Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?

Nors žemės ūkis paprastai siejamas su tradicijų laikymusi, modernios technologijos į jį skverbiasi kai kada net greičiau, nei į kitas mūsų gyvenimo sritis. Kol keliuose dar tik laukiame savavaldžių automobilių, laukuose vis dažniau zuja automatizuotai vairuojama technika, kurios tikslumas šiandien jau matuojamas centimetrų tikslumu.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ši technologijų evoliucija prisideda prie smarkiai našesnio ūkininkavimo, o 5G ir kiti modernūs sprendimai čia žada dar platesnes galimybes tvarumui ir efektyvumui gerinti.

„Diskutuodami apie ūkininkavimą, turėtume atsikratyti stereotipų apie sunkų fizinį darbą, purvinus batus bei mūsų senelių jaunystę menančius padargus. Šiandien mobilus ryšys naudojamas didžiojoje dalyje žemės ūkio darbų, pradedant sėja ir baigiant derliaus nuėmimu. Skaitmeninės inovacijos žemdirbystėje darosi nepakeičiamos, kadangi mažina sąnaudas, per tą patį laiką leidžia nudirbti daugiau ar paprasčiausiai apsaugo nuo technikos sugedimo viduryje laukų. 5G bei jautresnės pozicionavimo sistemos visus šiuos privalumus tik dar labiau sustiprins, žemės ūkyje pasiūlydamos didesnį tikslumą ir autonomiją“, – teigia „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas Remigijus Brasius.

Tiksliosios žemdirbystės evoliucija

Žemės ūkio skaitmenizacija daug kam gali atrodyti, kaip paskutinių kelerių metų tendencija, tačiau iš tikrųjų šis procesas prasidėjo gerokai anksčiau. Jau daugiau nei dešimtmetį plėtojama tiksliosios žemdirbystės koncepcija ūkininkavimą pavertė preciziška veikla, kurios konkurencingumą šiandien lemia gebėjimas tiksliai valdyti išteklius ir optimizuoti procesus. Vienas svarbiausių šios evoliucijos veiksnių buvo tikslesnės GPS atmainos – DGPS – išpopuliarėjimas.

„DOJUS agro“ Tiksliosios žemdirbystės vadovas Edvinas Navickas akcentuoja, jog DGPS padėjo automatizuoti dažniausiai pasikartojančias žemės ūkio veiklas, kartu užtikrinant geresnę jų atlikimo kokybę ir tikslumą. Tą iliustruoja „John Deere“ sukurta žemės ūkio valdymo platforma, prie kurios, naudojant mobiliuosius tinklus, technika jungiama jau beveik 15 metų. Išnaudojant mobiliojo ryšio ir tikslaus pozicionavimo per DGPS galimybes, žemės ūkio mašinos gali būti užprogramuojamos ir nuotoliniu būdu valdomos, atliekant žemės apdirbimą, sėją, tręšimą, purškimą, kūlimą bei kitus svarbiausius darbus.

„Naujausias skaitmeninis kombainas „John Deere S7“ turi įdiegtą autonominio valdymo sistemą, kuri virš 20 tonų sveriančią mašiną vairuoja 2,5 cm tikslumu. Papildomai, kombainas aprūpintas vaizdo apdorojimo sistema ir pažangia greičio palaikymo sistema, kuri paremta palydovinėmis „Sentinel-2“ nuotraukomis. Šios technologijos kombainą iš anksto, per ateinančias aštuonias sekundes, informuoja apie jam apdoroti teksiantį derliaus kiekį ir pagal tai parenkami tinkami nustatymai. Tokiu būdu išlaikomas didžiausias darbo našumas ir aukščiausia derliaus nuėmimo kokybė“, – praktišką technologijų panaudojimo pavyzdį pateikia E. Navickas.

Telemetrija prastovų prevencijai

Augant žemės ūkio technikos efektyvumui, jos eksploatacijoje vis didesnį vaidmenį vaidina priežiūra. Reguliarūs aptarnavimo intervalai ne visada gali užkirsti kelią netikėtiems gedimams, todėl ūkininkams kyla rizika ne tik susidurti su brangiu remontu, tačiau ir dėl laiku neatlikto darbo patirti tiesioginius gamybinius nuostolius, kurių suma gali smarkiai viršyti gedimo šalinimo sąmatą. Būtent dėl to nuotolinio stebėjimo, dar kitaip vadinamo telemetrija, sprendimai darosi neatsiejami nuo modernios technikos.

