Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros

Liepos 2 d. buvo pristatytos naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezono premjeros. Susirinkusiems žiniasklaidos atstovams iš pradžių LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis aprodė atnaujinamo teatro erdves.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Žurnalistai ir teatro kritikai išvydo naują teatro vestibiulį, būsimų kavinių, rūbinių erdves, naujai įrengiamą kavinę-kasą, naujai pastatytą Mažąją salę, kuri turės 350 žiūrovų vietų. Baigiama statyti nauja Studija, kurioje tilps virš 110 žiūrovų. Atsinaujinęs teatras turės kelias kavines, veiksiančias ir dienos metu bei terasą-kavinę ant stogo, nuo kurios atsiveria Vilniaus panorama. Planuojama, kad LNDT savo erdves atvers 2021 balandį, kai pradės veikti nauja Mažoji salė. Iki tol Lietuvos nacionalinis dramos teatras premjeras planuoja kitose erdvėse: Vilniaus kino klasteryje, Jonavos kultūros centre, „Menų spaustuvėje“ Vilniuje.

Vasarą numatomi du LNDT spektakliai po atviru dangumi: rugpjūčio 2, 3 d. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme bus rodomas spektaklis „Įstabioji ir griaudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, rugpjūčio 23, 24 d. Chodkevičių rūmų kieme – spektaklis „Durys“. Bilietai į šiuos spektaklius kaip ir į penkias pirmąsias sezono premjeras („Respublika“, rež. L. Twarkowski; „Dialogai“, rež. M. Ivanauskas; „Vaidina Marius Repšys“, rež. M. Jančiauskas; „Alisa“, rež. A. Obcarskas; „Didysis kelias“, rež. J. Vaitkus) nuo šiandien – jau prekyboje.

Be to, visi premjeriniai spektakliai po vieną kartą bus transliuojami internetu. Transliacijos kaina šiuo metu – nuo 4 eurų, žiūrovai gali suburti draugus ir stebėti spektaklį ne vieni.

81 sezono premjeros

Rugsėjo 3, 4, 5 d. – RESPUBLIKA (Vilniaus kino klasteryje)

Tai naujas spektaklio „Lokis“, kuris pelnė net keturis „Auksinius scenos kryžius“, režisieriaus Łukaszo Twarkowskio darbas. „Respublika“ yra meninis projektas, kurio kūrėjai siekė išbandyti bazinių pajamų idėją. Kas nutiks, jei iš naujo apibrėšime darbo sąvoką? Projekto dalyviai, pasitraukę į Lietuvos gamtą, gaudavo nustatytą sumą pragyvenimui ir siekė sukurti bendruomenę, veikiančią už įprastų socialinių ir ekonominių struktūrų ribų. Jie tyrė darbą, kuris neatitinka 40 valandų per savaitę suvokimo. Netrukus paaiškėjo, kad žmones suvienijo ir jų bendra veikla tapo šokiai bei muzika. Ar muzikos kūrimas ir šokiai laukinėje gamtoje (nepaisant pramogų pasaulio primestų taisyklių) turi platesnę, ritualinę, suvienijančią prasmę?

Ypatingas įvykis Lietuvos teatro gyvenime tai, kad šio spektaklio koprodiuseris yra garsusis Miuncheno Kammerspiele, du aktoriai (Stefan Merki ir Komi Togbonou) iš šio teatro trupės vaidins „Respublikoje“. Spektaklyje žiūrovai taip pat pamatys Nelę Savičenko, Martyną Nedzinską, Rasą Samuolytę, Algirdą Dainavičių, Gediminą Rimeiką, Dianą Anevičiūtę, Vainių Sodeiką, Valentiną Novopolskį, Airidą Gintautaitę, Rytį Saladžių, Augustę Pociūtę, Janą Dravnelį, Ulą Liagaitę. Dar vienas spektaklio koprodiuseris – Teatr Studio (Varšuva).

Žiūrovus kūrėjai kviečia į didelę Vilniaus kino klasterio erdvę, kur kiekvienas galės pasijusti bendruomenės dalimi. Neįpareigojančios struktūros teatrinis renginys suteiks progą pabūti uždaroje komunoje, kur galima dalintis istorijomis, maistu ir net pirtimi, įsitraukimo lygis priklausys nuo paties žiūrovo – jam visad lieka laisvė tik stebėti spektaklį. Šios ypatingos teatrinės patirties, kuri pristatoma pirmą kartą Lietuvoje (angliškai tai įvardijama kaip immersive ir durational theatre), trukmė – 6 valandos. Spektaklio klubas – „Opium“.

