Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Ekspertai pastebi, kad tokie vartotojai savo sąskaitas už elektrą galėtų sumažinti net ketvirtadaliu, tačiau nemaža dalis lietuvių vis dar neišnaudoja liberalios elektros tiekimo rinkos privalumų. Populiariausiu pasirinkimu išlieka fiksuotos kainos planai, nors praktika rodo, kad su elektros kainomis biržoje susietos sutartys ilguoju laikotarpiu apsimoka labiau.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius pastebi, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai renkasi fiksuoti kainą, yra paprasta: jie nori išvengti netikėtų kainų šuolių. Tačiau šis pasirinkimas neretai yra paremtas klaidingomis prielaidomis. Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad 2023 ir 2024 metais vidutinė elektros kaina nefiksuotų planų vartotojams buvo mažesnė nei fiksuotų tarifų. Vidutinis tarifas nefiksuotos kainos planuose siekė vos 0,222 Eur/kWh.

„Pasirinkus su birža susietą planą kiekvieną mėnesį gausite šiek tiek kitokią sąskaitą už elektros energiją – tai yra tiesa. Tačiau vis dar gajus mitas, kad galutinė suma sąskaitoje gali svyruoti kone nuo 10 iki 100 eurų. Taip, greičiausiai, nutiktų nebent jei staigiai imtumėte suvartoti žymiai daugiau elektros energijos arba – jei rinką vėl ištiktų energetinių kainų krizė, kurios ženklus įprastai ekspertai pastebi jai dar neprasidėjus. Pastarųjų dviejų metu elektros rinkos duomenys rodo, kad net esant kainų svyravimams, vartotojai, turintys su biržos kainomis susietą planą ir kas mėnesį gaunantys kiek kitokią sąskaitą už elektrą, ilgalaikėje perspektyvoje sutaupo, lyginant su tais, kurie renkasi kainą fiksuoti“, – akcentuoja A. Junevičius.

Pasak jo, su birža susieti planai yra geriausias pasirinkimas tiems, kurie siekia optimizuoti savo elektros suvartojimą. Pavyzdžiui, apie 170 kWh elektros energijos per mėnesį suvartojančiai šeimai, 2024 m. vasarį pasirinkusiai su birža susietą planą, tam tikrais mėnesiais galėjo tekti sumokėti šiek tiek daugiau, palyginti su fiksuotos kainos planu, tačiau vertinant ilgalaikę 12 mėnesių perspektyvą vaizdas keičiasi, o galutinis sutaupymo efektas per metus siekia apie 70-100 eurų, priklausomai nuo energijos vartojimo įpročių.

Elektros tiekėjų siūlomi laisvi planai yra paremti didmenine elektros kaina, kuri formuojasi „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje. Prie jos pridėjus valstybės reguliuojamas kainų dalis už elektros persiuntimą ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas bei papildomą skirstymo dedamąją gaunama galutinė vartotojų mokama suma. Pasirinkus planą „Laisvas“, rytojaus elektros kainos paskelbiamos kasdien apie 14 val., todėl vartotojai turi galimybę planuoti savo elektros naudojimą.

„Tai reiškia, kad biržos planas ypač tinkamas tiems, kurie turi arba planuoja įsirengti išmaniuosius skaitiklius. Tokiu atveju galima tiksliai matyti, kada elektros kaina bus žemiausia, ir tuo metu aktyvuoti daug energijos suvartojančius įrenginius, pavyzdžiui, elektromobilio įkrovimo stotelę, namų šildymo ar vėdinimo sistemas“, – pataria „Enefit“ ekspertas.

„Enefit“ privačių klientų segmento vadovas taip pat pastebi, kad konkrečios valandos kaina biržoje gali kisti priklausomai nuo metų laiko, oro sąlygų ir įvairių kitų veiksnių, tačiau su birža susietus planus pasirinkę vartotojai įgyja galimybę planuoti savo elektros energijos suvartojimą. Be to, tai daryti padeda tokios priemonės kaip išmanūs elektros lizdai ir laikmačiai, leidžiantys šį procesą automatizuoti ir patys aktyvuojantys tam tikrus prietaisus, kuomet elektra kainuoja mažiausiai.

Bet kokiu atveju, Lietuvos energetikos agentūros duomenys rodo, kad vidutinė elektros energijos 1 kWh kaina „Nord Pool“ biržoje praėjusiais metais sudarė 0,087 Eur be PVM ir buvo mažiausia nuo 2021-ųjų.

Kartą pasirinkę – prie fiksuotų kainų negrįžta

Nors daugelis gyventojų nori tiksliai žinoti, kiek mėnesio gale mokės už elektrą, realybė rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje biržos planų vartotojai moka mažiau.

„Suprantama, kad kai kuriuos vartotojus gąsdina galimi trumpalaikiai kainų šuoliai, tačiau šiuos svyravimus galima suvaldyti planuojant savo elektros suvartojimą. Be to, pavasarį elektros kainos biržoje įprastai krinta, todėl būna laikotarpių, kai planuoti elektros vartojimo ir keisti savo įpročių net neprireikia“, – pažymi A. Junevičius.

Specialistas taip pat primena, jog pasirinkus kintamos kainos planą visada išlieka galimybė bet kada pereiti prie fiksuoto tarifo be jokių papildomų mokesčių. Tai suteikia vartotojams lankstumo ir ramybės, kad jie gali reaguoti į pokyčius rinkoje.

Vis dėlto žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ patirtis ir turimi duomenys rodo, kad su birža susietą planą pasirinkę klientai vėliau jo nekeičia į fiksuotą. Pavyzdžiui, iš visų „Enefit“ klientų, turinčių su birža susietus elektros tiekimo planus, prie fiksuotų planų perėjo vos 1,5 procento.

„Tai rodo, kad vartotojai, kurie pradeda naudotis biržos planu, greitai suvokia jo naudą, siūlomas konkurencingas kainas ir įgauna pasitikėjimą“, – teigia A. Junevičius.

Eksperto teigimu, nors elektros rinka Lietuvoje tampa vis labiau išvystyta, daugelis vartotojų vis dar renkasi konservatyvų požiūrį į elektros tiekimo planus.

Tačiau statistika ir praktika rodo, kad biržos planai ne tik suteikia didesnį lankstumą, bet ir leidžia efektyviau valdyti išlaidas. Su išmaniųjų skaitiklių pagalba vartotojai gali dar geriau išnaudoti biržos planų teikiamus privalumus, optimizuodami savo elektros vartojimą ir taupydami lėšas.

„Su augančiu išmaniųjų skaitiklių skaičiumi ir didėjančiu vartotojų sąmoningumu, galima tikėtis, kad vis daugiau lietuvių atras biržos planų teikiamus privalumus ir išmoks efektyviai valdyti savo elektros sąnaudas“, – neabejoja „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9