Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?

Prekyba naudotais automobiliais nėra hobis ar laisvalaikio praleidimo būdas, todėl kiekvienas pardavėjas pirmiausia tikisi ir siekia iš to uždirbti.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Tai puikiai žino ir pirkėjai, kurie supranta, kad į automobilio kainą įtrauktos jo transportavimo ir kitos išlaidos bei pardavėjo uždarbis. Todėl norėdami sutaupyti, tai yra nemokėti į kainą įtraukto uždarbio pardavėjui, dalis vairuotojų nusprendžia automobilį užsienyje įsigyti savarankiškai. Tačiau ar tai tikrai leis sutaupyti?

Tikriausiai daugelis pirkėjų yra pagalvoję apie tai, kad norint sutaupyti perkant naudotą automobilį, reikėtų pamėginti laimę ir savarankiškai pasinerti į paieškas užsienyje. Juk jei profesionalūs pardavėjai taip daro ir uždirba, neturėtų būti sunku ir patiems. Be to, vilioja ne tik galimybė sutaupyti, tačiau ir tai, jog galima patiems pamatyti parduodamą automobilį tokį koks jis yra, o ne blizgantį po grožio procedūrų mūsų šalyje.

Tačiau suprasti, kad ne viskas yra taip paprasta, galima dar neiškėlus kojos iš namų. Pavyzdžiui, nukeliavus į Europoje populiarius automobilių skelbimų portalus „mobile.de“ ar „autoscout24.com“ ir pasižiūrėjus kiek užsienyje kainuoja jus dominantis modelis. Gali būti, kad nustebsite pamatę, jog ne retu atveju Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ar Italijoje parduodamų tvarkingų automobilių kainos ne mažesnės nei Lietuvoje. Todėl kyla natūralus klausimas – kaip uždirba profesionalūs pardavėjai?

„Dalis pardavėjų, kuriems prekyba automobiliais yra verslas ir pragyvenimo šaltinis uždirba iš remonto. Ką tai reiškia? Automobiliai perkami aukcionuose, kuriuose jie parduodami su mechaniniais defektais ar po eismo įvykių, todėl jų kaina būna sąlyginai nedidelė. Kadangi Lietuvoje remontas gerokai pigesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, pas mus automobiliai sutvarkomi, o tada parduodami už rinkos kainą ar truputį mažesnę. Tačiau būtent pigesni remonto kaštai ir leidžia uždirbti pardavėjui. Ne paslaptis ir tai, kad vis dažniau automobiliai yra perkami iš Vokietijos, Lietuvoje suremontuojami, o tada gabenami pardavimui atgal į tą pačią Vokietiją“, – pasakoja „BRC Autocentras“ lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Zbignev Podskorbis.

Žinoma, kartais vaisių duoda atkaklumas arba automobiliui keliamų reikalavimų kartelės nuleidimas. Pavyzdžiui, užsienyje už patrauklią kainą galima įsigyti automobilius su didele rida arba su labai skurdžia įranga. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atvejais, lūkesčiai bus patenkinti tik dėl kainos, bet ne dėl paties automobilio. Be to, dar reikia įvertinti kelionės bei automobilio transportavimo arba parsivarymo į Lietuvą išlaidas. Todėl galiausiai viską susumavus galimai sutaupyta suma nebeatrodo tokia reikšminga, palyginus su tuo kiek šiam procesui sueikvojama laiko ir pastangų.

Arba galima keisti požiūrį ir į visą procesą žiūrėti, kaip į nuotykį ar pramogą pasikviečiant kartu keliauti draugus arba viską planuojant kaip pažintinę kelionę ar net atostogas. Visgi, tiek į viską žiūrint labai rimtai ir turint konkretų tikslą sutaupyti, tiek ir automobilio pirkimą paverčiant pramoga, būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus, kurie gali ne leisti sutaupyti, bet priešingai, patirti daug neplanuotų ir nemalonių išlaidų.

„Kartais automobilius už patrauklią, mažesnę nei rinkos kainą, parduoda fiziniai asmenys. Tačiau iš jų pirkti nerekomenduočiau, nes jie nesuteikia jokių garantijų. Jei planuojate pirkti iš įmonės, stenkitės surasti kuo daugiau atsiliepimų, pasidomėti pačios įmonės istorija ir, kiek leidžia galimybės, patikrinti dominančio automobilio istoriją. Reikia įvertinti bei būtinai išsaugoti skelbime pateiktą informaciją kur nurodomi duomenys apie ridą, avarijas, automobilio kilmę ir pan. Dažnai skelbimo pabaigoje papildomame prieraše nurodoma, kad visa ši informacija yra tik reklaminio pobūdžio, vadinasi, ji nieko nereiškia ir pardavėjas nusikrato atsakomybės dėl defektų ar kitų neatitikimų“, – perspėja Z. Podskorbis.

Nepatyrusių, laimės ieškančių pirkėjų tyko ir sukčiai. Tiek anksčiau, tiek ir iki šiol galima rasti skelbimų su parduodamais praktiškai nepriekaištingais automobiliais už labai mažą kainą. Susisiekus su tariamu pardavėju, jis prašo pervesti avansą ar tam tikrą procentą nuo kainos, tai gali būti vos 100 ar 200 eurų, kaip garantiją, kad automobilis rezervuojamas jums. Net pateikiama papildoma informacija kur ir kada galima atvykti pasiimti pirkinį, nuotoliniu būdu suderinamos galutinės pirkimo detalės. Tačiau jau netrukus toks pardavėjas dingsta kaip į vandenį, o nurodytu adresu apie jokį automobilį niekas nieko nebūna girdėję.

„Tai yra dar viena profesionalių pardavėjų stiprybė – jie žino tam tikras vietas kur ieškoti automobilių, bendrauja su kitais kolegomis, turi kitokių ryšių, kurie padeda sutaupyti laiko ir pinigų, retai susiduria su sukčiais.

Taip pat yra ir kitokių niuansų, kurie susiję su automobilio transportavimu, registravimu ar draudimu. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse pardavus automobilį išduodami laikini numeriai, kurie galioja tik kelias dienas, tai yra kol jis nuvaromas į galutinio tikslo šalį. Su tokiu automobiliu nepaturistausi, tenka skubėti grįžti, o jei pakeliui sugenda ir nepavyksta greitai suremontuoti, reikia ieškoti kuo jį transportuoti, nes tiesiog baigiasi laikinų numerių galiojimo laikas. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, suprasti kokie dokumentai jums reikalingi ir kas juose turi būti nurodyta, kad vėliau nekiltų problemų su registracija Lietuvoje ar kelionės metu“, – pabrėžia „BRC Autocentras“ lengvųjų automobilių skyriaus vadovas.

Automobilio pirkimas užsienyje gali būti įdomi ir nauja patirtis ar tiesiog laisvalaikio praleidimo būdas. Taip pat tai suteikia didesnes galimybes surasti tokį modelį ar modifikaciją, kokios nėra vietinėje rinkoje. Tačiau norintys sutaupyti, gali stipriai nusivilti ar net „nusvilti“, tiek dėl galutinės automobilio kainos, tiek dėl kitų niuansų, kurie gali pakišti koją įgyvendinant pirminį planą. Todėl jei ryžtumėtės tokiam žingsniui ir nuspręstumėte savarankiškai įsigyti naudotą automobilį užsienyje, įvertinkite ne tik savo lūkesčius bei galimą naudą, bet ir rizikas.

• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51