Ko reikia ramiam gyvenimui senatvėje: gydytojos ir finansų eksperto patarimai

Lietuvių kalboje senatvės sąvoką vis dažniau išstumia amžėjimas, kuris neturi neigiamų konotacijų, susijusių su ligomis ir skurdu. Baigus aktyvų darbinį gyvenimo laikotarpį ir sulaukus užtarnauto poilsio, būtų galima mėgautis kiekviena diena:

išleidus į gyvenimą vaikus, atsiranda daug laisvės daryti ką nori, o išėjus į pensiją – ir laiko. Tačiau tam kelią neretai užkerta sveikatos bėdos ir pinigų stygius.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje, sumažėjusi pandemijos metu, vėl pradėjo augti. Išėjus į pensiją, kiekvieno žmogaus dar laukia netrumpas gyvenimo tarpsnis. Ką daryti, kad jį nugyventume sveiki ir nestokodami pinigų?

Rūpestis sveikata neturėtų būti pripuolamas

VšĮ „Šeškinės poliklinika“ gydytoja geriatrė Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė, besispecializuojanti gydyti senyvo amžiaus pacientus, sako, kad turime siekti gyventi aktyviai ir kokybiškai bei amžėti kiek įmanoma sveikiau. Jos įvardijami pagrindiniai principai tinka taip pat ir siekiant užkirsti kelią demencijai bei kitoms ligoms. Kalbėdama apie tai, kaip išlaikyti gerą sveikatą brandžiame amžiuje, gydytoja kelis kartus pakartoja žodį „reguliariai“.

„Sveikatos vyresniame amžiuje pagrindas yra sveika mityba, adekvatus vandens vartojimas, taip pat – reguliarus ir sąžiningas lankymasis pas gydytojus. Reiktų įsiklausyti į savo organizmą, pojūčius, neignoruoti juntamų simptomų ir gydytojui apie juos papasakoti. Jeigu gydytojas paskiria vaistų, juos reikia vartoti reguliariai ir taisyklingai, taip pat reguliariai atlikti kraujo tyrimus“, – pažymi E. Sadauskaitė-Pėlikienė.

Gydytoja vardija konkrečias kryptingas sveikatos patikros programas, kurių, gavus kvietimą iš gydymo įstaigos, negalima ignoruoti – tai gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Aklai neklausyti televizijos patarimų

Psichinė būsena – dar vienas svarbus kokybiško gyvenimo brandžiame amžiuje veiksnys. E. Sadauskaitė-Pėlikienė sako, kad žmogaus psichinę būseną teigiamai veikia ne tik fizinis, bet ir socialinis aktyvumas, bendravimas, taip pat – kognityvinis aktyvumas (knygų skaitymas, galvosūkiai, kryžiažodžiai, protmūšiai), darbo, miego ir poilsio režimas, užsiėmimas mėgstama veikla.

„Ir dar vienas patarimas – aklai neklausyti, ką kalba kaimynai ar televizijos laidų dalyviai, kad ir kaip jais pasitikėtume. Visi esame skirtingi, todėl tai, kas tinka kaimynui ar kito amžiaus žmogui, nebūtinai tiks ir jums. Prieš pradedant laikytis kokios nors dietos, vartoti vaistus ar maisto papildus, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju“, – pataria E. Sadauskaitė-Pėlikienė.

Išėję į pensiją ketina dirbti

Gydytojai pritaria ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Giedrius Rimša, sakantis, kad, norint senatvėje gyventi oriai ir geriau rūpintis savo sveikata, reikia turėti atitinkamas finansines galimybes. Asociacijos užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tik trečdalis gyventojų, išėję į pensiją, neketina dirbti toliau. Planus dirbti sulaukus senatvės pensijos amžiaus skatina ir nerimas dėl laukiančių gyvenimo pokyčių, galimos socialinės izoliacijos, tačiau svarbiausia priežastis vis dėlto – finansinė.

Vidutinė „Sodros“ senatvės pensija 2023 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo 539,79 Eur. Pasak LGDĮA prezidento, akivaizdu, kad tiek pinigų, norint gyventi oriai ir naudotis užtarnauta laisve, nepakanka, todėl šalia pirmosios pakopos pensijos būtina turėti papildomų finansinių išteklių.

„Žmonėms, kurie šiuo metu uždirba vidutinį ir didesnį atlyginimą, skirtumas tarp jo ir „Sodros“ pensijos bus ypač ryškus. Kad, išėjus į pensiją, nereiktų skaičiuoti kiekvieno cento, būtina patiems stengtis išnaudoti visas galimybes kaupti papildomai, įskaitant ne tik daugeliui įprastus konservatyvius būdus, bet ir antrą bei trečią pensijų pakopas, investicinį gyvybės draudimą“, – kalba G. Rimša.

Nori išlaikyti panašią gyvenimo kokybę

LGDĮA prezidentas pabrėžia, kad kokį būdą kaupti ateičiai žmonės bepasirinktų – pensijų fonduose, per investicinį gyvybės draudimą, investuojant savarankiškai ar kaupiant konservatyviai, užsitikrinus finansinį stabilumą ir papildomas pajamas senatvė bus ramesnė.

„Gyventojai, atsakydami į apklausos klausimą, kokias išlaidas, išėjus į pensiją, padėtų padengti papildomai sukauptos lėšos, išreiškė lūkestį išlaikyti panašią gyvenimo kokybę. Žinoma, jeigu norime šiandien gyventi iš palūkanų, investicijos turi būti didelės, tačiau, siekiant gyventi oriai tuomet, kai aktyviai nebedirbsime, galima pradėti kaupti nuo keliasdešimties eurų per mėnesį.

Per investavimą į vertybinius popierius ir akcijas, investicinį gyvybės draudimą ir kitus savarankiško kaupimo būdus sukauptos sumos leis gyventi taip, kaip esame pratę, ir patenkinti svarbius poreikius, kuriems nepakaks periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų“, – kalba G. Rimša.

• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
• Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
• LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
• Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
• Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
• LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
• LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
• Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
• Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
• Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• „Viskas, ko neturi“ – Rolando Kazlo kelionė į poeto Valdemaro Kukulo pasaulį.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Baigtas Kruonio HAE 1-ojo hidroagregato kapitalinis remontas.
• Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
• Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
• Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
• Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
• Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122