Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių

Pernai prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė net 68 proc. lietuvių, atskleidžia Valstybės duomenų agentūra. Visgi, esant dideliam interneto vartotojų kiekiui, tobulėja ir nuotolinių sukčių gudrybės.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Sukčiai nieko neįtariančius vartotojus atakuoja virusinėmis žinutėmis, o siekdami išgauti asmeninius duomenis ir išvilioti pinigus, tam net kuria netikras mobiliąsias programėles. Ekspertai primena, kad internete turime būti budrūs ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, kad naršydami išliktume saugūs.

Anot Lietuvos saugesnio interneto centro partnerio, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorės Ritos Šukytės, kibernetiniai pavojai tyko net ir kasdienėje veikloje internete.

„Asmens duomenų praradimas ar per didelis jų atskleidimas gerokai padidina riziką tapti sukčių auka. Kadangi sukčių naudojami asmens duomenų išviliojimo metodai nuolat tobulėja, visada svarbu mokytis ir mums – sužinoti apie esamus ir naujus sukčiavimo metodus, mokėti atpažinti sukčių e. laiškus ar netikrą informaciją internete, žinoti, kur kreiptis pagalbos praradus savo asmens duomenis“, – pranešime žiniasklaidai aiškina R. Šukytė.

Nuotolinių sukčių triukai žinomi ne kiekvienam

„Nors internete gausu aktualios ir tikrai naudingos informacijos, šia erdve naudojasi ir nuotoliniai sukčiai. Duomenų nutekinimas, pinigų išviliojimas, paskyrų užgrobimas – tik dalis būdų, kuriais piktavaliai naudojasi siekdami pasipelnyti iš nieko neįtariančių žmonių. Todėl internete turime išlikti budrūs, kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir mokėti atpažinti galimas sukčių atakas“, – sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Išmaniųjų galimybių ekspertai „Bitės Profai“ pristato kampaniją „(Ne)saugiai internete“ bei dalinasi patarimais, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.

Pasak M. Vrubliausko, vienas populiariausių sukčių naudojamų apgaulės metodų yra „Phishing“ – kai atsiunčiamas el. laiškas ar trumpoji žinutė su intriguojančiu turiniu ir raginama paspausti tam tikrą nuorodą.

„Phishing“ galite atpažinti iš el. laiško ar kitokios žinutės turinio. Dažniausiai žinutėse yra skyrybos ir gramatikos klaidų, nenaudojamos lietuviškos raidės, taip pat pateikiami nepagrįsti, neįtikėtinai gerai skambantys pasiūlymai ar net grasinimai. Nepamirškite patikrinti siuntėjo telefono numerio ar el. pašto adreso, pavyzdžiui, jei sulaukėte žinutės iš užsienyje registruoto telefono numerio ar simbolių kratinį primenančio el. pašto adreso, tai turėtų sukelti įtarimą“, – sako „Bitės Profas“.

Apsaugokite jautrią asmeninę informaciją

Nors daugelis žino, kad internete nereikėtų viešai dalintis jautria informacija, pavyzdžiui, savo banko kortelės duomenimis, visgi, duomenų nutekinimas vis dar dažnai pasitaikanti problema internete. Todėl dalintis bet kokia asmenine informacija reikėtų tik įsitikinus jos saugumu.

„Viešai pasidalinę savo telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu, jūs taip pat galite sulaukti neigiamų pasekmių – sukčiai skelbiamus duomenis gali panaudoti ne tik kibernetinėms atakoms, bet ir realiems pavojams. Tiesa, turime būti atsargūs ir dalindamiesi nuotraukomis. Pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“ socialiniuose tinkluose piktavaliai, pamatę nuotrauką, kurioje laiką leidžiate užsienyje, gali spėti, kad jūsų namuose nieko nėra ir kėsintis į jūsų asmeninį turtą. Todėl kelionių įspūdžiais rekomenduojama viešai dalintis tik jau grįžus namo“, – tvirtina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas M. Vrubliauskas.

Anot jo, svarbu ne tik, kokia informacija dalinatės soc. tinkluose, bet ir kaip saugote prieigą prie jų. Savo soc. tinklų ir kitas asmenines paskyras, pavyzdžiui, „Gmail“, rekomenduojama apsaugoti dviguba apsauga, kuri leidžia prisijungti tik patvirtinus vartotojo tapatybę dviejų žingsnių deriniu.

„Pirmame žingsnyje prisijungdami suvedame tai, ką žinome, pavyzdžiui, apsaugos slaptažodį, o antrame – suvedame automatiškai realiu laiku sugeneruojamą prisijungimo patvirtinimą naudojant išmanųjį telefoną. Net jei sukčiams ir pavyktų nulaužti tokiu būdu apsaugotos paskyros slaptažodį, jūsų duomenys išliks saugūs atmetus neatpažintą bandymą prisijungti antrame žingsnyje“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Įsitikinkite parsisiunčiamų programėlių saugumu

„Net iš oficialių programėlių parduotuvių galite atsisiųsti kenkėjiškas programėles, kurių paskirtis – pavogti vartotojo asmeninius duomenis ar net pasisavinti jo pinigus. Programėles siųskitės tik iš oficialių parduotuvių, pavyzdžiui, „App Store“ ar „Google Play“, taip pat atkreipkite dėmesį į kitų vartotojų atsiliepimus“, – teigia „Bitės Profas“.

