Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai

Nors elektromobilių skaičius per ketverius pastaruosius metus šalyje išaugo beveik dešimt kartų, taip laukiamos jų revoliucijos vis dar nematome. Viena pagrindinių priežasčių yra neišplėtotas jų įkrovos stotelių tinklas ir įvairūs stabdžiai jį plėsti:

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

nepakankama elektros tinklų infrastruktūra, pernelyg pasyvus požiūris į paramą įkrovos stotelių vystymo projektams.

Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst., tačiau ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.

„Aš nemanau, kad esant dabartinei paramos schemai, elektromobilių kainų struktūrai, įkrovos stotelių infrastruktūrai ir elektros tinklų pajėgumams elektromobilių dalis visame automobilių parke galėtų viršyti 30 proc.”, - sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.

Su elektromobilių plėtros problemomis Europoje šiandien susiduria ir tos šalys, kuriose tiek elektromobilių, tiek jų įkrovos stotelių infrastruktūra yra išplėtota kur kas geriau nei Lietuvoje.

Elektros tinklų pajėgumai atsilieka nuo tendencijų

Elektros skirstymo tinklų pajėgumai nuo šiandieninių elektros vartojimo tendencijų smarkiai atsilieka. Didžiausius pokyčius vartojant kur kas daugiau elektros lėmė elektromobilių ir šilumos siurblių skaičiaus augimas, rašo „Euractiv“.

Nors, kaip skelbia Europos Komisija, elektros tinklai turėtų būti vienas iš faktorių, kurie prisideda prie švaresnės energijos naudojimo, šiuo metu ES jie dažniau ne padeda, o kliudo.

Viena pirmųjų riboti elektros įkrovų stotelių ir šilumos siurblių pajungimą namuose imasi Vokietija, jos pavyzdžiu nepakankant investicijų gali judėti ir daugiau valstybių. Skaičiuojama, kad Vokietijoje kasmet sumontuojama pusė milijono naujų šilumos siurblių, o 2030 m. įkrovos stotelių reikės 15 milijonų elektromobilių.

Vokietijos gyvenamųjų namų tinklų operatoriai nuo 2024 m. turės teisę apriboti elektros energijos tiekimą šilumos siurbliams ir elektromobilių įkrovos stotelėms, kad būtų išsaugotas tinklo, kurio plėtrai reikia didelių investicijų, stabilumas?

Štai Ispanijoje, kaip rašo „Reuters“, elektromobilių vairuotojai, norintys papildyti baterijas vienoje iš 1,6 tūkst. bendrovės „Repsol“ įkrovimo stotelių, gali nusivilti, nes neturėdamos elektros maitinimo beveik pusė jų neveikia.

Su problemomis susidursime ir Lietuvoje

Su elektros skirstymo tinklų pajėgumų problemomis artimiausiu metu susidursime ir Lietuvoje, mano M. Nagevičius, mat Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių elektros tiekimo sistema buvo projektuojama tokiam vartojimui, koks jis buvo prieš tris dešimtmečius.

„Žmonės naudojo elektrą šaldytuvui, skalbimo mašinai ir apšvietimui. Šiandien situacija jau yra visai kitokia. Tinklai dažnai nėra pritaikyti namams, kurie turi šilumos siurblius ir automobilių įkrovos stoteles. Jei tokių namų šalia yra ne vienas, tinklai neatlaiko. Prieš du dešimtmečius niekas negalvojo, kad vystant elektros skirstymo sistemą reikia galvoti apie tokius didelius elektromobilių, šilumos siurblių kiekius“, - kalba M. Nagevičius.

Anot jo, siekiant, kad ši problema nestabdytų elektromobilių plėtros, būtina pagalvoti apie kelis jos sprendimo būdus. Visų pirma – apie investicijas į elektros skirstymo tinklų atnaujinimą.

„Yra keli keliai, kuriais reiktų eiti, kad visi galėtų savo namuose turėti elektromobilių įkrovos stoteles. Visų pirma, reikėtų stiprinti pačius elektros skirstymo tinklus, o tai yra labai didelės investicijos. Klausimas, kas tas investicijas apmokės – visi elektros vartotojai ar elektromobilių turėtojai. Kitas kelias – išmanūs sprendimai, kurie leistų padaryti taip, kad visi elektromobiliai nesikrautų vienu metu. Tad investicijų į infrastruktūrą ir jos išmanumą dar reikės gana daug“, - sako atsinaujinančios energetikos ekspertas.

Anot jo, valstybė visų pirma turėtų sukurti programas, kurios aiškiai nustatytų, kiek į elektros tinklų plėtrą bus investuojama.

„Tai gana sudėtingas dalykas, nes reikia galvoti apie tai, kaip elektros poreikis atrodys už dešimties ar dvejų dešimčių metų. Jei investuosi per daug, tai bus tiesiog pinigų švaistymas, jei per mažai – sustabdysi elektromobilių plėtrą“, - sako LAIEK vadovas.

Kas atgraso įsigyti elektromobilį

Neretai kalbama, kad valstybei pradėjus subsidijuoti naujų elektromobilių įsigijimą, daugelis norinčių vairuoti elektrines transporto priemones jas jau įsigijo. Tai ne visai tiesa, mat naujų įregistruotų elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet tolygiai auga. Vis dėlto augimas nepakankamai greitas, mano M. Nagevičius.

