Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, sako, kad klaidingai galvojama, jog kibernetiniams vagišiams įdomūs vien tik išmanieji telefonai – būtina apsaugoti ir išmanią namų ekosistemą.

„Jūsų išmanūs prietaisai gali būti puiki platforma kibernetiniams sukčiams rengti atakas. Programišiams užtenka įsilaužti į jūsų namų tinklą ir per jį jie gali pasiekti visus kitus namų įrenginius. Vienas iš ženklų, galinčių išduoti apie įvykusį įsilaužimą, gali būti sulėtėjęs internetas, tačiau net ir tai pastebėti galima ne visada“, – pasakoja M. Užupis.

Populiariausios namų technologijos

Išmaniaisiais namais laikomi tie būstai, kuriuose yra vienas ar keli automatizuoti išmanieji įrenginiai, valdomi nuotoliniu būdu. Populiariausi iš jų – termostatai, reguliuojantys oro temperatūrą, apsauginės lauko kameros, išmanūs šaldytuvai, televizoriai, skalbimo mašinos ir pan. Dabar atsiranda ir vis daugiau išmanių durų spynų, kurios atsirakina su skaitmeniniu raktu.

Kai kurie namuose turi ir virtualų asistentą, pavyzdžiui, „Alexa“. Ši virtuali pagalbininkė gali nustatyti svarbiausius priminimus, vienu paliepimu paleisti mėgstamas dainas, sudaryti pirkinių sąrašą, o įgalinus „Alexa Together“ – ir atsiųsti įspėjimą, kai jūsų artimajam prireikia pagalbos.

Nors įrenginiai atlieka skirtingas funkcijas, susijungę į ekosistemą jie padeda sukurti išmanią namų aplinką. Tačiau specialistas pastebi, kad daugėjant išmaniųjų įrenginių kiekiui jūsų namuose, didėja ir kibernetinių atakų rizika.

Žinoti rizikas verta kiekvienam

Paprastai kibernetinių atakų metu vagišiai įsilaužia į jūsų namų tinklą ir patekę į jį naudoja namų įrenginius DDoS (angl. Distributed Denial-of-Service) atakoms vykdyti. DDoS atakos yra nukreipiamos į viešame internete esamus puslapius tam, kad jie nustotų veikti. Dažniausiai tai daroma dėl finansinės naudos – prašoma išpirkų tam, kad atakos būtų sustabdytos.

Užgrobti namų įrenginiai, susijungę į visumą, sudaro vadinamąjį „botnetą“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Kitaip tariant, išmanūs namų prietaisai, į kuriuos įsilaužia vagišiai, tampa „botneto“ dalimi ir būna išnaudojami DDoS atakoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, piktavaliai siekia įsilaužti tik į jūsų kompiuterį, kuris prijungtas prie namų tinklo, tačiau iš tikrųjų programišiai gali kur kas daugiau. Jeigu jiems pavyksta įsilaužti į vieną prietaisą, jie visada stengsis pasiekti ir kitus.

„Namuose prie vieno „Wi-Fi“ tinklo būna prijungti keli įrenginiai. Programišiai, patekę į tinklą, lengvai gauna prieigą prie jų ir pradeda juos naudoti savo reikmėms. Dažniausiai išmanūs namų įrenginiai nepasižymi aukštu apsaugos lygiu, tad piktavaliams patekus į tinklą pasiekti ir kitus namų prietaisus išties nesudėtinga“, – paaiškina ekspertas.

Apsisaugoti galima ne visada

Norint apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius nuo kibernetinių įsilaužėlių atakų, pirmiausia ekspertas pataria nepamiršti reguliariai atlikti visus programinės įrangos atnaujinimus. Deja, daugelis žmonių atnaujinimų priminimus yra linkę ignoruoti, tačiau, kaip pastebi specialistas, juos reikėtų atlikti laiku – tai vienas iš pagrindinių apsaugos būdų nuo kibernetinių atakų.

