Saulės elektrinės negana: ekspertas atskleidė, kaip sutaupyti daugiau

Nors saulės elektrines įsirengę gyventojai džiaugiasi sumažėjusiomis sąskaitomis už elektros energiją, ekspertai pastebi, kad sutaupyti galima dar daugiau, kai šie įrenginiai veikia kartu su energijos kaupikliais.

Tai garantuoja, jog šviesiuoju paros metu elektrinių sugeneruotą energiją būtų galima naudoti ir kitu metu.

Apie energijos kaupiklius kalbama vis dažniau, tačiau vis dar gana nedidelė vartotojų dalis žino, kas tai yra, kaip šie įrenginiai veikia ir kokią naudą gali suteikti.

„Energijos kaupikliai leidžia saulės elektrinės pagamintą energiją saugoti ir naudoti vėliau, pavyzdžiui, tuomet, kai biržoje energija yra brangi ar kai įvyksta gedimas tinkluose ir energijos tiekimas apskritai nutrūksta“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Julius Areška.

Mažesnės išlaidos energijai pasaugoti

Pasak jo, statistika rodo, kad energijos kaupiklius įsigiję vartotojai momentiškai suvartoja net iki 20 proc. daugiau saulės elektrinėje pagamintos energijos. Vadinasi, mažiau jos atiduodama į tinklą ir taip mažinamos sąskaitos, nes sumažėja iš ESO tinklų atgautos elektros kiekis – energijos kaupikliai leidžia išvengti perteklinės energijos pasaugojimo paslaugos, todėl juos įsirengę vartotojai džiaugiasi dar didesniu sutaupymo efektu.

„Saulės elektrinės jau seniai nėra retenybė, tačiau vis dar gana nedaug jas įsigyjančių vartotojų kartu nusprendžia įsirengti ir kaupiklius. Galbūt bijomasi pradinių investicijų, tačiau reikia įvertinti, kad kuo daugiau saulės elektrinėje pagamintos energijos suvartosite, tuo greičiau elektrinė ir elektros kaupiklis atsipirks“, – sako J. Areška.

Jis skaičiuoja, kad saulės elektrinės ir kaupiklio derinys vidutiniškai užtikrina, kad apie 70 proc. reikalingos elektros energijos gaunama be tinklo pagalbos. Tai reiškia, kad sąskaitas galima sumažinti labai ženkliai, tad ilguoju laikotarpiu pradinė investicija užtikrintai atsiperka.

„Populiariausi kaupikliai turi ličio jonų baterijas, kurios, kaip prognozuoja ekspertai, vis labiau pigs, nes tai nebėra nauja ir todėl brangi technologija. Be to, paramą kaupiklius įsigyjantiems gyventojams bei verslams planuoja ir valstybė, kadangi šie įrenginiai ateityje užims reikšmingą vaidmenį stabilizuojant tinklo apkrovą“, – akcentuoja J. Areška.

Svarbu įsivertinti poreikius

Šiuo metu „Enefit“ vartotojams siūlomų energijos kaupiklių talpa siekia nuo 5 iki 47,9 kWh. Jei vartotojų poreikiai didesni, jie gali, mokėdami iškart ar pirkdami išsimokėtinai, įsigyti keletą kaupiklių ir juos sujungti į vieną sistemą, kurie pasižymi ypač ilga, daugiau kaip 6000 ciklų, veikimo trukme, o gamintojai jiems suteikia 10 metų garantiją

„Nusprendus įsigyti energijos kaupiklį, pirmiausia reikia įsivertinti, kokios talpos įrenginys jums reikalingas. Geriausia šį darbą patikėti specialistams, kurie kaupiklį parinks pagal tai, kiek energijos pagamina jūsų saulės elektrinė, kiek ir kada jos daugiausia suvartojama ir kiek atiduodama į tinklą“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų verslo segmento vadovas.

Pasak jo, reikėtų rinktis tokį kaupiklį, kuris kuriam laikui galėtų užtikrinti visą namų ūkio energijos poreikį. Tuomet energijos tiekimas nenutrūktų ir įvykus gedimams elektros tinkluose.

Sutaupyti padeda dirbtinis intelektas

Siekiant didžiausio kaupiklio efektyvumo, jį reikėtų valdyti, atsižvelgiant į energijos vartojimo įpročius, saulės elektrinės galią ir energijos kainas rinkoje. Pavyzdžiui, vartotojams, turintiems su birža susietą elektros planą, baterijoje sukauptą energiją geriausia naudoti piko valandomis, kuomet biržoje ji kainuoja daugiausia, o pirkti tuomet, kai tai daryti labiausiai apsimoka.

Žinoma, retas vartotojas turi noro ar laiko stebėti kainas „Nord Pool“ biržoje ir pagal jas junginėti savo kaupiklį. „Enefit“ siūlo dirbtiniu intelektu grįstus sprendimus, kurie tai padaro patys, o vartotojams niekuo papildomai rūpintis nebereikia, nes sistema pati kaupia energiją, kuomet biržoje ji kainuoja mažiausiai, ir gali atiduoti, kai kainos elektros rinkoje pakyla. Toks modelis aktualus tiems gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę grynojo atsiskaitymo būdą.

„Mūsų programinė įranga bateriją valdo automatiškai, atsižvelgiant į namo energijos vartojimo ir gamybos tendencijas, biržoje susiformuojančias kainas, taip pat – į baterijos talpą, jos įkrovimo ir iškrovimo greitį. Algoritmas, kurio pagrindu veikia sistema, yra prisitaikantis, todėl kiekvienas klientas gauna konkrečiai jam naudingiausią ir didžiausią sutaupymo efektą garantuojantį sprendimą“, – užtikrina J. Areška.

• Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
• Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
• ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
• Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
• Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
• Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
• Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
• Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
• Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
• RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8