„Lietuvos situacija yra prastoka. Visai neseniai peržengėme 10 tūkst. elektromobilių ribą. Atrodo, kad gražus, apvalus skaičius, tačiau dyzelinių automobilių skaičius per šį laiką padidėjo kelis kartus labiau. Didesnius pokyčius matome Vilniuje, bet pakanka apsidairyti likusioje Lietuvoje, kur elektromobilių praktiškai nėra. Apskritai elektromobiliai statistiškai Lietuvoje sudaro tik labai menką automobilių parko dalį“, - sako pašnekovas.

Anot jo, elektromobilius Lietuvoje vis dar perka tik aukštesnes pajamas turintys žmonės, kuriems tai tampa tik vienu iš naudojamų automobilių.

Kita vertus, pasak pašnekovo, Lietuvoje gyvena kur kas daugiau nei 10 tūkst. elektromobilius įsigyti galinčių žmonių, juolab, kad kiek didesnės išlaidos įsigyjant naują elektromobilį galiausiai atsiperka.

„Viena pagrindinių priežasčių – labai trūksta infrastruktūros. Labai didelė dalis lietuvių gyvena daugiabučiuose, tačiau daugiabutyje turėti elektromobilių įkrovos stotelę Lietuvoje yra labai komplikuota, jų yra labai nedaug. Viešų įkrovos stotelių taip pat yra labai nedaug, nepakankamai, kad turint elektromobilį nereiktų nuolat galvoti, kur jį bus galima įkrauti. Retais atvejais pasitaiko, kad galėtum automobilį krauti atvykęs į kino teatrą, prekybos centrą ar į svečius. Kai esi labai entuziastingas elektromobilių naudotojas, tai didelės problemos gal ir nekelia, bet eiliniam žmogui tikrai sukelia rūpesčių“, - mano M. Nagevičius.

Kita vertus, anot pašnekovo, elektromobilių įsigijimo subsidijavimo sistema Lietuvoje veikia ir tikriausiai tik dėl jos turime didžiąją dalį dabar gatvėse matomų elektromobilių.

„Daugelyje šalių subsidijos yra taikomos ir taip elektromobilių rinka yra judinama. Be to, elektromobiliai pinga ir manoma, kad pigs dar labiau, tačiau dar didesnis proveržis bus tuomet, kai daugiau elektromobilių atsiras antrinėje rinkoje ir jie bus dar prieinamesni“, - mano N. Nagevičius.

Investuoja patys

Simonas Stankus, išmanių elektromobilių įkrovimo sprendimų kūrėjos „Inbalance grid“ vadovas, sako pasigendantis aiškios strategijos, kaip valstybė įsivaizduoja elektromobilių sektoriaus plėtrą, kaip turėtų būti padedama įkrovos stotelių plėtotojams.

„Šiandien matome gana stabilų elektromobilių skaičiaus augimą, tačiau jis nėra toks didelis, koks turėtų būti atsižvelgiant į valstybės keliamus tikslus. Mano nuomone, vis dar trūksta labai aiškios strategijos, kaip šis sektorius turėtų būti vystomas“, - sako S. Stankus.

Anot jo, įkrovos stotelių plėtotojai, kitaip nei jo naudotojai, iš valstybės realios paramos šiandien negauna, investicijos vykdomos tik privačiomis lėšomis.

„Turime situaciją, kai į įkrovos stotelių plėtrą privatus verslas investuoja iš esmės be valstybės paramos. Neretai girdime minčių, kad įkrovos stotelių plėtotojai yra atradę aukso gyslą, todėl jiems paramos programų nereikia, tačiau reikia suprasti, kad didelio elektromobilių proveržio nebus, kol nebus pakankama jų įkrovos stotelių infrastruktūra“, - sako S. Stankus.

Svarbu mažinti naftos vartojimą

Elektromobilių parko augimas yra itin svarbus mažinant naftos produktų vartojimą. Vis dėlto esant dabartinei situacijai vien elektromobiliais klimato kaitos mažinimo tikslų nepasieksime.

„Mums reikia gerokai pagreitinti elektromobilių skaičiaus augimą Lietuvoje. Visų pirma, turime pradėti nuo gana ženklių viešųjų lėšų investavimo į elektromobilių krovimo infrastruktūros sukūrimą, pasiruošiant elektromobilių revoliucijai, kuri išties prasidės, kai elektromobiliai taps pigesni nei automobiliai, varomi vidaus degimo varikliais“, - sako M. Nagevičius.

Jis taip pat priduria, kad iškastinio kuro vartojimą reikia mažinti ir kitomis priemonėmis. „Tai galima daryti skatinant biodegalų, biometano naudojimą transporto sektoriuje, plėtojant patogų, gerokai mažesnėmis naftos degalų sąnaudomis pasižymintį viešąjį transportą, skatinant efektyvesnių, mažiau degalų vartojančių automobilių įsigijimą, taip pat skatinant didesnės dalies prekių pervežimą geležinkeliais, laivais. Galų gale - populiarinant naudojimąsi dviračiais ir keliones pėsčiomis", - dėsto pašnekovas.

Prie atsakingo verslo iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ prisijungusios 130 Lietuvos įmonių pateikė Seimui siūlymą – nustatyti konkretų naftos degalų vartojimo mažinimo tikslą: iki 2030 m. Lietuvoje sumažinti naftos degalų vartojimą 41 proc., lyginant su 2021 m. lygiu.

Elektromobilių sektorius, anot M. Nagevičiaus, jei jų plėtra būtų pakankamai greita, galėtų būti atsakingas už trečdalį šio siekiamo tikslo.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9