Ko Lietuvos vaikus gali išmokyti unguriai?

Viena gegužės diena mažiesiems Žaslių miestelio gyventojams buvo itin įsimintina. Vaikai iš vietos pagrindinės mokyklos ir lopšelio-darželio „Žaliasis klevelis“ auklėtiniai gavo progą su Žuvininkystės tarnybos specialistais į Neries upę išleisti tūkstančius europinių ungurių jauniklių.

Gamtoje šių intensyviai migruojančių žuvų lauks daugybė iššūkių. Vienas iš jų – žmogaus pastatytos užtvankos.

Iš viso Lietuvoje yra bemaž pusantro tūkstančio užtvankų. Dalis jų yra pamirštos ir apleistos, o jų būklė – avarinė. Iš kai kurių senų užtvankų yra likę tik griuvėsiai ir upės tėkmę stabdantys akmenys ar suskilę betono luitai. Negana to, neršti tūkstančius kilometrų plaukiantiems suaugusiems unguriams pražūtingą pavojų kelia hidroelektrinių turbinos – dalis žuvų yra sužalojamos, neretai – mirtinai. Mokslinių tyrimų duomenimis, ungurių mirtingumas ypač padidėja, kai jiems tenka įveikti mažesnio dydžio ir skirtingų tipų turbinas, kuriose tarpai tarp menčių yra maži, o jos sukasi greičiau negu didelės turbinos.

Todėl Žuvininkystės tarnyba europinių ungurių jauniklius leidžia į vandens telkinius, iš kurių subrendę unguriai galėtų laisvai pasiekti jūrą – neveikiami hidroelektrinių turbinų sąlygoto mirtingumo migracijos metu. „Jei išleisime ungurius į telkinį, iš kurio pasiekę brendimą jie negalės išplaukti į tolimą migracijos kelionę Sargaso jūros link, tai žuvys taps žvejų arba plėšrūnų laimikiu arba mirs nuo išsekimo. Juk neršti migruojantys suaugę (paskutinės sidabravimosi stadijos) unguriai nesimaitina, o visą energiją jie skiria migracijai ir gonadų brandinimui“, – pasakoja Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas.

Pergyveno dinozaurus, bet dabar nyksta

Tačiau Žaslių pagrindinės mokyklos mokytoja Laimutė Dekienė pripažįsta, kad su vaikais kalbėdama apie ungurius ir jų migraciją užtvankų temos neužkabina. Kol kas tai nėra įtraukta į pradinukų pasaulio pažinimo programą.

Įžuvinimo renginyje su moksleiviais dalyvavusi pedagogė tikina, kad ungurių gyvenimo ciklai ir šių žuvų migracija moksleiviams yra labai įdomi tema. Vaikai smalsiai tyrinėja ir žiūri į žemėlapius, kad įsitikintų, kokia ilga ir sudėtinga yra ungurių kelionė per Atlantą į Sargaso jūrą, kurioje jie neršia ir išleidžia ikrus.

Visą energiją skyrę nerštui unguriai nebeišgyvena. Iš ikrų išsiritusios mažytės permatomos ir skaidrios ungurių lervutės iš pradžių plūduriuoja planktone. Jos yra visiškai savarankiškos ir pačios pasirūpina maistu. Sugrįžti į Europą joms padeda Golfo srovė, o ši kelionė gali užtrukti beveik metus ar net ilgiau.

Iš europinių upinių ungurių fosilijų mokslininkai daro išvadą, kad ši rūšis gyvuoja daugiau negu 70 milijonų metų. Vadinasi, unguriai pergyveno ir dinozaurus, ir ledynmečius. Vis dėlto dabar atėjo metas, kai ungurių sparčiai mažėja, šios žuvys nyksta.

Pasak J. Poviliūno, ungurių populiacijos nykimo priežastimis dažniausiai įvardinami tokie veiksniai kaip klimato kaita, lemianti Golfo srovės pokyčius, buveinių praradimas, mirtingumas migracijos kelyje, tarša, invazinių parazitų poveikis bei pergaudymas. Žuvivaisos departamento direktoriaus teigimu, labiausiai tikėtina, jog dauguma šių faktorių veikia kartu, vienas kitą papildydami, tačiau kol kas nėra žinoma, kokią konkrečiai įtaką daro kiekvienas veiksnys atskirai.