Rugsėjo 25, 27 d. – DIALOGAI (Lietuvos nacionalinio dramos teatro Studijoje)

Dėl karantino balandžio mėnesį buvo atšaukta Jaunųjų kūrėjų konkursą laimėjusio Motiejaus Ivanausko režisuota premjera „Dialogai“ pagal Platoną, dabar ji persikelia į rugsėjo 25 dieną. Žiūrovai naujame spektaklyje išgirs Sokrato mintis, kurias užrašė jo mokinys Platonas, tačiau, Motiejus Ivanauskas sako, kad dabar tikrai nesinori kurti pamokančio kūrinio, naudojant Sokrato išmintį kaip tiesos etaloną (tam greičiausiai nepritartų ir pats Sokratas, ne kartą sakęs: „žinau, kad nieko nežinau“). Daug paveikesnis atrodo principas, kai epizodai tiesiog paleidžiami „sklandyti“ tarp žiūrovų, paliekant galimybę pasijuokti, prieštarauti, galbūt – sutikti. Spektaklyje bus ir humoro bei ironijos.

Sokratą įkūnys Vytautas Anužis, spektaklyje taip pat vaidins Elzė Gudavičiūtė, Šarūnas Zenkevičius, Povilas Jatkevičius.

Rugsėjo 27 d. – VAIDINA MARIUS REPŠYS (Jonavos kultūros centre)

Marius Repšys puikiai žinomas žiūrovams dėl įsimintinų vaidmenų teatre ir kine, tačiau pastaruoju metu aktorius vis dažniau drąsiai ir atvirai kalba apie depresiją ir psichozės epizodus, kankinančias jį nuo vaikystės.

Aktoriaus pasirinkimas kalbėti šiomis temomis – ne tik drąsus, bet ir be galo reikalingas žingsnis, žinant problemos mastą mūsų šalyje. Ar menininko talentas ir psichikos problemos – dvi tos pačios monetos pusės? Ar aktorystė ir kūryba žaloja žmogų ir vėliau pati semiasi jėgų iš jam padarytų žaizdų? O gal profesionalus meno kūrinys gali tapti terapiniu būdu išsilaisvinti, ar bent jau palengvinti psichologines problemas? Spektaklį režisuos Mariaus brolis Mantas Jančiauskas, LNDT sukūręs spektaklius „Dreamland“ ir „Laimės respublikoje“. Spektaklį sudarys autobiografiniai M. Repšio pasakojimai, dienoraščių ir knygos fragmentai, sukurtų vaidmenų reminiscencijos, nuotaikingos įtaką jam padariusių asmenybių imitacijos.

Spalio 9, 10, 11 d. – NAKTIES RAŠYTOJAS (vieta bus patikslinta) ESKIZAS

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda bendradarbiavimą su Janu Fabre, kuris Belgijoje ir užsienyje išgarsėjo kaip vienas įdomiausių ir įvairiapusiškiausių šiuolaikinių menininkų. Dėl universalumo kai kurie kritikai jį pavadino „mūsų laikų da Vinci“. Per pastaruosius kelis dešimtmečius jis pagarsėjo kaip performansų kūrėjas, skulptorius, piešėjas, teatro režisierius, choreografas, operų statytojas, scenografas ir dramaturgas. Kiekvienoje meno srityje, kurios imasi, Fabre stengiasi peržengti nusistovėjusias ribas.

Spalio mėnesį Lietuvos žiūrovams bus pristatytas šio menininko spektaklio „Nakties rašytojas“ eskizas. Tai spektaklis, sukurtas pagal Jano Fabre gyvenimo faktus. Naktį visame pasaulyje Janas Fabre rašo ir piešia, o jo asmeniniai dienoraščiai sugeria mintis apie meną ir teatrą, apie gyvenimo prasmę, šeimą, seksą ir meilę, visą jo istoriją – nuo dvidešimtmečio vaikino iš provincijos iki subrendusio menininko, išgarsėjusio visame pasaulyje. Nakties rašytoją įkūnys LNDT aktorius Martynas Nedzinskas, kuris kartu su režisieriumi repetuos Antverpene ir Vilniuje.

