Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių

Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Išaugusį planuojamų įrengti vėjo elektrinių skaičių atspindi padidėjęs Agentūroje gautų nagrinėti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Palyginus paskutinių penkių metų duomenis, 2023 metais poveikio aplinkai vertinimo procesų metu suplanuota daugiausiai vėjo elektrinių. Pagal Agentūros 2023 metus priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti statomos 417 vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudarytų iki 3127,5 MW. Poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas maksimalių parametrų vėjo elektrinių poveikis aplinkai, kurių įprastai bendras aukštis gali siekti iki 260 m, o galia dažniausiai svyruoja nuo 6 MW iki 8 MW.

Daugiausia vėjo elektrinių sausumoje suplanuota Pakruojo, Pasvalio ir Telšių rajonuose

2023 m. Agentūra priėmė 23 atrankos išvadas, kad planuojamų 110 vėjo elektrinių įrengimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Palyginimui - 2022 m. buvo priimtos 25 tokios atrankos išvados dėl 192 vėjo elektrinių, 2021 m. – 9 atrankos išvados dėl 49 vėjo elektrinių, 2020 m. – 11 atrankos išvadų dėl 47 vėjo elektrinių įrengimo, 2019 metais – 12 atrankos išvadų dėl 107 vėjo elektrinių įrengimo.

2023 metais Agentūra išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas priėmė 11 sprendimų dėl 307 vėjo elektrinių įrengimo sausumoje. Šiuos sprendimuose nurodydama, kad planuojami vėjo elektrinių parkai, įvykdžius poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti bei sprendimuose išdėstytas sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Tuo tarpu 2019 ir 2020 metais sprendimų dėl vėjo elektrinių įrengimo poveikio aplinkai Agentūra nepriėmė. 2021 metais priimti 6 sprendimai dėl 145 vėjo elektrinių įrengimo, 2022 m. – 8 sprendimai dėl 139 vėjo elektrinių įrengimo.

Pagal 2023 metais priimtas atrankos išvadas ir sprendimus dėl poveikio aplinkai vėjo elektrines sausumoje suplanuota statyti Pakruojo r. – 86, Pasvalio r. – 79, Telšių r. – 73, Anykščių – 39, Panevėžio r. – 24, Radviliškio r. – 23, Alytaus r. – 15, Kelmės r. – 14, Akmenės r. – 9, Kauno r. – 7, Marijampolės – 6, Joniškio r. – 6, Tauragės r. – 6, Ukmergės r. – 6, Zarasų r. – 6, Kaišiadorių r. - 5, Kupiškio r. – 4, Jurbarko r. – 4, Biržų r. – 3, Vilkaviškio r. – 2.

Suplanuotas vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje

Agentūra 2023 metų spalio mėnesį priėmė sprendimą ir dėl jūrinių vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Lietuvos jūrinėje teritorijoje poveikio aplinkai, t. y. pritarė vėjo elektrinių parko vystymui Baltijos jūroje, kai vėjo elektrinių įrengimo vietos atitraukiamos 2 km atstumu nuo Klaipėdos-Ventspilio plynaukštės biosferos poligono teritorijos ribos ir naudojami vėjo elektrinių modeliai iki 350 m aukščio.

Jūrinėms vėjo elektrinėms išskirta teritorija Baltijos jūroje nutolusi 29,5–33,7 km nuo kranto linijos. Planuojama statyti iki 90 jūrinių vėjo elektrinių, kurių preliminari galia siektų 20 MW ar daugiau, maksimalus elektrinės aukštis iki aukščiausios menties taško – 350 m, maksimalus rotoriaus diametras – 320 m. Planuojamo įrengti jūrinių vėjo elektrinių parko didžiausia leistina generuoti galia bus 700 MW.

Palyginus paskutinių 5 metų bendrus duomenis apie suplanuotas statyti vėjo elektrines sausumoje ir jūroje, aiškiai matyti, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius Lietuvoje vis dar sparčiai didėja. Štai 2019 metais jų buvo 107, 2020 m. – 47, 2021 m. – 194, 2022 m. – 331, o 2023 – net 507

2023 m. Agentūra taip pat išnagrinėjo 207 statybos projektus ir pritarė 119 vėjo elektrinių statybai: Kelmės r. sav. – 43 vnt., Akmenės r. – 18 vnt., Telšių r. – 18 vnt., Jurbarko r. – 15 vnt., Pagėgių sav. – 12 vnt., Šilutės r. – 7 vnt., Tauragės r. – 3, Pakruojo r. – 2., Kauno r. – 1. Jei visoms šioms elektrinėms bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai, vien per 2023 m. suprojektuotų vėjo elektrinių bendra galia siektų 892,5 MW.

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą ir planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių Lietuvos žemyninėje dalyje.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9