Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertai pastebi, kad tokie vartotojai savo sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti net ketvirtadaliu, tačiau nemaža dalis lietuvių vis dar neišnaudoja liberalios elektros tiekimo rinkos privalumų. Populiariausiu pasirinkimu išlieka fiksuotos kainos planai, nors praktika rodo, kad su elektros kainomis biržoje susietos sutartys ilguoju laikotarpiu apsimoka labiau.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius pastebi, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai renkasi fiksuoti kainą, yra paprasta: jie nori išvengti netikėtų kainų šuolių. Tačiau šis pasirinkimas neretai yra paremtas klaidingomis prielaidomis. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2023 ir 2024 metais vidutinė elektros kaina nefiksuotų planų vartotojams buvo mažesnė nei fiksuotų tarifų. Vidutinis tarifas nefiksuotos kainos planuose siekė vos 0,222 Eur/kWh.

„Pasirinkus su birža susietą planą kiekvieną mėnesį gausite šiek tiek kitokią sąskaitą už elektros energiją – tai yra tiesa. Tačiau vis dar gajus mitas, kad galutinė suma sąskaitoje gali svyruoti kone nuo 10 iki 100 eurų. Taip, greičiausiai, nutiktų nebent jei staigiai imtumėte suvartoti žymiai daugiau elektros energijos arba – jei rinką vėl ištiktų energetinių kainų krizė, kurios ženklus įprastai ekspertai pastebi jai dar neprasidėjus. Pastarųjų dviejų metu elektros rinkos duomenys rodo, kad net esant kainų svyravimams, vartotojai, turintys su biržos kainomis susietą planą ir kas mėnesį gaunantys kiek kitokią sąskaitą už elektrą, ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo, lyginant su tais, kurie renkasi kainą fiksuoti“, – akcentuoja A. Junevičius.

Pasak jo, su birža susieti planai yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie siekia optimizuoti savo elektros suvartojimą. Pavyzdžiui, apie 170 kWh elektros energijos per mėnesį suvartojančiai šeimai, 2024 m. vasarį pasirinkusiai su birža susietą planą, tam tikrais mėnesiais galėjo tekti sumokėti šiek tiek daugiau, palyginti su fiksuotos kainos planu, tačiau vertinant ilgalaikę 12 mėnesių perspektyvą vaizdas keičiasi, o galutinis sutaupymo efektas per metus siekia apie 70-100 eurų, priklausomai nuo energijos vartojimo įpročių.

Elektros tiekėjų siūlomi laisvi planai yra paremti didmenine elektros kaina, kuri formuojasi „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje. Prie jos pridėjus valstybės reguliuojamas kainų dalis už elektros persiuntimą ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei papildomą skirstymo dedamąją gaunama galutinė vartotojų mokama suma. Pasirinkus planą „Laisvas“, rytojaus elektros kainos paskelbiamos kasdien apie 14 val., todėl vartotojai turi galimybę planuoti savo elektros naudojimą.

„Tai reiškia, kad biržos planas ypač tinkamas tiems, kurie turi arba planuoja įsirengti išmaniuosius skaitiklius. Tokiu atveju galima tiksliai matyti, kada elektros kaina bus žemiausia, ir tuo metu aktyvuoti daug energijos suvartojančius įrenginius, pavyzdžiui, elektromobilio įkrovimo stotelę, namų šildymo ar vėdinimo sistemas“, – pataria „Enefit“ ekspertas.

„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas taip pat pastebi, kad konkrečios valandos kaina biržoje gali kisti priklausomai nuo metų laiko, oro sąlygų ir įvairių kitų veiksnių, tačiau su birža susietus planus pasirinkę vartotojai įgyja galimybę planuoti savo elektros energijos suvartojimą. Be to, tai daryti padeda tokios priemonės kaip išmanūs elektros lizdai ir laikmačiai, leidžiantys šį procesą automatizuoti ir patys aktyvuojantys tam tikrus prietaisus, kuomet elektra kainuoja mažiausiai.

Bet kokiu atveju, Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad vidutinė elektros energijos 1 kWh kaina „Nord Pool“ biržoje praėjusiais metais sudarė 0,087 Eur be PVM ir buvo mažiausia nuo 2021-ųjų.

Kartą pasirinkę – prie fiksuotų kainų negrįžta

Nors daugelis gyventojų nori tiksliai žinoti, kiek mėnesio gale mokės už elektrą, realybė rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje biržos planų vartotojai moka mažiau.

„Suprantama, kad kai kuriuos vartotojus gąsdina galimi trumpalaikiai kainų šuoliai, tačiau šiuos svyravimus galima suvaldyti planuojant savo elektros suvartojimą. Be to, pavasarį elektros kainos biržoje įprastai krinta, todėl būna laikotarpių, kai planuoti elektros vartojimo ir keisti savo įpročių net neprireikia“, – pažymi A. Junevičius.

Specialistas taip pat primena, jog pasirinkus kintamos kainos planą visada išlieka galimybė bet kada pereiti prie fiksuoto tarifo be jokių papildomų mokesčių. Tai suteikia vartotojams lankstumo ir ramybės, kad jie gali reaguoti į pokyčius rinkoje.