Spalio 9, 10, 11 dienomis bus rodomas spektaklio eskizas, o šio spektaklio premjera planuojama atidaryti naują Mažąją salę 2021 metų pavasarį.

Spalio 23 d. – ALISA („Menų spaustuvėje“ Vilniuje)

Spektaklyje „Alisa“ režisierius Antanas Obcarskas ir pjesės autorius Laurynas Adomaitis imasi kolektyvinės traumos temos (kartu jie kūrė spektaklį „Voicekas“, skirtą „Germanwings“ katastrofos tyrimui). Šįkart spektaklio centre – tiesos ieškanti jauna advokatė Alisa, tirianti 2015 metų lapkričio 13 dienos teroro išpuolį Paryžiuje, kai koncerto metu buvo nužudyta 130 žmonių. Lewiso Carollo sukurtas Alisos įvaizdis įkvepia pagrindinę heroję, kuri drąsiai ir rūpestingai ieško išeities nūdienos pasaulyje, kuriame nėra nieko savaime suprantamo. Alisa greitai supranta, kad neįtikėtinas bylos moralinis ir teisinis sudėtingumas iškreipia kasdienę tikrovę, bet ji nesiliauja ieškoti „tikrojo teisingumo“. Tokio žiaurumo akivaizdoje neapleidžia intuicija, kad teisiant Salahą Abdeslamą įstatymo nepakanka, ir reikia išimties, o ne eilinės procedūros.

Alisą vaidina Aistė Zabotkaitė, patyrusį advokatą Franką Bertoną įkūnija Vytautas Anužis, taip pat vaidina Giedrius Savickas, Kęstutis Cicėnas, Elzė Gudavičiūtė ir kiti.

Lapkričio 7, 8 d. – DIDYSIS KELIAS (Vilniaus kino klasteryje)

„Didysis kelias“ – paskutinė Augusto Strindbergo pjesė. Pažodinis šios dramos pavadinimas nurodo į paties Strindbergo vaikystės gatvę, kuri vedė tiesiai į kapines. Neatsitiktinai paskutinioji Strindbergo drama lyginama su savotišku testamentu ar teatriniu autoriaus autoportretu. Šią dramą Strindbergas vaizduoja lyg kelionę į savo atmintį, kai kiekvienoje „stotelėje“ dramos protagonistas regi savo paties personažą bei kitas alegorines pasakojimo figūras – Keleivį, Vaiką, Gundytoją ar Žudiką. „Didysis kelias“ – tai alegorinis pasakojimas, viso dramaturgo gyvenimo minčių apibendrinimas.

Pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstą A. Strindbergo pjesę statys režisierius Jonas Vaitkus, spektaklyje vaidins didelė dalis LNDT trupės, pagrindinius vaidmenis kurs Vytautas Rumšas, Remigijus Bučius, Saulius Balandis, Ramunė Skardžiūnaitė, Ramutis Rimeikis, Rasa Samuolytė, Arūnas Sakalauskas, Džiugas Siaurusaitis.

„Didysis kelias“ be skrupulų apnuogina žmogų kaip tokį, žmogų iš bet kurio krašto, bet kokios tautybės, lyties, rasės. Žmogų, pažeidžiamą amžinybės akivaizdoje. Augustas Strindbergas laiku ateina į Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę ir pačiu laiku pas Lietuvos žmones, besiruošiančius kurti gerovės valstybę“, – sako Jonas Vaitkus.

Antroje sezono dalyje 2021 metais, įvyks:

- „Nakties rašytojas“, rež. Jan Fabre, premjera (rudenį rodysime spektaklio eskizą).
- Garsaus Lenkijos režisieriaus, Krystiano Lupos mokinio Grzegorzo Jarzynos spektaklio pagal Stanisławo Lemo kūrinį „Soliaris“ premjera.
- Kamilės Gudmonaitės spektaklio „Kartos“, apie skirtingais laikotarpiais gimusių žmonių skirtumus ir panašumus, premjera; spektaklio dramaturgė – Teklė Kavtaradzė.
- Dėl karantino atšauktos Jaunųjų kūrėjų konkursą laimėjusio Karolio Vilko premjera „Mėnesiena“, išsiskirsianti vizualumu.

• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9