Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?

Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai mūsų laukia atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo?

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Kokių iššūkių ir naujų galimybių galime tikėtis?

Daugiau savarankiškumo

Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovas, Europos energetikos ekspertas, buvęs „Litgrid“, AB vadovas Daivis Virbickas pastebi, kad vasarį nutraukus elektros ryšius su Rusija, sinchronizacijos su europiniu tinklu procesas nesibaigs, o tik prasidės. Lietuvos energetikos sektoriui reikės daug išmokti ir įprasti dirbti su nauja sistema.

„Vakarų Europos energetikos sistemos valdymo principai skiriasi nuo rusiškų. Esminis skirtumas yra toks, kad BRELL sistema centralizuotai valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tuo tarpu Europoje valdymas yra decentralizuotas. Kitaip sakant, kiekviena šalis dirba valdydama dažnį savo zonoje, laikydamasi bendrų sąlygų ir taisyklių. Tokiu būdu visos šalys kartu palaiko sistemos stabilumą, – aiškina jis. – Naujai į kontinentinį Europos tinklą įsijungusioms Baltijos šalims reikės išmokti pačioms savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti jos balansą ir kitus sistemos kokybės parametrus. Mūsų specialistai kol kas to mokėsi specialaus treniruoklio pagalba, tačiau nuo vasario tai reikės atlikti realiomis sąlygomis. Laukia išties nemažai iššūkių, nes valdydama dažnį už mus, BRELL sistema tam tikra prasme „išlepino“ Baltijos šalių energetikos infrastruktūros valdytojus. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, skatinant nesijungti prie Vakarų energetinės sistemos.“

Naujos galimybės

Pasak eksperto, atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai yra labai svarbus ne tik politiškai, bet ir energetiškai. Priklausymas kontinentiniam Europos tinklui šalies energetikai ateityje suteiks didesnį atsparumą nenumatytoms situacijoms. Kadangi rusiška energetinė sistema valdoma centralizuotai, sutrikus jos valdymui kitos šalys negali pilnavertiškai perimti dažnio valdymo. Tuo tarpu europinėje sistemoje yra daugiau saugiklių, nes visos šalys savarankiškai geba užtikrinti elektros tiekimo patikimumą, ir prireikus gali viena kitai ištiesti pagalbos ranką.

Svarbi ir naujosios energetinės sistemos suteikiama galimybė į Lietuvą pritraukti daugiau elektros energijai imlių investuotojų. Elektros tiekimo kokybei ir stabilumui jautrūs Vakarų verslai įtariai žiūri į priklausymą BRELL žiedui, kadangi rusiški energetikos standartai jiems nėra žinomi. Potencialūs investuotojai baiminasi, kad ši sistema nesugebės užtikrinti patikimo elektros tiekimo ir kokybės. Tačiau sužinojus, kad Lietuva jau greitai prisijungs prie Vakarų pramonei pažįstamo ir patikimo europinio tinklo, šalis tampa kur kas patrauklesnė investicijoms.

Kas laukia vasarį?

Jau vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungs nuo BRELL žiedo, o 9 d. sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais. Anot D. Virbicko, pirmiausia bus atjungtos mus su Rusija ir Baltarusija jungiančios linijos. Tada tam tikrą laiką trys Baltijos šalys kartu dirbs izoliuotu „salos“ režimu – pačios palaikys elektros dažnį, užtikrins elektros balansą tarp gamybos ir vartojimo. Galutinai suderinus ir ištestavus techninius elektros sistemų valdymo parametrus dirbant savarankiškai, per bendrą elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“ Baltijos šalys bus prijungtos prie kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui.

„Svarbiausi iššūkiai prasidės jau prisijungus prie bendro europinio tinklo. Pagrindiniu jų taps elektros sistemos patikimumo užtikrinimas. Kitas svarbus iššūkis bus suvaldyti savo elektros balansą ir dažnį. Kitaip sakant, užtikrinti, kad elektros būtų gaminama tik tiek, kiek jos yra suvartojama ir eksportuojama/importuojama. Svarbiu ilgalaikiu iššūkiu taps tolimesnis integracijos į europinį tinklą stiprinimas, naujų tarpsisteminių elektros linijų statymas tarp Baltijos šalių ir Vakarų“, – sako ekspertas.