Ekspertas priduria, kad paprasčiausias būdas apsisaugoti, kai nežinote, ar prietaisuose egzistuoja atnaujinimai, yra apskritai atjungti išmanius įrenginius nuo interneto.

Jei vidiniame „Wi-Fi“ tinkle esantys namų įrenginiai yra užkrečiami kenkėjiškomis programomis, tokiu atveju ekspertas rekomenduoja šiuos prietaisus atskirti kitame tinkle. Paprasčiausia tai padaryti yra įsigijus atskirą maršrutizatorių ir į jį perkėlus visus išmanius namų įrenginius.

• Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
• Lietuvių mėgstamos bulvės: tinkamai vartojant, jos gali būti naudingos.
• Rekordiškai auga SMS siuntimas, bet ne tarp žmonių.
• Taujėnų dvare varžėsi gražiausi Europos samojedai.
• Dirbtinis intelektas pranašas ar demonas – kodėl problemų ieškome ne ten?
• Virtuvės šefas apie įsibėgėjantį kepsninių sezoną: „naujų vėjų“ daug.
• Patarė, ką daryti, jei vaistinėje nerandate antibiotikų.
• Svečiavimasis vestuvėse: kaip sutaupyti lydint jaunavedžius prie altoriaus?
• Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
• Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
• Ryšių reguliavimo tarnyba dereguliavo transliacijų rinkas.
• Naujos transporto rūšys – viešajam transportui populiarinti.
• Energiškai efektyvūs pastatai – teorija ir realybė.
• Briuselio kopūstai, Frankfurto dešrelės, Kyjivo kotletas: sąsaja su miestais?
• „Telia“: „Bitė“ nebūtų pajėgi užtikrinti NATO renginiui Vilniuje reikalavimų.
• Kepkit ant žarijų ir neišlaidaukit – kiek mėsos reikia griliaus vakarėliui.
• Anonsas: Vinilo plokštelių kolekcionavimas.
• Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
• Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
• „Ignitis“ pataria, kurį su birža susietą planą pasirinkti: keli skirtumai.
• Šių laikų auksas – litis ir kobaltas: ką svarbu žinoti apie šiuos metalus.
• Dietai – ne! 3 nepadoriai gardūs, bet nebrangūs desertai.
• „Ignitis“ vienašališkai sumažins elektros tarifus gyventojams.
• Gaminame grenadierius: 3 paprasti triukai, kad bet kurią žuvį pamėgtų net vaikai.
• Tradicinis grilintojo portretas: šašlykinė, kepimui - kiauliena ir vištiena.
• Šventiniai pusryčiai mamai: 3 receptai, prie kurių ruošimo prisidės ir mažieji.
• „Twitter“ pristatė naują turinio apmokestinimo tvarką: kūrėjai galės užsidirbti.
• Netikėta taršos sinergija – aerozolio dalelės ir mikroplastikas.
• Gegužės sezono hitai: dabar – pats metas mėgautis šiomis 5 daržovėmis.
• EIMIN: „Nuo liepos centralizuotas IT paslaugas gaus 136 valstybės institucijos“.
• Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
• Lietuvos parduotuvėse atsirado „supermaistu“ vadinamų lokvų. Kaip valgyti?
• Pataria, kaip nepakenkti santykiams su vaiku ribojant jo laiką internete.
• „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
• Populiarios Graikijos salos: kaip išsirinkti tinkamiausią savo atostogoms.
• Nauja EIMIN viceministre taps Erika Kuročkina.
• Gegužės viduryje Lietuvą pasieks per 500 mln. „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.
• Ką daryti, kad mūsų imunitetas būtų stipresnis?
• Valstybės tarnybos pertvarka – finišo tiesiojoje.
• Piknikų sezonas prasidėjo: 5 patarimai, kaip paprastai pasiruošti iškylai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140