keliančiais grėsmę žmonių egzistencijai, tačiau oficiali sąvoka gana greitai nuleidžia ant žemės“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto prof. dr. Tomas Krilavičius.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Jis paaiškina, kad DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį. Kitaip tariant, tai kompiuterių mokslo šaka, kuri orientuota į mašinų kūrimą, kurios gali imituoti rutininį, kūrybiškumo nereikalaujantį elgesį.

„Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti daug įvairių uždavinių, ypač tokių, kuriuose atliekami panašūs, pasikartojantys veiksmai, reikalaujantys mažai kūrybingumo – pavyzdžiui, balso įrašų transkribavimas, nesklandumų ir gedimų identifikavimas, tikslesnis skalbimo mašinos ar kavos aparato valdymas, prekių poreikio prognozavimas, krovinių pervežimo kaštų prognozavimas, geriausio maršruto parinkimas ir pan. Tokių sprendimų taikymas leidžia žmonėms dirbti labiau kūrybingus darbus, priimti sprendimus, o rutinines veiklas palikti mašinoms, taip išvengiant nuobodulio ir pervargimo sukeltų klaidų“, – konkrečius pavyzdžius vardina mokslininkas.

T. Krilavičius yra ne tik VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas, bet ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis mokslininkas, NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. STO – Science and Technology Organization) darbo grupės, dirbančios su dirbtiniu intelektu, narys. Jo teigimu, dirbtinio intelekto sistemos gali atlikti užduotis, kurioms reikalingas žmonių protas, todėl tikslesnis terminas būtų „mašininis mokymas“, ar šiuo metu populiarėjantis pavadinimas „gilusis mokymas“.

VDU Informatikos fakultetas yra tarp lyderiaujančių tyrinėjant dirbtinį intelektą

Profesorius pripažįsta, kad dirbtinio intelekto sritis dar nepasiekė savo piko ir joje tirti bei eksperimentuoti tikrai yra ką. Siekiant tobulėjimo DI srityje, VDU Informatikos fakultete veikia Intelektualių sistemų laboratorija, įjungta į Europos dirbtinio intelekto tyrimų laboratorijų konsorciumą CLAIRE (www.claire-ai.org). Joje atliekami įvairūs dirbtinio intelekto moksliniai ir taikomieji tyrimai, projektiniai darbai.

VDU Informatikos fakulteto atstovai doc. dr. Darius Amilevičius ir prof. dr. Tomas Krilavičius dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suburtoje ekspertų grupėje, kuri sukūrė Lietuvos dirbtinio intelekto strategiją. Strategijoje atskleista, kad VDU yra vieni iš lyderių tarp Lietuvos mokslo ir studijų institucijų Dirbtinio intelekto tyrimų srityje.

VDU Informatikos fakulteto dekanė doc. dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė vardija ir kitus fakulteto pasiekimus: „Fakulteto mokslininkai dalyvauja The Human Brain FP7 projekte, Lietuvių kalbos teksto sintaksinės-semantinės analizės informacinės sistemos viešųjų paslaugų vystymo projekte SEMANTIKA 2 ir kituose su DI tyrimais susijusiuose projektuose“, – pasakoja IF dekanė ir priduria, kad DI mokslinių tyrimų ir taikomuosiuose projektuose aktyviai dalyvauja ir fakulteto studentai, kurie įvertinami ir už universiteto ribų. „Už dirbtinio intelekto tematikos darbus Lietuvos Mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojomis tapo VDU studentės – Monika Briedienė ir Dovilė Kuizinienė. Kiti VDU studentai – Karolis Lašas ir Gabrielė Kasputytė buvo apdovanoti už geriausią stendinį pranešimą tarptautinėje konferencijoje „Duomenų analizės metodai programinėms sistemoms“ (Data Analysis Methods for Software Systems)“, – paskutinius studentų pasiekimus vardija D. Vitkutė-Adžgauskienė.

VDU Informatikos fakultetas taip pat bendradarbiauja su Lietuvos įmonėmis kuriant įvairius sprendimus, naudojančius DI, pavyzdžiui, kartu su „UAB TokenMill“ kuria kalbos technologijų sprendimus, su „Ooniq“ taiko DI savitarpio draudime, ir t.t.

Dar studijų metais daugelis studentų įsidarbina

Dar studijų metais VDU studentai net tik mokosi teorinių dalykų, tačiau ir aktyviai bei sėkmingai įsitraukia į realius tiriamuosius DI darbus bei derina studijas su darbu. D. Vitkutė-Adžgauskienė pasakoja, kad Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI), atliekantis taikomuosius tyrimus dirbtinio intelekto srityje, bendradarbiaujant kartu su verslu, saugumo ir gynybos sistema, jau 10 metų įtraukia VDU Informatikos fakulteto studentus į savo veiklas – nuo praktikos iki įdarbinimo. Už gerus rezultatus atliekant tyrimus aktualius BPTI, VDU Informatikos fakulteto studentams kasmet yra skiriamos stipendijos. Šiemet BPTI stipendija buvo skirta Militai Songailaitei – VDU matematikos ir jos taikymų programos trečiakursei, kuri gretutinėse studijose studijuoja ir Informatikos sistemų programoje.

Visgi, konkreti praktika ir darbas dar studijų metais – ne vienintelis VDU Informatikos fakulteto studijų privalumas. „VDU Informatikos studijos labiau orientuotos į plataus profilio informatikų, kurių labai trūksta, rengimą. Informatikų dabar reikia praktiškai kiekvienai įmonei. Toks informatikas turi suprasti technologijas, jų derinius, valdymo dėsnius. Vien programavimas – siaura specialybė, rinkai reikalingi daug platesnio profilio ekspertai“, – tikina VDU IF dekanė ir papildo, kad DI tematika VDU Informatikos sistemų bakalauro ir Taikomosios informatikos magistro studijų programose egzistuoja jau daugelį metų.