Sudėtingas procesas

Trys Baltijos šalys yra paskutinės likusios ES valstybės narės, kurių elektros tinklų sistema veikia ne europinėje, o sovietinėje BRELL sistemoje. D. Virbicko teigimu, vėlyvą atsijungimą nuo BRELL žiedo lėmė ne viena priežastis. Visų pirma, šis procesas techniškai yra itin sudėtingas, be to, ilgą laiką pritrūkdavo ir politinės valios imantis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą, o ne tik deklaruojant ketinimus.

„Atsijungimas nuo sovietinės sistemos yra labai kompleksiškas procesas, apimantis daug laikui imlių, sudėtingų projektų. Naujų elektros linijų statyba, teritorijų joms planavimas, įrangos užsakymas, gamyba ir testavimas reikalauja daug laiko. Vidutiniškai, naujos elektros linijos statyba Europoje trunka apie 8–10 metų. Mums reikėjo pastatyti bendrą liniją su Lenkija, nutiesti kabelį į Švediją, o estams į Suomiją – atkreipė dėmesį ekspertas. – Prieš 50-70 metų Maskvos ir Sankt Peterburgo energetikos inžinieriai mus projektavo kaip integralią Sovietų Sąjungos šiaurės-vakarų energetikos sistemos dalį. Tad buvome su rusiška energetikos sistema susaistyti infrastruktūriniais ryšiais, o visi mūsų inžinieriai ir energetikai buvo mokomi dirbti kaip neatsiejama šios sistemos dalis. Atraizgyti šią pynę nėra lengva, šalies energetikos srities specialistams teko mokytis dirbti visiškai kitaip, savarankiškai.“

Rusija nenorėjo paleisti

Pasak D. Virbicko, atsijungimo nuo BRELL žiedo procese svarbų vaidmenį suvaidino ir Rusijos politiniai interesai, kurie tikrai neprisidėjo prie sinchronizacijos pagreitinimo. Lietuvos priklausymas BRELL žiedui ne kartą tapo Maskvos politiniu įrankiu, siekiant mus išlaikyti sistemos dalimi. Vienas iš galimų manipuliacijos metodų buvo galimai dirbtinai sumažinta elektros eksporto iš Rusijos kaina, skatinant nesijungti prie Vakarų tinklų, kadangi esą tai neapsimokėtų ekonomiškai. Tad priimant sprendimą prireikė tvirtos ir nuoseklios politinės valios bei gebėjimo pažvelgti strategiškai.

„Energetikos srities specialistai suprato, kad Vakarų sistema yra mūsų ateitis. Ketinimas sinchronizuotis Baltijos šalių premjerų buvo užtvirtintas dar 2007 m. Vis dėlto, naujos elektros linijos kainuoja didelius pinigus, kuriuos reikėjo iš kažkur gauti. Ilgą laiką trūko ir politinės valios imtis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą. Dauguma tik deklaravo ketinimą sinchronizuotis, o kai reikėdavo veikti, energetikai likdavo vieni. Žinoma, buvo sinchronizacijos svarbą supratusių politikų, kurie veikė išvien su energetikos specialistais, bet netrūko ir manančių, kad pragmatiška būtų likti prie BRELL sistemos ir šiai dienai pigesnės elektros energijos“, – prisimena ekspertas.

Į naują etapą

D. Virbickas atkreipė dėmesį, kad sinchronizacijos procesas vasario 9 d. nesibaigs, o tik prasidės. Lauks daug iššūkių, kurių sprendimui būtų išmintinga pasitelkti energetikos srities mokslininkus ir ekspertus.

