Ketvirtoji pramonės revoliucija: kova dėl kvalifikuotos darbo jėgos

Dažnai girdimas naratyvas, jog prasidėjusi ketvirtoji pramonės revoliucija, kitaip dar vadinama Pramone 4.0, sumažins gamybos darbuotojų poreikį iki minimumo. Tačiau bent šiandien realybė yra kitokia.

Skaitmenizavimo procesai darbuotojų poreikį sumažina, tačiau ne taip drastiškai, kaip tikėtasi. Tuo pat metu darbuotojų kompetencijos turi būti gerokai išaugusios. Spręsdamos kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, įmonės dalyvauja pameistrystės programose bei esamiems ar potencialiems darbuotojams suteikia galimybę mokytis darbo metu tiek švietimo įstaigose, tiek savo gamyklose. Viena iš tokių įmonių – bendrovė „Švyturys-Utenos alus“, pernai pradėjusi Utenos alaus daryklos darbuotojų kompetencijų tobulinimo studijas.

„Pameistrystės programose mokosi mūsų aktyviausi darbuotojai ir tikimės, jog ateityje jie galės užpildyti atsiradusias pozicijas, reikalaujančias aukštesnės kvalifikacijos. O šiose naujose pozicijose jie ir toliau galės gilinti įgytas žinias. Žinoma, darbuotojai, kurie buvo atrinkti mokytis, jau turėjo pakankamus įgūdžius. Tačiau matydami ateities tendencijas, nusprendėme skirti dar daugiau dėmesio darbuotojų kompetencijų auginimui“, – pasakoja Utenos alaus daryklos vadovė Dalia Jočytė.

Pameistrystės programos yra galimos įgyvendinti tik įmonėms bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis. Juk mokymo programos vykdomos pusę laiko praleidžiant švietimo įstaigoje, o likusią pusę – darbo vietoje. Besimokantysis arba jau pradeda mokytis būdamas įmonės darbuotoju, arba yra įdarbinamas vos pradėjęs mokslus ir juos tęsdamas įgyja reikalingus įgūdžius.

Pameistrystė išsiskiria tuo, kad pabaigę šią programą mokiniai tampa nuolatiniais įmonės darbuotojais, nepalyginamai dažniau gauna darbo pasiūlymus, yra labiau patrauklūs darbdaviams. „Juk šiuo metu darbo rinkoje juntamas itin stiprus kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Labiausiai trūksta technikų, inžinerinės gamybos specialistų, gebančių dirbti su sudėtingais mechanizmais, skaitmenizuotais procesais, pramoniniais robotais. Šiandien labai didelė gamybos procesų dalis yra automatizuota, o ketvirtoji, dar kitaip vadinama 4.0 pramonės revoliucija, tikrai sparčiai įsibėgėjo“, – pasakoja Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro (TVPMC), bendradarbiaujančio su bendrove „Švyturys-Utenos alus“ pameistrystės programos rėmuose, direktorius Dr. Vytautas Petkūnas.

Apie pameistrystės programų patrauklumą Dr. Vytautui Petkūnui antrina ir Utenos alaus daryklos vadovė. Ji pasakoja, kad darbuotojai tokio mokymosi metu gali įgyti naują profesiją, mokosi darbo valandomis. Taip pat darbuotojai mokosi praktinių, ne tik darbe pritaikomų, mechanikos, elektromechanikos, automatikos pagrindų. O svarbiausias privalumas, jog tokie mokymai atveria dar daugiau karjeros galimybių įmonės viduje.

„Gamybos automatizavimas keičia paklausą: bendrovėms darbuotojų reikia nežymiai, bet mažiau, visgi jie turi būti gerokai aukštesnės kvalifikacijos. Šiuo metu sunku be pasirengimo ateiti į gamybos įmonę ir iš karto pradėti dirbti. O tokį kelią pasirinkęs darbuotojas labai save apriboja ir nėra lankstus. Todėl labai džiaugiamės savo bendradarbiavimu su bendrove „Švyturys-Utenos alus“. Turime daug iš jų atkeliavusių pameistrių, matome jų motyvaciją. Su įmone nuolat bendraujame, dalinamės atgaliniu ryšiu“, – dalijasi Dr. V. Petkūnas.

Pirmieji Utenos alaus daryklos darbuotojai kompetencijų tobulinimo studijas pradėjo lankyti dar 2022 m. Šiuo metu Visagino TVPMC mokosi 10 bendrovės darbuotojų, tačiau planuojama, kad darbuotojų kvalifikacijų kėlimo procesas bus tęstinis. Pameistrystės mokymo programas siūlantis Visagino TVPMC šiuo metu bendradarbiauja su daugiau kaip 20 didžiųjų šalies įmonių.

Skaitmenizavimo galimybių ieškoma visuose gamybos etapuose

Bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ jau daugelį metų ieško sprendimų skaitmenizuojant procesus visose gamybos etapuose. Štai 2017 m. Utenos alaus darykloje buvo įdiegta energetinių resursų, garo, vandens, elektros apskaitos sistema „meterON“, leidžianti realiu laiku matyti sąnaudas ne tik gamybos padalinių lygiu, bet ir atskirų įrengimų lygiu. Įdiegta sistema padeda priimti sprendimus dėl energetinių resursų sąnaudų efektyvinimo ir būtinų investicijų.

2019 m. Utenos daryklos logistikos sandėlyje buvo įdiegta pačių sukurta sandėlio valdymo sistema WMS. Šis sprendimas leido efektyviau išnaudoti turimus sandėliavimo plotus. Tais pačiais metais buvo įdiegta MES sistema, renkanti su pakavimo linijų darbo efektyvumu susijusius duomenis. Šis įrankis pateikia detalizuotą informaciją apie konkrečių gamybos linijų bei įrenginių efektyvumą ir efektyvumo praradimus. O štai pernai įdiegta multifunkcinė ZAPTIC sistema leido skaitmenizuoti darbo saugos pranešimų pateikimą, įrangos gedimų registravimą, vidinių auditų ataskaitų rengimą ir darbo užduočių formavimą bei jų įgyvendinimo sekimą.

Šiemet Utenos darykloje buvo įgyvendintas prekių surinkimo su skaitytuvais projektas. Tai leidosumažinti užsakymų surinkimo klaidas net 400 proc. Šis įrankis taip pat atvėrė galimybę gyvai stebėti užsakymų įvykdymo progresą, matyti bei lengviau analizuoti darbuotojų efektyvumą bei visą šią informaciją atvaizduoti darbuotojams realiu laiku.

Taip pat šiemet buvo pradėtas gamybos planavimo procesų skaitmenizavimo projektas, kurį planuojama užbaigti kitais metais. Šiuo projektu siekiama apjungti ir automatizuoti paklausos ir gamybos planavimo procesus, sukurti galimybę lengvai modeliuoti įvairius scenarijus.

O kokie yra artimiausios ateities planai? 2024 m. planuojama perkelti sandėlio valdymo sistemą iš „Windows“ operacinės sistemos į „Android“, plėsti sandėlio valdymo sistemos apimtį, automatizuoti užduočių kūrimą bei praplėsti kiemo valdymo sistemos naudojimą.

Bendrovei „Švyturys-Utenos alus“ priklausančioje Utenos darykloje gaminami tiek fermentuoti, tiek nefermentuoti gėrimai. Metiniai gamybos kiekiai siekia apie 130 mln. litrų. O daryklos darbuotojų skaičius viršija 150.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9