Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?

Nors žemės ūkis paprastai siejamas su tradicijų laikymusi, modernios technologijos į jį skverbiasi kai kada net greičiau, nei į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kol keliuose dar tik laukiame savavaldžių automobilių, laukuose vis dažniau zuja automatizuotai vairuojama technika, kurios tikslumas šiandien jau matuojamas centimetrų tikslumu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ši technologijų evoliucija prisideda prie smarkiai našesnio ūkininkavimo, o 5G ir kiti modernūs sprendimai čia žada dar platesnes galimybes tvarumui ir efektyvumui gerinti.

„Diskutuodami apie ūkininkavimą, turėtume atsikratyti stereotipų apie sunkų fizinį darbą, purvinus batus bei mūsų senelių jaunystę menančius padargus. Šiandien mobilus ryšys naudojamas didžiojoje dalyje žemės ūkio darbų, pradedant sėja ir baigiant derliaus nuėmimu. Skaitmeninės inovacijos žemdirbystėje darosi nepakeičiamos, kadangi mažina sąnaudas, per tą patį laiką leidžia nudirbti daugiau ar paprasčiausiai apsaugo nuo technikos sugedimo viduryje laukų. 5G bei jautresnės pozicionavimo sistemos visus šiuos privalumus tik dar labiau sustiprins, žemės ūkyje pasiūlydamos didesnį tikslumą ir autonomiją“, – teigia „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Tiksliosios žemdirbystės evoliucija

Žemės ūkio skaitmenizacija daug kam gali atrodyti, kaip paskutinių kelerių metų tendencija, tačiau iš tikrųjų šis procesas prasidėjo gerokai anksčiau. Jau daugiau nei dešimtmetį plėtojama tiksliosios žemdirbystės koncepcija ūkininkavimą pavertė preciziška veikla, kurios konkurencingumą šiandien lemia gebėjimas tiksliai valdyti išteklius ir optimizuoti procesus. Vienas svarbiausių šios evoliucijos veiksnių buvo tikslesnės GPS atmainos – DGPS – išpopuliarėjimas.

„DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas akcentuoja, jog DGPS padėjo automatizuoti dažniausiai pasikartojančias žemės ūkio veiklas, kartu užtikrinant geresnę jų atlikimo kokybę ir tikslumą. Tą iliustruoja „John Deere“ sukurta žemės ūkio valdymo platforma, prie kurios, naudojant mobiliuosius tinklus, technika jungiama jau beveik 15 metų. Išnaudojant mobiliojo ryšio ir tikslaus pozicionavimo per DGPS galimybes, žemės ūkio mašinos gali būti užprogramuojamos ir nuotoliniu būdu valdomos, atliekant žemės apdirbimą, sėją, tręšimą, purškimą, kūlimą bei kitus svarbiausius darbus.

„Naujausias skaitmeninis kombainas „John Deere S7“ turi įdiegtą autonominio valdymo sistemą, kuri virš 20 tonų sveriančią mašiną vairuoja 2,5 cm tikslumu. Papildomai, kombainas aprūpintas vaizdo apdorojimo sistema ir pažangia greičio palaikymo sistema, kuri paremta palydovinėmis „Sentinel-2“ nuotraukomis. Šios technologijos kombainą iš anksto, per ateinančias aštuonias sekundes, informuoja apie jam apdoroti teksiantį derliaus kiekį ir pagal tai parenkami tinkami nustatymai. Tokiu būdu išlaikomas didžiausias darbo našumas ir aukščiausia derliaus nuėmimo kokybė“, – praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia E. Navickas.

Telemetrija prastovų prevencijai

Augant žemės ūkio technikos efektyvumui, jos eksploatacijoje vis didesnį vaidmenį vaidina priežiūra. Reguliarūs aptarnavimo intervalai ne visada gali užkirsti kelią netikėtiems gedimams, todėl ūkininkams kyla rizika ne tik susidurti su brangiu remontu, tačiau ir dėl laiku neatlikto darbo patirti tiesioginius gamybinius nuostolius, kurių suma gali smarkiai viršyti gedimo šalinimo sąmatą. Būtent dėl to nuotolinio stebėjimo, dar kitaip vadinamo telemetrija, sprendimai darosi neatsiejami nuo modernios technikos.

