Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina.

Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei.

Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą, bet ir turi įtakos avaringumui, kuris, įvairiais skaičiavimais, pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo visuomet išauga. Paaiškinimas tam – laiko pasukimas turi neigiamo poveikio miego kokybei, vairuotojai būna prasčiau pailsėję, tai mažina atidumą ir budrumą kelyje, todėl padidėja eismo įvykių tikimybė.

Kitas ne mažiau svarbus veiksnys – gamta ir laukiniai gyvūnai, kurie gyvena savo biologiniu ritmu ir laikrodžio rodyklių nesukinėja. Niekam ne paslaptis, kad automobilių ir laukinių gyvūnų susidūrimai kelyje yra įprastas, masinis reiškinys. Tačiau susidūrimų suaktyvėjimas koreliuoja su šviesaus paros meto perėjimu į nakties metą.

Vašingtono universiteto mokslininkai 1994 m. - 2021 m. laikotarpiu daugiau nei 20-yje JAV valstijų atliko automobilių ir stambių laukinių gyvūnų susidūrimo duomenų tyrimą, kuris atskleidė, kad šių įvykių tikimybė pirmas dvi valandas po saulėlydžio yra 14 kartų didesnė, nei 2 valandos prieš jį. Tam įtakos turi ir gyvūnų elgsenos ypatumai, ir faktas, kad tamsiuoju paros metu laiku pastebėti gyvūną ant kelio vairuotojui yra nepalyginti sudėtingiau.

Mokslininkai daro išvadą, kad jei visus metus būtų taikomas vasaros laikas, JAV būtų išvengta maždaug 36-37 tūkst. tokių susidūrimų, o visus metus taikant žiemos laiką − tokių susidūrimų kasmet padidėtų 73-74 tūkst. Taigi skirtumas tarp žiemos ir vasaros laiko yra daugiau nei 100 tūkst. potencialių autoįvykių, kurių nuostolio vertė, skaičiuojama, siektų apie 3,5 mlrd. dolerių.

Dar iškalbingesnė žmonių žūčių ir sužalojimų statistika − pasirinkus nuolatinį žiemos laiką, susidūrimuose su laukiniais gyvūnais žuvusiųjų skaičius išaugtų 100 žmonių, o apie 6 tūkst. būtų sužaloti. Susidūrimų su laukiniais stambiais gyvūnais, kai žūsta žmonės, skaičius nakties metu yra 3 kartus didesnis nei dieną, o pėsčiųjų sužalojimo ar mirties rizika padidėja iki 7 kartų.

Tyrimą atlikusių Vašingtono universiteto mokslininkų teigimu, vasaros laiko taikymas JAV padėtų išvengti apie 300-400 pėsčiųjų mirčių, tuo tarpu pasirinkus tik žiemos laiką − papildomai žūtų apie 600 žmonių, taigi skirtumas apie 1000 žmonių gyvybių per vienerius metus.

Šie skaičiai turėtų būti svarus papildomas argumentas diskusijose dėl sezoninio laiko atšaukimo – gyvendama savo biologiniu ritmu, gamta laiko nesukinėja, ir kartu su poilsio stokojančiais vairuotojais tai smarkiai didina riziką nukentėti arba žūti kelyje susidūrus su laukiniu gyvūnu.

Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus komentaras žiniasklaidai

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9