Telemetrinė sąsaja ūkininkams suteikia galimybę realiu laiku stebėti savo mašinų „sveikatą“, automatiškai įspėdama apie netinkamą tam tikrų mazgų veikimą. Turėdami prieigą prie šių duomenų, technikos aptarnavimo centruose dirbantys inžinieriai gali greitai imtis veiksmų, o galėdami atlikti diagnostiką per nuotolį, specialistai dalį su elektroninėmis sistemomis susijusių gedimų gali pašalinti net nenuvykę iki technikos. O jei to padaryti nepavyksta, žinodami visą informaciją apie problemą, meistrai gali tinkamai pasiruošti ir techniką pataisyti atvykę į vietą.

Telemetrija pasitarnauja ne tik žemės ūkio technikos savininkams, bet ir kitiems ja besinaudojantiems asmenims. Kadangi tarp ūkininkų vis labiau populiarėja jiems reikalingų padargų nuoma, telemetrija padeda tiksliau apskaityti jų naudojimą, taupyti kaštus optimizuojant jos darbą ir atidžiai stebėti darbo procesus.

Nenuostabu, kad matančiųjų skaitmenizacijos vertę nuolat daugėja. Šiandien ūkininkai Lietuvoje skaitmeniniu būdu dokumentuoja virš 1,5 mln. hektarų darbo laukuose, o „DOJUS agro“ aptarnauja jau apie 2500 prie „John Deere“ ekosistemos prijungtų žemės ūkio mašinų, kurių penktadalis yra kitų gamintojų technika.

Ateityje – dar didesnis tikslumas

Kalbėdamas apie žemės ūkio inovacijų kryptį, „Telia“ Daiktų interneto padalinio vadovas R. Brasius linkęs išskirti dar didesnį tikslumą pasiekti padedančius sprendimus. Jų pagrindu turėtų tapti tokios technologijos, kaip LitPOS tinklas, kuris veikia priimdamas signalus iš palydovų bei realiu laiku siusdamas pataisas į GPS prietaisus. Tai padeda apskaičiuoti ir eliminuoti GPS palydovų signalo paklaidą, kas ūkininkų technikos tikslumą padidina iki vos 1 cm.

„Nors kol kas didžioji dauguma žemės ūkio įrengimų naudoja geriau išvystytus 2G arba 4G tinklus, į ją pamažu kelią skinasi ir kasmet vis labiau plėtojamas 5G. Ūkininkams 5G ypač patrauklus dėl itin mažo vėlinimo, leidžiančio pasiekti aukštesnį technikos autonomijos lygį. Nuotolinis įrengimų valdymas be jokio uždelsimo panaikina poreikį žmonėms fiziškai prižiūrėti technikos darbą laukuose, taip žymiai padidinant darbo našumą. Be to, penktos kartos tinklo technologijos suteikia galimybę integruoti pažangesnius daiktų interneto (IoT) jutiklius, kurie realiu laiku perduoda duomenis apie pasėlių būklę, leisdamos technikai savarankiškai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų“, – aiškina R. Brasius.

Anot „DOJUS agro“ atstovo E. Navicko, didesnis tikslumas žemės ūkyje yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir praktinė būtinybė, siekiant didinti veiklos efektyvumą bei dar labiau sumažinti sąnaudas. Kai technika gali veikti centimetrais matuojamu tikslumu, ji pajėgi didžiausiu efektyvumu sėti, kiekvieną augalą nupurkšti idealiai jam subalansuotu trąšų kiekiu ir robotizuoti technikos valdymą.

Be didesnio derliaus tai reiškia ir geresnę produkcijos kokybę bei mažesnį poveikį aplinkai. Tikslioji žemdirbystė mažina trąšų, herbicidų ir kitų cheminių medžiagų naudojimą, taupo vandens išteklius bei prisideda prie mažesnių technikos kuro sąnaudų ir geresnio žemės ploto išnaudojimo pasėlių auginimui.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137