Telemetrinė sąsaja ūkininkams suteikia galimybę realiu laiku stebėti savo mašinų „sveikatą“, automatiškai įspėdama apie netinkamą tam tikrų mazgų veikimą. Turėdami prieigą prie šių duomenų, technikos aptarnavimo centruose dirbantys inžinieriai gali greitai imtis veiksmų, o galėdami atlikti diagnostiką per nuotolį, specialistai dalį su elektroninėmis sistemomis susijusių gedimų gali pašalinti net nenuvykę iki technikos. O jei to padaryti nepavyksta, žinodami visą informaciją apie problemą, meistrai gali tinkamai pasiruošti ir techniką pataisyti atvykę į vietą.

Telemetrija pasitarnauja ne tik žemės ūkio technikos savininkams, bet ir kitiems ja besinaudojantiems asmenims. Kadangi tarp ūkininkų vis labiau populiarėja jiems reikalingų padargų nuoma, telemetrija padeda tiksliau apskaityti jų naudojimą, taupyti kaštus optimizuojant jos darbą ir atidžiai stebėti darbo procesus.

Nenuostabu, kad matančiųjų skaitmenizacijos vertę nuolat daugėja. Šiandien ūkininkai Lietuvoje skaitmeniniu būdu dokumentuoja virš 1,5 mln. hektarų darbo laukuose, o „DOJUS agro“ aptarnauja jau apie 2500 prie „John Deere“ ekosistemos prijungtų žemės ūkio mašinų, kurių penktadalis yra kitų gamintojų technika.

Ateityje – dar didesnis tikslumas

Kalbėdamas apie žemės ūkio inovacijų kryptį, „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas R. Brasius linkęs išskirti dar didesnį tikslumą pasiekti padedančius sprendimus. Jų pagrindu turėtų tapti tokios technologijos, kaip LitPOS tinklas, kuris veikia priimdamas signalus iš palydovų bei realiu laiku siusdamas pataisas į GPS prietaisus. Tai padeda apskaičiuoti ir eliminuoti GPS palydovų signalo paklaidą, kas ūkininkų technikos tikslumą padidina iki vos 1 cm.

„Nors kol kas didžioji dauguma žemės ūkio įrengimų naudoja geriau išvystytus 2G arba 4G tinklus, į ją pamažu kelią skinasi ir kasmet vis labiau plėtojamas 5G. Ūkininkams 5G ypač patrauklus dėl itin mažo vėlinimo, leidžiančio pasiekti aukštesnį technikos autonomijos lygį. Nuotolinis įrengimų valdymas be jokio uždelsimo panaikina poreikį žmonėms fiziškai prižiūrėti technikos darbą laukuose, taip žymiai padidinant darbo našumą. Be to, penktos kartos tinklo technologijos suteikia galimybę integruoti pažangesnius daiktų interneto (IoT) jutiklius, kurie realiu laiku perduoda duomenis apie pasėlių būklę, leisdamos technikai savarankiškai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų“, – aiškina R. Brasius.

Anot „DOJUS agro“ atstovo E. Navicko, didesnis tikslumas žemės ūkyje yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir praktinė būtinybė, siekiant didinti veiklos efektyvumą bei dar labiau sumažinti sąnaudas. Kai technika gali veikti centimetrais matuojamu tikslumu, ji pajėgi didžiausiu efektyvumu sėti, kiekvieną augalą nupurkšti idealiai jam subalansuotu trąšų kiekiu ir robotizuoti technikos valdymą.

Be didesnio derliaus tai reiškia ir geresnę produkcijos kokybę bei mažesnį poveikį aplinkai. Tikslioji žemdirbystė mažina trąšų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimą, taupo vandens išteklius bei prisideda prie mažesnių technikos kuro sąnaudų ir geresnio žemės ploto išnaudojimo pasėlių auginimui.

• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
• Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
• Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
• Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
• Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių.
• Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
• Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
• Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas.
• Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus.
• Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
• Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
• Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą.
• Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema.
• Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką.
• Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
• Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
• Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9