Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas

Galbūt jau pažįstama situacija, kai dėl gedimų ar virusų kompiuteryje staiga pradingsta ilgai ruoštas rašto darbas ar nebepasiekiamas tampa visas sukauptas nuotraukų archyvas telefone.

Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, sako, kad tokiais atvejais praverčia teisingai laikomos atsarginės duomenų kopijos.

Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, pataria, kaip teisingai sukurti ir laikyti savo duomenų atsargines kopijas.

Vadovaukitės „3-2-1“ taisykle

Savo naudojamuose įrenginiuose kiekvienas įprastai turime sukaupę įvairių duomenų – nuotraukų, dokumentų, kitų failų, kurių nenorime prarasti ar atiduoti į rankas sukčiams. Siekiant apsaugoti tokius duomenis, patariama sukurti atsargines jų kopijas bei jas saugoti kituose įrenginiuose ar programose.

Viena labiausiai paplitusių duomenų kopijų saugojimo strategijų vadinama „3-2-1“ taisykle. Ši taisyklė nurodo sukurti 3 skirtingas duomenų kopijas, jas patalpinti dvejose skirtingose duomenų saugojimo laikmenose (įrenginiuose), o 1 kopiją saugoti debesijoje.

Tiesa, ši taisyklė egzistuoja jau kelis dešimtmečius, o pastaruoju metu didelės organizacijos, siekiančios apsaugoti didelį kiekį konfidencialių duomenų, pradėjo naudoti pažangesnę „3-2-1-1-0“ taisyklę.

Nuo savo pirmtakės ji skiriasi keliais pagrindiniais principais. Skaičius 3 nurodo, kad reikia saugoti ne tik originalą ir dvi jo kopijas, bet originalą ir dar tris jo kopijas. Be to, taisyklė rekomenduoja visas turimas kopijas saugoti bent 2 skirtinguose įrenginiuose, 1 debesijos programoje ir 1 ne interneto laikmenoje. Skaičius 0 reiškia, kad būtina įsitikinti, jog originalioje kopijoje nėra formatavimo klaidų. Vis dėlto, ši taisyklė labiau praverčia siekiant apsaugoti didelius duomenų kiekius, tačiau kasdienybėje pakanka ir „3-2-1“ metodo.

Išbandykite sprendimų įvairovę

Rinkoje egzistuoja daugiau nei keli būdai, kaip praktikoje pritaikyti „3-2-1“ taisyklę. Štai keli populiariausių:

Išorinis kietasis diskas. Galima rinktis iš dviejų išorinių diskų tipų: HDD arba SSD. HDD laikomi senesne technologija, o SSD diskai pasižymi daug didesne kopijavimo sparta ir yra lengvesni, tačiau brangesni. Pirkdami išorinį kietąjį diską įsitikinkite, kad jis suderinamas su jūsų kompiuteriu ir turi pakankamai vietos jūsų duomenims.

USB atmintinė. USB atmintinės labiausiai praverčia tuomet, jei atsarginius duomenis norite nuolat nešiotis su savimi. Kadangi USB atmintinės tiek savo dydžiu, tiek talpa paprastai yra daug mažesnės nei išoriniai kietieji diskai, labiau praverčia saugant mažesnės apimties duomenis.

Debesija. Atsargines duomenų kopijas galima saugoti ir internetinėje laikmenoje – debesijoje. Saugyklos paslauga gali būti mokama, tačiau kai kurios iš jų tam tikrą duomenų kiekį saugo ir nemokamai. Tarp populiariausių debesų paslaugų tiekėjų – „Google Drive“ (iki 15 GB nemokamų duomenų), „iCloud“ (iki 5 GB nemokamų duomenų), „Dropbox“ (iki 2 GB nemokamų duomenų), „Backblaze“ (iki 10 GB nemokamų duomenų), „iDrive“ (iki 10 GB nemokamų duomenų) ir „Microsoft OneDrive“ (iki 5 GB nemokamų duomenų).

Internetinės apsauginės kopijos paslauga. Ši paslauga apsaugo duomenis užšifruodama failus, planuodama reguliarų atsarginių kopijų kūrimą ir saugodama atsargines kopijas saugioje vietoje. Tai puikus būdas apsaugoti duomenis kompiuterio gedimo ar vagystės atveju. Šią paslaugą teikia tokios kompanijos, kaip „Backblaze“, „Trend Micro“, „Veeam“, „iDrive“, „Dropbox“ ir kitos.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9