Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, sako, kad klaidingai galvojama, jog kibernetiniams vagišiams įdomūs vien tik išmanieji telefonai – būtina apsaugoti ir išmanią namų ekosistemą.

„Jūsų išmanūs prietaisai gali būti puiki platforma kibernetiniams sukčiams rengti atakas. Programišiams užtenka įsilaužti į jūsų namų tinklą ir per jį jie gali pasiekti visus kitus namų įrenginius. Vienas iš ženklų, galinčių išduoti apie įvykusį įsilaužimą, gali būti sulėtėjęs internetas, tačiau net ir tai pastebėti galima ne visada“, – pasakoja M. Užupis.

Populiariausios namų technologijos

Išmaniaisiais namais laikomi tie būstai, kuriuose yra vienas ar keli automatizuoti išmanieji įrenginiai, valdomi nuotoliniu būdu. Populiariausi iš jų – termostatai, reguliuojantys oro temperatūrą, apsauginės lauko kameros, išmanūs šaldytuvai, televizoriai, skalbimo mašinos ir pan. Dabar atsiranda ir vis daugiau išmanių durų spynų, kurios atsirakina su skaitmeniniu raktu.

Kai kurie namuose turi ir virtualų asistentą, pavyzdžiui, „Alexa“. Ši virtuali pagalbininkė gali nustatyti svarbiausius priminimus, vienu paliepimu paleisti mėgstamas dainas, sudaryti pirkinių sąrašą, o įgalinus „Alexa Together“ – ir atsiųsti įspėjimą, kai jūsų artimajam prireikia pagalbos.

Nors įrenginiai atlieka skirtingas funkcijas, susijungę į ekosistemą jie padeda sukurti išmanią namų aplinką. Tačiau specialistas pastebi, kad daugėjant išmaniųjų įrenginių kiekiui jūsų namuose, didėja ir kibernetinių atakų rizika.

Žinoti rizikas verta kiekvienam

Paprastai kibernetinių atakų metu vagišiai įsilaužia į jūsų namų tinklą ir patekę į jį naudoja namų įrenginius DDoS (angl. Distributed Denial-of-Service) atakoms vykdyti. DDoS atakos yra nukreipiamos į viešame internete esamus puslapius tam, kad jie nustotų veikti. Dažniausiai tai daroma dėl finansinės naudos – prašoma išpirkų tam, kad atakos būtų sustabdytos.

Užgrobti namų įrenginiai, susijungę į visumą, sudaro vadinamąjį „botnetą“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Kitaip tariant, išmanūs namų prietaisai, į kuriuos įsilaužia vagišiai, tampa „botneto“ dalimi ir būna išnaudojami DDoS atakoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, piktavaliai siekia įsilaužti tik į jūsų kompiuterį, kuris prijungtas prie namų tinklo, tačiau iš tikrųjų programišiai gali kur kas daugiau. Jeigu jiems pavyksta įsilaužti į vieną prietaisą, jie visada stengsis pasiekti ir kitus.

„Namuose prie vieno „Wi-Fi“ tinklo būna prijungti keli įrenginiai. Programišiai, patekę į tinklą, lengvai gauna prieigą prie jų ir pradeda juos naudoti savo reikmėms. Dažniausiai išmanūs namų įrenginiai nepasižymi aukštu apsaugos lygiu, tad piktavaliams patekus į tinklą pasiekti ir kitus namų prietaisus išties nesudėtinga“, – paaiškina ekspertas.

Apsisaugoti galima ne visada

Norint apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius nuo kibernetinių įsilaužėlių atakų, pirmiausia ekspertas pataria nepamiršti reguliariai atlikti visus programinės įrangos atnaujinimus. Deja, daugelis žmonių atnaujinimų priminimus yra linkę ignoruoti, tačiau, kaip pastebi specialistas, juos reikėtų atlikti laiku – tai vienas iš pagrindinių apsaugos būdų nuo kibernetinių atakų.

