Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.

Tada kūrėjai sukilo dėl DI kuriamų jų vaizdo ir garso įrašų panaudojimo. Lietuvoje kūrybinių sričių atstovai taip pat vis dažniau neramiai kalba apie DI sukeliamas rizikas. Nors šiuo metu nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos lygmeniu nėra jokio teisinio reguliavimo dėl tokių technologijų panaudojimo, yra teisinių priemonių, kurios gali padėti kūrėjams apsaugoti DI sugeneruotą atvaizdo panaudojimą, sako Julija Beldeninovienė, advokatų teisinės bendrijos COBALT patarėja.

Anot J. Beldeninovienės, nors vaizdo ir garso klastočių (deepfake) technologijų panaudojimas nėra ir ateityje nebus draudžiamas, tačiau kūrėjai turėtų atkreipti dėmesį į savo teises, kurios yra apibrėžtos įstatymų ir kurios gali padėti apsaugoti savo DI sukurto atvaizdo panaudojimą.

Pirmiausia, advokatė sako, kad asmens nuotrauka ir kitoks atvaizdas negali būti atgaminami, parduodami, spausdinami be žmogaus sutikimo. Visuomenėje žinomų žmonių, įskaitant ir atlikėjus, teisės į savo atvaizdą yra kiek siauresnės. Jų fotografavimas ar filmavimas renginiuose ar kitose viešose vietose yra leidžiamas, bet net ir tokiais atvejais, jų atvaizdo naudojimas komerciniais tikslais neturint tam leidimo yra neteisėtas, sako patarėja.

Ji atkreipia dėmesį, kad tam, kad DI technologijų pagalba būtų galima sukurti asmens vaizdą, reikalinga jo nuotrauka ar vaizdo įrašas. Garso sintetinimui DI pagalba reikalingas balso įrašas. Tačiau dažnai autorių turtinės teisės į nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus priklauso ne atlikėjams, bet garso ar kino studijoms. Todėl atlikėjams labai svarbu skaityti jų sudaromas sutartis su kūrybinėmis industrijomis: „Svarbu, kad sudaromose sutartyse būtų numatyta, kokiu laikotarpiu ar kokio konkretaus projekto rėžiuose garso ar vaizdo įrašas bus naudojamas. Sutartyje galima net gi konkrečiai nurodyti, kad vaizdo ar garso įrašas negali būti naudojamas apmokant dirbtinį intelektą."

J. Beldeninovienė taip pat pabrėžia, kad atlikėjas savo atvaizdą gali apsaugoti įregistruodamas jį kaip prekių ženklą. Tiesa, tai padėtų apsisaugoti tik nuo vaizdo klastočių, naudojamų prekėms ir paslaugoms, kurių atžvilgiu yra registruotas, reklamuoti. Advokatė priduria, kad balsas negali būti registruojamas prekių ženklu, bet tam tikra atlikėjo frazė ir garsų derinys – gali. Atitinkamai, prekių ženklas galėtų apsaugoti atlikėjus nuo garso klastočių tik tam tikrais aspektais: pavyzdžiui, nuo skambių frazių klastojimo.

Galiausiai, COBALT advokatė atlikėjus skatina atkreipti dėmesį į tai, kad asmens balsas, atvaizdas yra asmens duomenys. Todėl garso ar vaizdo klastočių kūrimas yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu ir tam reikalingas asmens sutikimas.

Teisiniai pokyčiai – jau šiais metais

Anot J. Beldeninovienės, nors ir egzistuoja teisinės priemonės, kurių pagalba atlikėjai galėtų apsisaugoti nuo DI keliamų rizikų, tačiau jos vis dar yra ribotos. Tam tikras reguliavimas ES lygmeniu atsiras jau šiais metais, kai įsigalios naujas DI aktas. Tiesa, ir šis aktas didelių pokyčių neįves.

„Naujas DI aktas įpareigos vaizdo ir garso klastočių (deepfake) kūrėjus bei platintojus atskleisti jo dirbtinę kilmę ir pateikti informaciją apie panaudotą technologiją. Tokiu būdu norima vartotojus apsaugoti nuo galimų manipuliacijų. Skaidrumo reikalavimo taikymas padės kovojant su klastočių technologijų keliama rizika, tačiau kiek – kol kas sunku prognozuoti“, – sako J. Beldeninovienė.

• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148