Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, sako, kad klaidingai galvojama, jog kibernetiniams vagišiams įdomūs vien tik išmanieji telefonai – būtina apsaugoti ir išmanią namų ekosistemą.

„Jūsų išmanūs prietaisai gali būti puiki platforma kibernetiniams sukčiams rengti atakas. Programišiams užtenka įsilaužti į jūsų namų tinklą ir per jį jie gali pasiekti visus kitus namų įrenginius. Vienas iš ženklų, galinčių išduoti apie įvykusį įsilaužimą, gali būti sulėtėjęs internetas, tačiau net ir tai pastebėti galima ne visada“, – pasakoja M. Užupis.

Populiariausios namų technologijos

Išmaniaisiais namais laikomi tie būstai, kuriuose yra vienas ar keli automatizuoti išmanieji įrenginiai, valdomi nuotoliniu būdu. Populiariausi iš jų – termostatai, reguliuojantys oro temperatūrą, apsauginės lauko kameros, išmanūs šaldytuvai, televizoriai, skalbimo mašinos ir pan. Dabar atsiranda ir vis daugiau išmanių durų spynų, kurios atsirakina su skaitmeniniu raktu.

Kai kurie namuose turi ir virtualų asistentą, pavyzdžiui, „Alexa“. Ši virtuali pagalbininkė gali nustatyti svarbiausius priminimus, vienu paliepimu paleisti mėgstamas dainas, sudaryti pirkinių sąrašą, o įgalinus „Alexa Together“ – ir atsiųsti įspėjimą, kai jūsų artimajam prireikia pagalbos.

Nors įrenginiai atlieka skirtingas funkcijas, susijungę į ekosistemą jie padeda sukurti išmanią namų aplinką. Tačiau specialistas pastebi, kad daugėjant išmaniųjų įrenginių kiekiui jūsų namuose, didėja ir kibernetinių atakų rizika.

Žinoti rizikas verta kiekvienam

Paprastai kibernetinių atakų metu vagišiai įsilaužia į jūsų namų tinklą ir patekę į jį naudoja namų įrenginius DDoS (angl. Distributed Denial-of-Service) atakoms vykdyti. DDoS atakos yra nukreipiamos į viešame internete esamus puslapius tam, kad jie nustotų veikti. Dažniausiai tai daroma dėl finansinės naudos – prašoma išpirkų tam, kad atakos būtų sustabdytos.

Užgrobti namų įrenginiai, susijungę į visumą, sudaro vadinamąjį „botnetą“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Kitaip tariant, išmanūs namų prietaisai, į kuriuos įsilaužia vagišiai, tampa „botneto“ dalimi ir būna išnaudojami DDoS atakoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, piktavaliai siekia įsilaužti tik į jūsų kompiuterį, kuris prijungtas prie namų tinklo, tačiau iš tikrųjų programišiai gali kur kas daugiau. Jeigu jiems pavyksta įsilaužti į vieną prietaisą, jie visada stengsis pasiekti ir kitus.

„Namuose prie vieno „Wi-Fi“ tinklo būna prijungti keli įrenginiai. Programišiai, patekę į tinklą, lengvai gauna prieigą prie jų ir pradeda juos naudoti savo reikmėms. Dažniausiai išmanūs namų įrenginiai nepasižymi aukštu apsaugos lygiu, tad piktavaliams patekus į tinklą pasiekti ir kitus namų prietaisus išties nesudėtinga“, – paaiškina ekspertas.

Apsisaugoti galima ne visada

Norint apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius nuo kibernetinių įsilaužėlių atakų, pirmiausia ekspertas pataria nepamiršti reguliariai atlikti visus programinės įrangos atnaujinimus. Deja, daugelis žmonių atnaujinimų priminimus yra linkę ignoruoti, tačiau, kaip pastebi specialistas, juos reikėtų atlikti laiku – tai vienas iš pagrindinių apsaugos būdų nuo kibernetinių atakų.

Ekspertas priduria, kad paprasčiausias būdas apsisaugoti, kai nežinote, ar prietaisuose egzistuoja atnaujinimai, yra apskritai atjungti išmanius įrenginius nuo interneto.

Jei vidiniame „Wi-Fi“ tinkle esantys namų įrenginiai yra užkrečiami kenkėjiškomis programomis, tokiu atveju ekspertas rekomenduoja šiuos prietaisus atskirti kitame tinkle. Paprasčiausia tai padaryti yra įsigijus atskirą maršrutizatorių ir į jį perkėlus visus išmanius namų įrenginius.

• Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje.
• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82