Kaip dirbtinis intelektas pakeis švietimo sistemą?

Dirbtinis intelektas (DI), reiškiantis kompiuterio ar tam tikros kompiuterinės programos gebėjimą savarankiškai mokytis ir įgyvendinti tam tikrus uždavinius, labai dažnai minimas tarp perspektyviausių šių dienų technologijų.

Klasikiniais DI pavyzdžiais galime laikyti įvairius išmaniųjų namų sprendimus, telefonų balso asistentus ir socialinių tinklų algoritmus, tačiau įvairūs ekspertai prognozuoja, kad bene daugiausiai potencialo turi dirbtinio intelekto pritaikymas švietime – tai galėtų šią sritį visiškai transformuoti ir smarkiai pagerinti besimokančiųjų rezultatus.

Dirbtinio intelekto vaidmuo švietime

„Huawei Technologies“ vadovo Šiaurės Europos šalyse Kenneth Fredriksen nuomone, DI galėtų įgyvendinti tai, apie ką jau ne vieną dešimtmetį kalba edukacijos profesionalai – individualizuotą ir maksimaliai efektyvų mokymąsi. Pažangūs dirbtinio intelekto sprendimai galėtų elektroninėje erdvėje vykstančio mokymosi proceso metu aptikti mokinio žinių spragas ir parinkti tinkamiausią būdą jas užpildyti.

„DI paremtos mokymosi sistemos nuolat analizuos mokinio ar studento atliekamas užduotis stebėdamos, į kokius klausimus asmeniui sekasi sunkiau atsakyti, kokius pratimus atlikdamas jis užtrunka ilgiau laiko, bei įsimins net ir mažiausias jo padarytas klaidas. Visoje šioje informacijoje DI ieškos ryšių ir įvairių sąsajų, kurios padės nustatyti, ką tiksliai ir iš kokios temos jam reikia pasikartoti“, – pasakoja K. Fredriksen.

Be to, DI sistemos ateityje sugebės pagal besimokančiojo daromas klaidas automatiškai sugeneruoti įvairius pratimus ir užduotis, kurias atlikęs asmuo galėtų užpildyti savo žinių spragas. Dėl šios priežasties DI paremti virtualūs mokymosi asistentai ar susirašinėjimo programėles primenančios aplinkos, įgalinančios savarankišką mokymąsi, ateityje galėtų pakeisti korepetitorius ir smarkiai palengvinti darbą mokytojams bei dėstytojams.

Daug patrauklesnis mokymosi procesas

Pasak K. Fredriksen, dirbtinio intelekto naudą mokymosi procese pajustų ne tik jo organizatoriai, bet ir patys mokiniai ar studentai. DI gebės nustatyti, kuriomis valandomis besimokantysis yra geriausiai susikoncentravęs bei produktyviausias, ir pagal tai sukurs individualų mokymosi tvarkaraštį. To naudą pajus tiek anksti besikeliantieji, tiek aktyvumu vakare pasižymintys asmenys.

Specialistas taip pat akcentuoja kur kas geresnį mokinių įsitraukimą dėl parenkamų individualių užduočių ir tik jiems skirtų mokymosi rekomendacijų. Be to, kadangi DI praremtas mokymasis bus visiškai savarankiškas ir individualizuotas, besimokantieji nebejaus spaudimo, lygindami save su bendramoksliais ir matydami, kad tos pačios užduotys jiems sekasi prasčiau arba joms atlikti reikia daugiau laiko. Tikėtina, kad dėl to smarkiai pagerėtų mokymosi rezultatai ir didesnė dalis besimokančiųjų rinktųsi toliau studijuoti ar plėsti savo profesinę kompetenciją.

Fredriksen įsitikinęs, kad DI pakeis ir mokytojų vaidmenį: „Šiuo metu dėstytojai ir mokytojai atlieka labai daug administracinio darbo – kuria testus, juos taiso, vertina, analizuoja mokinių klaidas. Ateityje visu tuo pasirūpins DI, o dėstytojai ir mokytojai galės susikoncentruoti į ugdymo plano rengimą ir jo tobulinimą.“ Tai švietimo specialistams suteiks daugiau laiko gilinti savo profesines žinias ir kurti geresnes mokymosi programas.

„Huawei Technologies“ vadovas Šiaurės Europos šalyse Lietuvos studentus, norinčius pasisemti daugiau žinių apie DI pritaikymą švietime ir kitose srityse, pakvietė dalyvauti „Seeds for the Future“ – inovatyvioje tarptautinėje mokymosi programoje. Jos organizatoriai siekia didinti susidomėjimą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriumi, plėsti šios srities studentų akiratį apie naujausius technologinius pasiekimus ir pabrėžti nuolat augantį skaitmeninės bendruomenės bei IRT profesionalų vaidmenį. Registracija į „Seeds for the Future“ vyksta svetainėje www.s4fbaltics.com ir tęsis iki rugsėjo 1 dienos.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9