Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.

Nuotraukos šaltinis: AI generated

Tada kūrėjai sukilo dėl DI kuriamų jų vaizdo ir garso įrašų panaudojimo. Lietuvoje kūrybinių sričių atstovai taip pat vis dažniau neramiai kalba apie DI sukeliamas rizikas. Nors šiuo metu nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos lygmeniu nėra jokio teisinio reguliavimo dėl tokių technologijų panaudojimo, yra teisinių priemonių, kurios gali padėti kūrėjams apsaugoti DI sugeneruotą atvaizdo panaudojimą, sako Julija Beldeninovienė, advokatų teisinės bendrijos COBALT patarėja.

Anot J. Beldeninovienės, nors vaizdo ir garso klastočių (deepfake) technologijų panaudojimas nėra ir ateityje nebus draudžiamas, tačiau kūrėjai turėtų atkreipti dėmesį į savo teises, kurios yra apibrėžtos įstatymų ir kurios gali padėti apsaugoti savo DI sukurto atvaizdo panaudojimą.

Pirmiausia, advokatė sako, kad asmens nuotrauka ir kitoks atvaizdas negali būti atgaminami, parduodami, spausdinami be žmogaus sutikimo. Visuomenėje žinomų žmonių, įskaitant ir atlikėjus, teisės į savo atvaizdą yra kiek siauresnės. Jų fotografavimas ar filmavimas renginiuose ar kitose viešose vietose yra leidžiamas, bet net ir tokiais atvejais, jų atvaizdo naudojimas komerciniais tikslais neturint tam leidimo yra neteisėtas, sako patarėja.

Ji atkreipia dėmesį, kad tam, kad DI technologijų pagalba būtų galima sukurti asmens vaizdą, reikalinga jo nuotrauka ar vaizdo įrašas. Garso sintetinimui DI pagalba reikalingas balso įrašas. Tačiau dažnai autorių turtinės teisės į nuotraukas, garso ar vaizdo įrašus priklauso ne atlikėjams, bet garso ar kino studijoms. Todėl atlikėjams labai svarbu skaityti jų sudaromas sutartis su kūrybinėmis industrijomis: „Svarbu, kad sudaromose sutartyse būtų numatyta, kokiu laikotarpiu ar kokio konkretaus projekto rėžiuose garso ar vaizdo įrašas bus naudojamas. Sutartyje galima net gi konkrečiai nurodyti, kad vaizdo ar garso įrašas negali būti naudojamas apmokant dirbtinį intelektą."

J. Beldeninovienė taip pat pabrėžia, kad atlikėjas savo atvaizdą gali apsaugoti įregistruodamas jį kaip prekių ženklą. Tiesa, tai padėtų apsisaugoti tik nuo vaizdo klastočių, naudojamų prekėms ir paslaugoms, kurių atžvilgiu yra registruotas, reklamuoti. Advokatė priduria, kad balsas negali būti registruojamas prekių ženklu, bet tam tikra atlikėjo frazė ir garsų derinys – gali. Atitinkamai, prekių ženklas galėtų apsaugoti atlikėjus nuo garso klastočių tik tam tikrais aspektais: pavyzdžiui, nuo skambių frazių klastojimo.

Galiausiai, COBALT advokatė atlikėjus skatina atkreipti dėmesį į tai, kad asmens balsas, atvaizdas yra asmens duomenys. Todėl garso ar vaizdo klastočių kūrimas yra susijęs su asmens duomenų tvarkymu ir tam reikalingas asmens sutikimas.

Teisiniai pokyčiai – jau šiais metais

Anot J. Beldeninovienės, nors ir egzistuoja teisinės priemonės, kurių pagalba atlikėjai galėtų apsisaugoti nuo DI keliamų rizikų, tačiau jos vis dar yra ribotos. Tam tikras reguliavimas ES lygmeniu atsiras jau šiais metais, kai įsigalios naujas DI aktas. Tiesa, ir šis aktas didelių pokyčių neįves.

„Naujas DI aktas įpareigos vaizdo ir garso klastočių (deepfake) kūrėjus bei platintojus atskleisti jo dirbtinę kilmę ir pateikti informaciją apie panaudotą technologiją. Tokiu būdu norima vartotojus apsaugoti nuo galimų manipuliacijų. Skaidrumo reikalavimo taikymas padės kovojant su klastočių technologijų keliama rizika, tačiau kiek – kol kas sunku prognozuoti“, – sako J. Beldeninovienė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9