Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.

Daugeliu atvejų produktai nukainoti kone per pusę. Tinklo užsakymu vienos pirmaujančių Latvijos panelių „Norstat Latvia“ sausio mėn. atlikta apklausa parodė, kokie taupymo įpročiai būdingi visų trijų šalių pirkėjams bei kaip jie skiriasi.

Iniciatyva, prisidėjusi prie trijų svarbių problemų sprendimo

Baltijos šalių gyventojų kasdienių išlaidų ir taupymo įpročių tyrimo metu buvo apklausti 3 011 Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Plačios imties tyrimo rezultatai parodė, kad 44 proc. apklaustų trijų šalių gyventojų yra linkę įsigyti nukainotų produktų su besibaigiančiu galiojimu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius pažymi, kad tai – svarbūs rezultatai, kurie žymi, jog šia iniciatyva sprendžiamos bene trys svarbiausios problemos, susijusios su maisto švaistymu.

„Tokie tyrimo rezultatai leidžia mums, kaip įmonei, įsitikinti, kad mūsų pirkėjai, įsigydami nukainotų besibaigiančio galiojimo maisto produktų, ne tik ženkliai sutaupo, bet ir prisideda prie aplinkai draugiškesnio vartojimo. Pavyzdžiui, vien Europoje iššvaistomo maisto pakaktų pamaitinti 200 mln. badaujančių žmonių, o maisto atliekos prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir klimato kaitos. Apskaičiuota, kad šios atliekos sukelia apie 8–10 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tad visiems rekomenduoju dairytis specialiais oranžiniais lipdukais pažymėtų besibaigiančių galioti maisto produktų, kurie – ženkliai nukainoti“, – sako V. Lukoševičius.

Nukainotos mėsos paklausa išaugo beveik 3 kartus

Atlikto tyrimo duomenys parodė, kad maisto produktų pirkimas yra pagrindinė kasdienių išlaidų dalis, kurioje vartotojai aktyviai stengiasi sutaupyti. Palyginti su 2022 m., pernai ketvirtadalis apklaustų Baltijos šalių gyventojų dažniau rinkosi maisto produktus su besibaigančiu galiojimu. „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė teigia, kad atsižvelgus į tyrimo rezultatus, matyti, jog aktyviausi minėtų produktų pirkėjai – estai.

„63 proc.apklaustųjų estųteigė, kad yra linkę jų kasdien įsigyti, o tuo pat metu Latvijoje – 49 proc. Nors Lietuvoje besibaigiančio galiojimo produktų įsigyja 44 proc. pirkėjų, matyti, kad jų paklausa kiekvieną mėnesį nuolat augo, todėl ir pasiūla mūsų parduotuvėse buvo plečiama. Stengdamiesi ugdyti atsakingus vartotojų įpročius, prisidėjome prie vieno iš pagrindinių tikslų įgyvendinimo – išvengti ženklaus maisto atliekų susidarymo. Pavyzdžiui, palyginti su 2023 m. sausiu, gruodį nukainotos mėsos paklausa išaugo beveik tris kartus, o per metus bendra paklausa stabiliai augo visose nukainotų produktų kategorijose. Palyginimui, jei pernai sausį Lietuvoje pardavėme 118 tonų maisto produktų su besibaiginačiu galiojimu, tai gruodį jų kiekis išaugo iki daugiau nei 171 tonos“, – aiškina E. Krasauskienė.

Pirkimo įpročiai panašūs visose Baltijos šalyse

Tyrimas taip pat atskleidė, kad aktyviausi nukainotų besibaigiančio galiojimo produktų pirkėjai Lietuvoje – tai vilniečiai, kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai bei panevėžiečiai. E. Krasauskienė pažymi, kad pirkėjai dažniausiai rinkosi mėsos, duonos produktus, „Rimi“ gaminius, vaisius ir uogas, taip pat – pieno produktus, sutaupydami iki 50 proc. jų kainos.

„Bendrai Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausi nukainoti besibaigiančio galiojimo produktai yra panašūs: Estijoje tarp perkamiausių – taip pat daržovės, o Latvijoje – mėsos produktai. Lietuvoje tai jau gerai pirkėjams pažįstama iniciatyva: nuo 2022 m. rudens siūlome įsigyti specialiais oranžiniais lipdukais pažymėtų produktų su besibaigiančiu galiojimu. Priklausomai nuo parduotuvės formato, kasdien „Rimi“ parduotuvėse galima rasti dešimtis ar šimtus tokių prekių. Tačiau reikėtų turėti mintyje, kad jų kiekis yra ribotas, tad pasitaiko, kai būna greitai išparduodami. O informaciją apie tai, kokių besibaigiančio galiojimo produktų galima įsigyti artimiausioje parduotuvėje, galima pasitikrinti „Rimi“mobiliojoje programėlėje“, – pataria prekybos tinklo ryšių su visuomene vadovė.

• Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
• Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
• Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148