Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą

Statistikos bendrovės „Statista“ atliktas tyrimas rodo, kad išmaniųjų namų populiarumas nuolat auga. Jei šiuo metu pasaulyje tokių namų ūkių yra 360 mln., tai prognozuojama, kad iki 2027-ųjų šis skaičius kone padvigubės ir pasieks 672 mln.

Mantas Užupis, „Tele2" IT saugumo ekspertas, sako, kad klaidingai galvojama, jog kibernetiniams vagišiams įdomūs vien tik išmanieji telefonai – būtina apsaugoti ir išmanią namų ekosistemą.

„Jūsų išmanūs prietaisai gali būti puiki platforma kibernetiniams sukčiams rengti atakas. Programišiams užtenka įsilaužti į jūsų namų tinklą ir per jį jie gali pasiekti visus kitus namų įrenginius. Vienas iš ženklų, galinčių išduoti apie įvykusį įsilaužimą, gali būti sulėtėjęs internetas, tačiau net ir tai pastebėti galima ne visada“, – pasakoja M. Užupis.

Populiariausios namų technologijos

Išmaniaisiais namais laikomi tie būstai, kuriuose yra vienas ar keli automatizuoti išmanieji įrenginiai, valdomi nuotoliniu būdu. Populiariausi iš jų – termostatai, reguliuojantys oro temperatūrą, apsauginės lauko kameros, išmanūs šaldytuvai, televizoriai, skalbimo mašinos ir pan. Dabar atsiranda ir vis daugiau išmanių durų spynų, kurios atsirakina su skaitmeniniu raktu.

Kai kurie namuose turi ir virtualų asistentą, pavyzdžiui, „Alexa“. Ši virtuali pagalbininkė gali nustatyti svarbiausius priminimus, vienu paliepimu paleisti mėgstamas dainas, sudaryti pirkinių sąrašą, o įgalinus „Alexa Together“ – ir atsiųsti įspėjimą, kai jūsų artimajam prireikia pagalbos.

Nors įrenginiai atlieka skirtingas funkcijas, susijungę į ekosistemą jie padeda sukurti išmanią namų aplinką. Tačiau specialistas pastebi, kad daugėjant išmaniųjų įrenginių kiekiui jūsų namuose, didėja ir kibernetinių atakų rizika.

Žinoti rizikas verta kiekvienam

Paprastai kibernetinių atakų metu vagišiai įsilaužia į jūsų namų tinklą ir patekę į jį naudoja namų įrenginius DDoS (angl. Distributed Denial-of-Service) atakoms vykdyti. DDoS atakos yra nukreipiamos į viešame internete esamus puslapius tam, kad jie nustotų veikti. Dažniausiai tai daroma dėl finansinės naudos – prašoma išpirkų tam, kad atakos būtų sustabdytos.

Užgrobti namų įrenginiai, susijungę į visumą, sudaro vadinamąjį „botnetą“ – kenkėjiškomis programomis užkrėstų įrenginių tinklą. Kitaip tariant, išmanūs namų prietaisai, į kuriuos įsilaužia vagišiai, tampa „botneto“ dalimi ir būna išnaudojami DDoS atakoms.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, piktavaliai siekia įsilaužti tik į jūsų kompiuterį, kuris prijungtas prie namų tinklo, tačiau iš tikrųjų programišiai gali kur kas daugiau. Jeigu jiems pavyksta įsilaužti į vieną prietaisą, jie visada stengsis pasiekti ir kitus.

„Namuose prie vieno „Wi-Fi“ tinklo būna prijungti keli įrenginiai. Programišiai, patekę į tinklą, lengvai gauna prieigą prie jų ir pradeda juos naudoti savo reikmėms. Dažniausiai išmanūs namų įrenginiai nepasižymi aukštu apsaugos lygiu, tad piktavaliams patekus į tinklą pasiekti ir kitus namų prietaisus išties nesudėtinga“, – paaiškina ekspertas.

Apsisaugoti galima ne visada

Norint apsaugoti savo išmaniuosius įrenginius nuo kibernetinių įsilaužėlių atakų, pirmiausia ekspertas pataria nepamiršti reguliariai atlikti visus programinės įrangos atnaujinimus. Deja, daugelis žmonių atnaujinimų priminimus yra linkę ignoruoti, tačiau, kaip pastebi specialistas, juos reikėtų atlikti laiku – tai vienas iš pagrindinių apsaugos būdų nuo kibernetinių atakų.

Ekspertas priduria, kad paprasčiausias būdas apsisaugoti, kai nežinote, ar prietaisuose egzistuoja atnaujinimai, yra apskritai atjungti išmanius įrenginius nuo interneto.

Jei vidiniame „Wi-Fi“ tinkle esantys namų įrenginiai yra užkrečiami kenkėjiškomis programomis, tokiu atveju ekspertas rekomenduoja šiuos prietaisus atskirti kitame tinkle. Paprasčiausia tai padaryti yra įsigijus atskirą maršrutizatorių ir į jį perkėlus visus išmanius namų įrenginius.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9