Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai.

„Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų. Asfalte atsiveriančios duobės kiekvienais metais vairuotojams paspendžia spąstus. Šis laikotarpis prasidėjo prieš kelias savaites. Statistika rodo, kad tokios eismo nelaimės labai priklauso ir nuo oro sąlygų bei paros meto, pavyzdžiui, tamsiu metu ir dar lyjant sunku įvertinti kelio dangą, pastebėti duobes ir laiku jų išvengti. Be to, dėl kritulių jos užsipildo vandeniu ir yra itin sunkiai pastebimos, todėl net ir žinomu maršrutu per balas važiuoti reiktų labai atsargiai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak V. Katilienės, dažniausi įvažiavimo į duobę padariniai – sudraskyta ar pramušta padanga ir sulankstytas ar sutrūkęs ratlankis. „Jei padanga nėra pramušama, joje gali susiformuoti gumbas, kuris vėliau sprogsta. Dažnai išsineria automobilio pakabos ar net pažeidžiama rato geometrija. Pataikius į duobę gali būti prakirstas karteris, radiatorius. Be to, pasitaiko elementų, kurie sumontuoti po bamperiu, sugadinimo, saugos oro pagalvių suveikimo, o taip pat jautrių sistemų sugadinimo atvejų. Retesniais atvejais įlinksta amortizatoriai ar išlūžta atramos, į kurias jie remiasi“, – vardija draudimo bendrovės atstovė.

„Gjensidige” duomenimis, 2022-2023 metais draudimo bendrovė Lietuvoje atlygino beveik 300 tūkst. eurų draudimo išmokų po eismo įvykių, susijusių su duobėmis. Daugiausia tokių eismo nelaimių per pastaruosius dvejus metus buvo užfiksuota vasario mėnesį. Daugiausiai pranešimų apie vairuotojų patirtas žalas dėl duobių kelyje gauta iš dviejų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno. Kituose miestuose tokių eismo nelaimių – net iki penkių kartų mažiau.

Didžiausia išmoka – beveik 7 tūkst. eurų, kai transporto priemonė, pataikiusi į duobę, nuslydo nuo kelio. Panaši suma išmokėta po eismo nelaimės, kai važiuodamas antrąja juosta vairuotojas bandė išvengti susidūrimo su į kelią išbėgusia stirna ir metėsi kairėn, pataikydamas į duobę, grįžtant į tą pačią eismo juostą, transporto priemonės ratas ir dugnas į duobę trenkėsi dar kartą.

V. Katilienės teigimu, dažnai po smūgio į duobę automobilį reikia transportuoti papildomomis priemonėmis, nes juo važiuoti jau negalima. „Tokiais atvejais vairuotojams reikėtų išsikviesti pagalbą kelyje, kuri nugabens transporto priemonę į remonto dirbtuves. Tuo tarpu automobilio ekipažas galės nemokamai nuvykti į vietą, kur padangos bus pakeistos, pasinaudoti pakaitinio automobilio paslauga arba taksi nemokamai parvykti į namus”, – apie pagalbos kelyje sprendimus kalba draudikė.

Tačiau, pasak V. Katilienės, draudimo išmokos galima tikėtis ne visuomet: „Ji mokama dėl bet kokio transporto priemonės sugadinimo, įvykusio tiesiogiai, staiga ir netikėtai, išskyrus draudimo taisyklėse numatytus nedraudiminius atvejus, pavyzdžiui, transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis teisės jos vairuoti, transporto priemonė dalyvavo lenktynėse, buvo naudojama mokymui vairuoti ir pan.“

Jei kasko draudimo liudijime numatyta išskaita, pasak draudikės, klientams patartina kruopščiai užfiksuoti įvykį nuotraukose, filmuotoje medžiagoje. „Derėtų padaryti ne tik sugadinimų nuotraukas, bet ir nufotografuoti bendrą įvykio vietos planą, kad būtų galima kuo tiksliau identifikuoti įvykio vietą, matyti, jog duobė nebuvo pažymėta kelio ženklais, atitverta ar panašiai“, – pataria V. Katilienė.

Pavykus įrodyti, kad vairuotojas negalėjo išvengti duobės ir dėl to yra atsakingas kelio savininkas, klientui išskaita nebus taikoma.

Pagal Lietuvos teisės aktus, savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas. Neturintys kasko draudimo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į savivaldybę.

• NVSC priminimas apie legioneliozės profilaktiką.
• Kai šviesolaidis tampa ginklu: Ukrainos padangėje – nematyto tipo dronai.
• 8 miego valandos ir kiti mitai: viskas daug paprasčiau.
• Mokslininkės įžvalgos, kaip alkoholis veikia smegenis?
• Kaip studentams užsitikrinti ne tik papildomas pajamas, bet ir kitas naudas.
• Jei mokykloje sunku susikaupti, gali būti kalti nesuvalgyti pusryčiai.
• Keturių dienų darbo savaitė Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai.
• Investuoti siūlo nuomonės formuotojas ar sukčius: kaip atpažinti?
• Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
• Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
• ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
• Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
• Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
• Kodėl įmonei turi rūpėti jūsų darbo ir poilsio balansas?
• Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
• Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
• Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
• Stojimo rezultatai – šimtukininkai renkasi KTU, išlaikyta aukšta studijų kokybė.
• Prasidėjus mokslo metams – suintensyvėja eismas: 2 sek. taisyklė ir kita.
• Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
• Ekspertas pataria, kaip sureguliuoti televizorių sporto varžybų transliacijoms.
• 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
• LED televizoriai.
• Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
• Vasara – kelionių metas: kaip sumažinti elektromobilio energijos sąnaudas?
• Laikas išmokti gyventi naujojo klimato sąlygomis.
• „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
• Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
• Baltieji hakeriai – kas jie ir kuo gali būti naudingi?
• Vairavimo tendencijos: kokie vairuotojai sukelia daugiausiai avarijų.
• Ši sporto rūšis – ne kiekvienam: vilnietis drąsiai šoka ir nuo 3 km aukščio uolų.
• Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
• Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8