Šių metų planas – 1 mln. išleistų jauniklių

Apsaugoti šių vertingų žuvų rūšį yra labai svarbu. Tai supranta ir vaikai.

Prie Neries atvykę Žaslių pradinukai ir darželinukai galėjo iš arti stebėti ir savo rankomis paliesti besirangančius stiklinius unguriukus. „Patyriminis mokymasis yra labai efektyvus. Viena yra sužinoti iš vadovėlio, o kita – priartėti prie gamtos, patirti gyvai. Juk vaikai mokykloje dar visai neseniai sužinojo, kaip iš žuvies ikrų išsirita mailius, auga ir galiausiai subręsta į didelę žuvį. Dabar mes pamatėme, kaip tas mailius atrodo, kaip po Nerį pasklinda maži stikliniai unguriukai. Vaikams tai buvo labai įdomi ir vertinga išvyka“, – teigia mokytoja L. Dekienė.

Pažintį su gamta vaikams surengę Žaslių pedagogai pasinaudojo kaimynų svetingumu. Europietiškų ungurių jauniklius užaugino ir išleidimui paruošė Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvininkystės Laukystos skyrius, kuris yra įsikūręs Kaišiadorių rajone, greta Žaslių. Tarnyba išpildė kūrybingų mokytojų prašymą suteikti vaikams edukaciją ir gyvą patirtį.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, šįkart į Nerį išleista 40 tūkstančių europinių ungurių jauniklių. O iš viso į 65 Lietuvos vandens telkinius šiemet suplanuota išleisti daugiau kaip 1 mln. šių nykstančių žuvų jauniklių. Dalis jų bus ženklinami organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Daugiau laisvų ir vientisų upių – daugiau šansų unguriams išlikti

Unguriukai į Lietuvą buvo atvežti iš Prancūzijos, nes dėl sumenkusios populiacijos iš Sargaso jūros stikliniai unguriai pas mus neatmigruoja. Prancūzijos upėse sugautas mailius įsigytas įgyvendinant projektą „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2023 m.“. Anot specialistų, ką tik atgabenti stiklinės stadijos unguriai būna permatomi. Šiek tiek paauginti įgauna unguriams būdingą spalvą, pradeda intensyviai maitintis ir augti. Optimaliausias jų išleidimo laikas – kai vandens temperatūra pakyla iki 10 ir daugiau laipsnių, ir vandenyse, į kuriuos jie išleidžiami, lengva susirasti maisto. Stikliniai unguriai mėgsta migruoti, tad aktyviai plinta su vandens srovėmis. Paaugę jie tampa sėslesni. Slėpdamiesi ir tykodami grobio gali įsirausti į gruntą.

Ungurių elgsenos ypatybės, jų raidos ciklai ir tolimos kelionės neršti mokslininkams visada buvo ypač įdomūs tyrimų objektai. Tyrinėjant pastebėta, kad nuo 1970–1980 metų europinių upinių ungurių populiacija visur sparčiai menko – jauniklių sumažėjo nuo 50 iki 99 procentų. Dabartinė populiacijos būklė apibūdinama kaip pavojinga rūšiai išlikti ir labai nestabili, o ungurių išteklių naudojimas yra netvarus.

Kad apsaugotų europinių ungurių populiaciją nuo išnykimo, Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų ir nustatė priemones europinių ungurių ištekliams atkurti. Šias priemones įgyvendina ir Lietuva – Žuvininkystės tarnyba ungurių įveisimo darbus vykdo jau nuo 2011 metų, kuomet buvo pradėtas įgyvendinti Lietuvos nacionalinis europinių ungurių išteklių valdymo planas.

Akivaizdu, kad plano sėkmė priklauso ne tik nuo žuvivaisos specialistų pastangų, bet ir nuo visos visuomenės sąmoningumo ir noro puoselėti gamtą, visų pirma, šalinant anksčiau žmonių iškrėstas piktadarybes, tokias kaip užtvankos, kurios sunaikino dalį buveinių bei iki šiol marina Lietuvos upes, skurdina ekosistemas, užkerta kelią migruojančioms žuvims.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148