Pasak jo, įvertinus programėlės patikimumą, nepamirškite ir atidžiai peržiūrėti jos veikimo – jau atsisiuntus, atkreipkite dėmesį, kokių leidimų ji reikalauja ir suteikite tik būtinuosius. Pavyzdžiui, žemėlapių programėlė gali prašyti prieigos prie jūsų buvimo vietos, nuotraukų redagavimo – prie išmaniojo galerijos, tačiau kai to prašo nieko bendro su šiomis funkcijomis neturinčios programėlės, verta sunerimti, ar surinkta informacija vėliau nebus perduodama trečiosioms šalims.

Jeigu programėlės naudojimas jums kelia įtarimų ar pastebėjote, kad parsisiuntus programėlę sutriko jūsų telefono veikla, nedelsiant ją ištrinkite.

Daugiau patarimų, kaip išlikti saugiems internete galite surasti www.bite.lt/profai/saugiai ir Lietuvos saugesnio interneto centro svetainėje www.draugiskasinternetas.lt.

• Techninių įgūdžių negana: kaip darbdaviui pamatyti tai, ko neparodo CV?
• Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: nauja sukčiavimo schema.
• II pakopos lėšas atsiėmę gyventojai jų įdarbinti neskuba.
• Saugumo jausmas gali klaidinti: įspėja dėl dažnai nuvertinamų rizikų namuose.
• Paspirtuko sukelta trauma: koma ir neurochirurgų darbas, sugrąžinęs į gyvenimą.
• Kodėl privataus detektyvo paslaugų kainos gali labai skirtis?
• Ką pagaminti iš makaronų? Trys nebrangios idėjos jaukiam rudens savaitgaliui.
• Energijos rijikas namuose gali būti ne senas prietaisas, o jo nustatymas.
• VU chemikų sukurtas metodas gali paspartinti naujų vaistų kūrimą.
• VU Fizikos fakulteto mokslininkai siekia įminti perovskitų paslaptis.
• Dyzelinui brangstant: kiek galima sutaupyti važiuojant elektra?
• Lietuva užsitikrino JAV dujų tiekimą dešimtmečiui: didesnis kainų stabilumas.
• Ką iš tiesų sako jūsų šuo? Mokslininkas apie DI bandymus iššifruoti gyvūnų kalbą.
• Atsistojus tenka įsikibti, nes aptemsta akyse? Šio simptomo nereikėtų ignoruoti.
• DI bumas toliau brangina IT infrastruktūrą: kainos per metus šoktelėjo.
• Prezidentas: JAV kariai jau pakeliui į Lietuvą.
• Tekste nėra nė vieno žodžio. Ką jame perskaito vaikai?
• Elektriniai paspirtukai mieste: ko reikia, kad visi jaustumės saugesni?
• RRT: Telecentras turės grąžinti LRT 651 tūkst. eurų permoką.
• Tarp darbuotojų ryškėja atskirtis: kokių įgūdžių prireiks norint neatsilikti?
• Ukmergės gamykla ruošiasi auginti komandą iki 400 žmonių.
• Nelegalus darbas statybų sektoriuje: individualios veiklos pažyma neapsaugo.
• Atrodė puikiai, kol neišvažiavo į kelią: ką gali slėpti stovėjęs automobilis?
• Darbo skelbimo nebeužtenka: kas veikia ieškant specialistų.
• Vaikas išvėmė vaistus: sugirdyti dozę dar kartą ar laukti kito vartojimo?
• Rusijos GPS trikdžiams suvaldyti „Bitė“ įsigijo atominį laikrodį.
• „Nėra ką valgyti“, nors šaldytuvas pilnas: kodėl taip nutinka ir ką daryti?
• Sukčiai apie jus gali žinoti daugiau, nei manote: įvardijo 5 pagrindines schemas.
• Verslo atsparumas „Dienai X“: nuo atsarginių kopijų iki veiklos tęstinumo.
• Kai vaikai moko senjorus, o senjorai – vaikus: skirtingos kartos kartu.
• Kodėl vaikas skriaudžia kitus?
• Pirmas nuosavas būstas: ką svarbu žinoti renkantis elektros tiekimo planą?
• Privačios gydymo įstaigos siekia toliau veikti su sistema.
• Jūsų televizorius – lyg meno kūrinys: profesionalus televizorių pakabinimas.
• DI asistentas jau gali atlikti veiksmus už jus: ekspertas įvardijo rizikas.
• Nauja šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarka: kokią teisę turi gyventojai?
• Kaip paruošti mėgstamus patiekalus be mėsos? Nustebins skonis ir žema kaina.
• Darbuotojai išeina ne dėl atlyginimo: priežastis – prastas vadovavimas.
• Kruasanai – ne tik pusryčiams: 5 idėjos, kurios padės šį kepinį atrasti iš naujo.
• Įrankis naujas, įpročiai seni: kodėl DI įdiegimas dar negarantuoja produktyvumo?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140