Ko reikia ramiam gyvenimui senatvėje: gydytojos ir finansų eksperto patarimai

Lietuvių kalboje senatvės sąvoką vis dažniau išstumia amžėjimas, kuris neturi neigiamų konotacijų, susijusių su ligomis ir skurdu. Baigus aktyvų darbinį gyvenimo laikotarpį ir sulaukus užtarnauto poilsio, būtų galima mėgautis kiekviena diena:

išleidus į gyvenimą vaikus, atsiranda daug laisvės daryti ką nori, o išėjus į pensiją – ir laiko. Tačiau tam kelią neretai užkerta sveikatos bėdos ir pinigų stygius.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, sumažėjusi pandemijos metu, vėl pradėjo augti. Išėjus į pensiją, kiekvieno žmogaus dar laukia netrumpas gyvenimo tarpsnis. Ką daryti, kad jį nugyventume sveiki ir nestokodami pinigų?

Rūpestis sveikata neturėtų būti pripuolamas

VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gydytoja geriatrė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė, besispecializuojanti gydyti senyvo amžiaus pacientus, sako, kad turime siekti gyventi aktyviai ir kokybiškai bei amžėti kiek įmanoma sveikiau. Jos įvardijami pagrindiniai principai tinka taip pat ir siekiant užkirsti kelią demencijai bei kitoms ligoms. Kalbėdama apie tai, kaip išlaikyti gerą sveikatą brandžiame amžiuje, gydytoja kelis kartus pakartoja žodį „reguliariai“.

„Sveikatos vyresniame amžiuje pagrindas yra sveika mityba, adekvatus vandens vartojimas, taip pat – reguliarus ir sąžiningas lankymasis pas gydytojus. Reiktų įsiklausyti į savo organizmą, pojūčius, neignoruoti juntamų simptomų ir gydytojui apie juos papasakoti. Jeigu gydytojas paskiria vaistų, juos reikia vartoti reguliariai ir taisyklingai, taip pat reguliariai atlikti kraujo tyrimus“, – pažymi E. Sadauskaitė-Pėlikienė.

Gydytoja vardija konkrečias kryptingas sveikatos patikros programas, kurių, gavus kvietimą iš gydymo įstaigos, negalima ignoruoti – tai gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Aklai neklausyti televizijos patarimų

Psichinė būsena – dar vienas svarbus kokybiško gyvenimo brandžiame amžiuje veiksnys. E. Sadauskaitė-Pėlikienė sako, kad žmogaus psichinę būseną teigiamai veikia ne tik fizinis, bet ir socialinis aktyvumas, bendravimas, taip pat – kognityvinis aktyvumas (knygų skaitymas, galvosūkiai, kryžiažodžiai, protmūšiai), darbo, miego ir poilsio režimas, užsiėmimas mėgstama veikla.

„Ir dar vienas patarimas – aklai neklausyti, ką kalba kaimynai ar televizijos laidų dalyviai, kad ir kaip jais pasitikėtume. Visi esame skirtingi, todėl tai, kas tinka kaimynui ar kito amžiaus žmogui, nebūtinai tiks ir jums. Prieš pradedant laikytis kokios nors dietos, vartoti vaistus ar maisto papildus, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju“, – pataria E. Sadauskaitė-Pėlikienė.

Išėję į pensiją ketina dirbti

Gydytojai pritaria ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Giedrius Rimša, sakantis, kad, norint senatvėje gyventi oriai ir geriau rūpintis savo sveikata, reikia turėti atitinkamas finansines galimybes. Asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tik trečdalis gyventojų, išėję į pensiją, neketina dirbti toliau. Planus dirbti sulaukus senatvės pensijos amžiaus skatina ir nerimas dėl laukiančių gyvenimo pokyčių, galimos socialinės izoliacijos, tačiau svarbiausia priežastis vis dėlto – finansinė.

Vidutinė „Sodros“ senatvės pensija 2023 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 539,79 Eur. Pasak LGDĮA prezidento, akivaizdu, kad tiek pinigų, norint gyventi oriai ir naudotis užtarnauta laisve, nepakanka, todėl šalia pirmosios pakopos pensijos būtina turėti papildomų finansinių išteklių.

„Žmonėms, kurie šiuo metu uždirba vidutinį ir didesnį atlyginimą, skirtumas tarp jo ir „Sodros“ pensijos bus ypač ryškus. Kad, išėjus į pensiją, nereiktų skaičiuoti kiekvieno cento, būtina patiems stengtis išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, įskaitant ne tik daugeliui įprastus konservatyvius būdus, bet ir antrą bei trečią pensijų pakopas, investicinį gyvybės draudimą“, – kalba G. Rimša.

Nori išlaikyti panašią gyvenimo kokybę

LGDĮA prezidentas pabrėžia, kad kokį būdą kaupti ateičiai žmonės bepasirinktų – pensijų fonduose, per investicinį gyvybės draudimą, investuojant savarankiškai ar kaupiant konservatyviai, užsitikrinus finansinį stabilumą ir papildomas pajamas senatvė bus ramesnė.

„Gyventojai, atsakydami į apklausos klausimą, kokias išlaidas, išėjus į pensiją, padėtų padengti papildomai sukauptos lėšos, išreiškė lūkestį išlaikyti panašią gyvenimo kokybę. Žinoma, jeigu norime šiandien gyventi iš palūkanų, investicijos turi būti didelės, tačiau, siekiant gyventi oriai tuomet, kai aktyviai nebedirbsime, galima pradėti kaupti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.

Per investavimą į vertybinius popierius ir akcijas, investicinį gyvybės draudimą ir kitus savarankiško kaupimo būdus sukauptos sumos leis gyventi taip, kaip esame pratę, ir patenkinti svarbius poreikius, kuriems nepakaks periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų“, – kalba G. Rimša.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9