Vis dėlto žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ patirtis ir turimi duomenys rodo, kad su birža susietą planą pasirinkę klientai vėliau jo nekeičia į fiksuotą. Pavyzdžiui, iš visų „Enefit“ klientų, turinčių su birža susietus elektros tiekimo planus, prie fiksuotų planų perėjo vos 1,5 procento.

„Tai rodo, kad vartotojai, kurie pradeda naudotis biržos planu, greitai suvokia jo naudą, siūlomas konkurencingas kainas ir įgauna pasitikėjimą“, – teigia A. Junevičius.

Eksperto teigimu, nors elektros rinka Lietuvoje tampa vis labiau išvystyta, daugelis vartotojų vis dar renkasi konservatyvų požiūrį į elektros tiekimo planus.

Tačiau statistika ir praktika rodo, kad biržos planai ne tik suteikia didesnį lankstumą, bet ir leidžia efektyviau valdyti išlaidas. Su išmaniųjų skaitiklių pagalba vartotojai gali dar geriau išnaudoti biržos planų teikiamus privalumus, optimizuodami savo elektros vartojimą ir taupydami lėšas.

„Su augančiu išmaniųjų skaitiklių skaičiumi ir didėjančiu vartotojų sąmoningumu, galima tikėtis, kad vis daugiau lietuvių atras biržos planų teikiamus privalumus ir išmoks efektyviai valdyti savo elektros sąnaudas“, – neabejoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

• 5 populiariausios dirbtinio intelekto apgavystės: pasakė, ko saugotis šiemet.
• Važiuoti elektromobiliu – iki trijų kartų pigiau: ar ilgai galėsime sutaupyti?
• Savarankiškai dirbantiems: kaip ir kada sumokėti „Sodrai“ po pajamų deklaravimo.
• Valdantieji savo buldozeriu ir toliau mažina savo elektoratą.
• Interneto piratai: ar jų aukso amžius Lietuvoje jau baigėsi?
• Ne tik šokoladas: ko šiukštu negalima duoti savo šuniui.
• Vienas skambutis – tūkstančiai eurų: kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?
• Senjorė vos neprarado 44 tūkst. eurų: nuo sukčių išgelbėjo banko darbuotojai.
• Stiklinė vandens už ačiū: kiek už mandagumą susimokame DI?
• Ar žinome, kiek kainuoja viena dirbtinio intelekto užklausa?
• Tyrimas atskleidė nepastebėtą koronaviruso plitimą Lietuvos audinių ūkiuose.
• Vis daugiau laiko prie ekranų praleidžia ne tik jaunuoliai, bet ir senjorai.
• Meškos sugrįžta į Lietuvos miškus: ar jos čia jau gyvena, ar tik klajoja?
• Paskaičiavo, kiek pavyksta sutaupyti vairuojant elektromobilį.
• ESO informuoja klientus apie galimybę naudotis visuomeniniu tiekimu.
• Būsto įperkamumas Lietuvoje gali mažėti: kainos šiemet augs apie 7 proc.
• Laisvas žodis vis dar pavojuje, tad balandžio 25 d. išeikime į aikštę.
• II pensijų pakopos pinigai pripildė gyventojų sąskaitas.
• 5 žingsniai kaip pakilti Google paieškos pozicijose.
• J. Olekas: „Lietuva nyksta tyliai – bet mes dar galime tai sustabdyti“.
• Ruoškitės rudeniui: kils ne tik šildymo ir maisto kainos, bet ir paskolų įmokos.
• JAV generolas: „Jei priešas imsis agresijos, mūšio sąlygas diktuosime mes“.
• Kada spręsis LRT įstatymo likimas?
• Privalomasis vairuotojų draudimas: ką žinoti ir ar verta pasitikrinti sąlygas.
• Kaip atsakyti į nepatogius paauglių klausimus apie kūną?
• Pirkimų šuolis: ekspertai įspėja dėl elektronikos atliekų.
• Vaikai internete – be taisyklių? Įspėjo, ką padaryti iš anksto.
• Kiaulienos mentės troškinys su pupelėmis, kuris tampa dar skanesnis kitą dieną.
• Kiekvienas gyventojas prisideda prie saugios ir atsparios energetikos sistemos.
• ​​Maža žaizda – didelė rizika: kodėl stabligė vis dar pavojinga?
• Po svarstymo pritarta siūlymui steigti Kapčiamiesčio karinį poligoną.
• RRT: daugiabučių bendrijos privalo neriboti teisės rinktis interneto teikėją.
• Kokią techniką lietuviai pirks sulaukę pensijų fondų lėšų?
• Psichologė sako: meilės kalbos – tai pirmas žingsnis darnių santykių link.
• Atsiimtos pensijų lėšos: kuo didesnė suma, tuo mažiau noro ją išleisti.
• Idėjos savaitgalio pietums su žuvimi, kurios patiks visai šeimai.
• Perspėjimas išsirengusiems į mišką: neatsargus veiksmas gali atsiliepti.
• 3 finansiniai lietuvio portretai.
• Mados komunikacija atlieka kur kas svarbesnį vaidmenį, nei atrodo.
• VMI viršininkė vis dar dingusi be žinios?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137