„Pagaliau tapsime visapusiškai integralia Europos dalimi. Nuo šiol būsime ne tik politiškai, ekonomiškai, bet ir energetiškai pilnai integravęsi į Vakarus. Sinchronizaciją palyginčiau su santuoka. Juk po vestuvių bendras gyvenimas nesibaigia, o tik prasideda – laukia bendros patirtys, džiaugsmai ir nesutarimai. Taip yra ir šiuo atveju – prasideda mūsų naujas gyvenimo etapas su Europa, kuris lems naujas sąlygas ir aplinkybes. Reikės priimti įvairius sprendimus, daug ko išmokti. Manau, kad šioje situacijoje geriausiai galėtų pagelbėti ir prisidėti energetikos srities mokslininkai, kurie pasiruošę pasidalinti savo profesionaliomis įžvalgomis ir sprendimus pagrįsti moksliniais tyrimais, – neabejoja jis. – Esu įsitikinęs, kad sprendimai energetikos srityje turėtų būti priimami pasitelkiant kuo daugiau mokslinių ir eksperimentinių tyrimų bei analizių, nes klaidos energetikoje labai brangiai kainuoja.“

• Seimas spręs dėl laikino akcizo degalams sumažinimo.
• Gynybos ministrų pareiškimas: būtina skubiai stiprinti oro gynybą.
• Lietuviai gandrus stebi kitaip nei anksčiau: kas pasikeitė?
• Lietuviai rado išeitį: vietoje brangių butų statosi namus.
• Motociklininkai grįžta į kelius: kodėl sezono pradžia pavojingiausia?
• Balandžio 8 d. tęsiasi PROTESTAS: Šalin rankas nuo laisvo žodžio!
• Kelionė – didelis efektas: per atostogas moksleiviams neužtenka poilsio namuose?
• Prasidėjo laikotarpis, kai žmogaus veikla miškuose griežtai ribojama.
• Ar didesni pinigai priverstų lietuvius gimdyti daugiau vaikų?
• Du atlyginimai ir jokių vaikų: renkantis būstą tai mažesnė rizika bankui.
• Kuro kainos kyla: ar bandymas jas suvaldyti nesukels dar didesnės krizės?
• Lietuva vėl suks laikrodžių rodykles: kada nustosime tai daryti?
• Ar lietuviams namuose viskas krenta iš rankų?
• Aušra Veselovaitė: didžiausios procesinės klaidos, kurios kainuoja bylą.
• Rekordiniai 2025-ieji: aukso paklausa ir kaina pasiekė istorines aukštumas.
• Bebrai – gamtos inžinieriai, kurių pavasarinė veikla kelia iššūkių.
• Pavasarį skubėti keisti padangų nebūtina.
• Kiaulienos sprandinė Velykoms: išbandykite paprastai paruošiamą vokišką receptą.
• Išpopuliarėjęs pigus receptas tiks ir kasdienai, ir lengvesnėms Velykoms.
• Ginkluotės gamykla žengia į naują etapą: kulkų gamyba tampa savarankiška.
• Kaip persikelti visą gyvenimą į naują telefoną, kol išgeri puodelį kavos?
• Vaikų miego problemos – ką daryti? Psichologės rekomendacijos.
• Ar tikrai dantų implantas gali tarnauti visą gyvenimą?
• Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?
• Ne viskas taip paprasta: 5 mitai apie dirbtinį intelektą, kuriais vis dar tikime.
• Energetikos krizė – vėl neišvengiama?
• Ilgaamžiškumo sąlyga – kokybiškas miegas: kaip sau padėti?
• A.Sabonis: rūpinkimės širdimi šiandien, kad galėtume laimėti rytoj.
• Kaziuko mugėje – tikras tautų katilas: lankėsi ir tolimesnių šalių gyventojai.
• Dėl drastiškai išaugusių aviacinio kuro kainų „Novaturas“ įveda degalų mokestį.
• Moterys „vyriškose“ profesijose – jungia laidus ir laužo stereotipus.
• Du mitai apie hibridinius automobilius, kurie vis dar gajūs.
• Kai žaidimas baigiasi trauma: kas atsako už vaikų saugumą mokykloje?
• Įvaldžius DI – didesnis atlyginimas: L. Keraičio patarimai.
• Artėjant potvyniui: ko imtis, kad namai kuo mažiau nukentėtų.
• Ne kiekvienas butas – gera investicija: kas lemia kainos augimą.
• Viena kiaulienos nugarinė – trys patiekalai: taupu, tvaru ir paprasta.
• Lietuvos energetinė nepriklausomybė: nuo proveržio iki naujo plėtros etapo.
• Žygimantas Mauricas. Kas Irano kare sumokės didžiausią kainą?
• Sukčiai vis įžūlesni: imituoja realių verslo įmonių platformas internete.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136