„Studijų metu studentai išmoksta taikyti įvairius DI metodus, tokius kaip dirbtiniai neuroniniai tinklai, metodus skirtus vaizdo, kalbos ar šnekos analizei, FinTech, InsurTech, MarTech, taip pat metodus reikalingus ir naudojamus gynybos ar saugos sektoriuose. Dirbtinio intelekto pritaikymą studentai išmoksta visose Informatikos sistemų programos specializacijose, tačiau norintys į šią sritį įsigilinti, kurti naujus dirbtinio intelekto sprendimus, gali rinktis Dirbtinio intelekto sistemų specializaciją“, – patikslina VDU Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas prof. dr. T. Krilavičius.

Matematinės žinios būtinos

VDU Matematikos ir statistikos katedros doc. dr. Sigita Urbonienė teigia, kad matematika – vienas iš dalykų, kuris prisideda prie DI sėkmės. „Dirbtinis intelektas yra sritis, kurioje persipina statistiniai, tikimybiniai, informatikos ir kiti metodai, tad norint įsigilinti į mašininio mokymo, bei giliojo mokymo algoritmų pagrindus, sugebėti juos sėkmingai taikyti – gilios matematinės žinios yra būtinos. Todėl nuo 2020 m. Matematikos ir jos taikymo programoje siūloma Dirbtinio intelekto matematikos specializacija“, – pasakoja docentė.

Kad matematinės žinios būtinos, patvirtina ir VDU Informatikos fakulteto „Taikomosios matematikos“ magistrantūros studijų programos pirmakursis Karolis Lašas: „Baigiamajame bakalauro darbe taikiau dirbtinio intelekto metodus į kuriuos gilinausi skaitydamas reikiamą literatūrą, taip pat labai gelbėjo, dar „Matematikos ir jos taikymo” studijų programoje lankytos paskaitos, skirtos dirbtiniam intelektui” – pasakoja studentas. Vaikinas šiuo metu dirba duomenų analitiku ir planuoja šioje sferoje gilinti žinias ir ateityje.

Bakalauro studijų programos „Matematika ir jos taikymas“ trečiakursė Milita Songailaitė pasakoja, jog studijuodama gretutinėje „Informatikos sistemų“ programoje pasirinko dirbtinio intelekto paskaitas, o pastarosios tapo vienu iš didžiausių atradimų universitete. „Kaip ir pats dirbtinio intelekto mokslas, šios paskaitos nebuvo lengvos, tačiau dėstytojas leido patiems susigalvoti projektą skirtą dirbtinio intelekto taikymams ir tai man padėjo žymiai geriau pritaikyti bei gilinti paskaitose įgytas žinias“, – pasakoja VDU studentė bei papildo, jog paskaitos buvo itin kokybiškos, o sudarytos sąlygos leido sužinoti daug daugiau dalykų nei buvo nurodyta dalyko programoje.

M. Songailaitė užsimena, jog po bakalauro studijų mokslus norėtų tęsti ir ateityje, tik dar nėra apsisprendusi dėl konkrečios srities. „Norėčiau specializuotis dirbtinio intelekto, matematinių modeliavimų ar mechanikos inžinerijos srityse. Visos šios sritys reikalauja matematikos ir informacinių technologijų žinių, todėl džiaugiuosi, jog mano pagrindinių bei gretutinių studijų programų pasirinkimai puikiai tinka“, – teigia VDU studentė.

Informatikos fakulteto studentai, įgiję dirbtinio intelekto metodų taikymo žinių, gali sėkmingai dirbti įvairiose srityse – medicinoje, gynyboje ir kitose srityse, kuriose būtinas DI taikymas, kurti naujus sprendimus.

• Žiemiški sausio orai: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
• Pieno sektorius kryžkelėje: ar kooperacija ir rinkos gali išgelbėti situaciją?
• Kas atsako už sniego valymą daugiabučiuose: kieno tai pareigos?
• Naujas sukčių taikinys – jūsų telefonas: kaip apsisaugoti?
• Nuo sniego jau lūžta stogai: laiku nenuvalius – tūkstantiniai nuostoliai.
• Poilsio anatomija: muzikos klausymas prieš miegą gali pagerinti gyvenimo kokybę.
• Praūžus šventėms norisi lengviau: pasigaminkite kalafioro steiką.
• 12 kartų mažiau saulės: kaip sausio vakarus paversti šeimos suartėjimo laiku?
• Per Naujuosius metus paskambina tiek, kiek eilinės darbo dienos valandą.
• Nemaloni tema: prakaitas liejasi upeliais ir dar riečia nosį.
• Kodėl ant Naujųjų metų stalo būtina turėti ananasą?
• Receptai su šonkauliais: kaip paruošti patiekalą, vertą Naujųjų metų stalo?
• Tėvai vis dar drausmina nesidomėti lytiškumu.
• 1 iš 4 moterų patiria pogimdyminę depresiją.
• Kodėl 2026-ieji gali nustebinti net patyrusius NT rinkos žaidėjus.
• Dėl šventinių dekoracijų: puošiant namus reikia žinoti kelias taisykles.
• 60 naujų bokštų padės užtikrinti patikimą ryšį Lietuvos regionuose.
• Kaip Nacionalinis stadionas paveiks NT rinką kaimynystėje?
• Susisiekimo ministerijos darbai, kuriuos žmonės jaučia kasdien.
• Kelininkai įspėja – prognozuojamos žiemiškos sąlygos keliuose.
• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Jūs žudote savo dirvą to nežinodami: 7 „nekalti“ įpročiai, kurie atima derlių.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87