Ekspertas priduria, kad paprasčiausias būdas apsisaugoti, kai nežinote, ar prietaisuose egzistuoja atnaujinimai, yra apskritai atjungti išmanius įrenginius nuo interneto.

Jei vidiniame „Wi-Fi“ tinkle esantys namų įrenginiai yra užkrečiami kenkėjiškomis programomis, tokiu atveju ekspertas rekomenduoja šiuos prietaisus atskirti kitame tinkle. Paprasčiausia tai padaryti yra įsigijus atskirą maršrutizatorių ir į jį perkėlus visus išmanius namų įrenginius.

• Kai atostogos baigiasi pas traumatologą: klaidų prie vandens kaina.
• DI kuria darbo vietas naujų įgūdžių turintiems IT specialistams.
• Pavojingiausias paspirtukininkų įprotis: laiko sureaguoti beveik nelieka.
• Karštąjį savaitgalį planuojate kelionę kemperiu? Ką svarbu žinoti.
• Šviesos meistrui Algimantui Jovaišai – 75!
• Tropinis karštis karūnuoja naują vaisių: pardavimai šauna į viršų.
• Nuo šaldytuvo iki šiukšlių dėžės: 5 patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą.
• Pradedamas kapitalinis Kruonio HAE ketvirto agregato remontas.
• Seime svarstys elektros rinkos pokyčius ir naujas galimybes elektros vartotojams.
• Kai kurie automobiliai vagims – lyg medus bitėms: kurie vilioja labiausiai?
• Termometrams perkopus 30 laipsnių: klaida vėsinant namus gali brangiai kainuoti.
• „Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama“: kas „išduoda“ gerą kandidatą.
• Lietuva išliks Baltijos regiono augimo lydere, bet mokės didesne infliacija.
• Atsiskaitymai užsienyje: pasirinkus ne tą valiutą, sąskaita gali išaugti.
• Kaip išsirinkti tinkamiausią prezervatyvą?
• Prieš pasiimdami kačiuką ar šuniuką įsitikinkite: jis turi būti registruotas.
• Kaip išsirinkti ir nusipirkti šviežią kiaulienos mentę?
• Per eterinės TV tinklą pradedama siųsti programa „Seimas tiesiogiai“.
• Ar galima paskambinti mamai iš 10 kilometrų aukščio?
• Įspėja elektromobilių savininkus: įkrovimas iš lizdo gali sukelti gaisrą.
• Gyvename kartu, tačiau vestuvių neplanuojame: kodėl?
• Paviešinote nuotrauką iš kelionės? Sukčiai mato daugiau nei jūsų atostogų kryptį.
• Dviguba pilietybė: kada baimintis dėl lietuviško paso nereikia?
• Pigios elektros iliuzija: kodėl pramonei jau nebeužtenka vien saulės ir vėjo?
• Nutekėjo jūsų duomenys? Didžiausia rizika dažnai prasideda vėliau.
• Kai elektra dingsta ne dėl audros: ką atskleidžia privačių elektrinių auditai.
• Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška: problema slypi ne žinių trūkume.
• Kaip išsirinkti saldžiausias trešnes: į ką atkreipti dėmesį parduotuvėje.
• Mindaugas Kuzminskas: „Dabar jau suprantu, ką veteranai turėjo omenyje“.
• Telecentras: radijas prasidėjo nuo inžinierių ir tebesiremia jų darbu.
• Sutriko „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“ puslapių darbas.
• Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams.
• Masturbacija: tai daro net kūdikiai.
• Kaip Lietuva per 60 metų tapo pasauline lazerių lydere.
• Kaip LG AI televizorius pagerina futbolo rungtynių žiūrėjimo patirtį.
• Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio.
• Apsimeta naudingomis, bet iš tiesų šios programėlės yra „parazitės“.
• Namas ar butas? Atsakymas priklauso nuo to, kur perkate būstą.
• Ateities apranga: nuo laboratorijoje gimusių audinių iki išmaniųjų drabužių.
• Vasaros ritmas keičia vaikų savijautą: į ką verta atkreipti dėmesį tėvams?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139