Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus

Daugiau nei 6500 pranešimų iš gyventojų vien tik per kovo mėnesį. Ir virš pusės tūkstančio užblokuotų nuorodų per beveik metų laikotarpį. Lietuvos paštu apsimetantiems sukčiams toliau siautėjant ir mobiliojo ryšio vartotojus atakuojant žinutėmis, bendrovė gyventojus kviečia išlikti budriais.

Nuotraukos šaltinis: Pixabay

Anot Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, bendrovė nedelsdama reaguoja į visus pranešimus, kuriuose apgaulingai naudojamas jos vardas ar prekės ženklas.

„Vien per kovą, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perdavėme ir operatyviai užblokavome 145 apgaulingas nuorodas. Per nepilnus metus tokių nuorodų jau užblokavome daugiau nei 500. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sako A.Varnelis.

Reaguodamas į gyventojų pranešimus ir neteisėtą vardo bei prekės ženklo naudojimą Lietuvos paštas teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2000 sukčių bandymų apgauti. Paskutinis pranešimas perduotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su prašymu įvertinti, ar imamasi visų įmanomų veiksmų saugant gyventojus ir tokiems nusikaltimams užkardyti.

Trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėje prašoma atnaujinti adresą per 24 valandas, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.

A.Varnelis pastebi, kad tokio ar panašaus turinio žinutės yra masiškai siunčiamos per „Google“ teikiamą, „Android“ įrenginiuose naudojamą RCS kanalą, arba „Apple“ įrenginiuose naudojamą iMessage kanalą. Tai, kad sukčiai naudoja tarptautinių bendrovių siūlomus žinučių siuntimo protokolus, o ne įprastas SMS žinutes, gerokai apsunkina kovą su jais. Dėl to ši problema privalės būti sprendžiama bendraujant su minėtų įmonių atstovais, juolab, kad tokie sukčiavimai, pasitelkiant RCS ir iMessage žinutes, masiškai vykdomi ir kitose pasaulio šalyse.

Dėl itin didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai ne tik padidina tikimybę apgauti, bet kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą. Vis dėlto, Lietuvos pašto atstovas pabrėžia, kad tokie reti atvejai yra sutapimai, o visų klientų duomenys bendrovėje yra saugūs.

„Lietuvos paštas jaučia pareigą kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų. Dėl to esame inicijavę jau ne vieną diskusiją šiuo klausimu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ir internetinio ryšio paslaugų teikėjais. Siekiame rasti kuo operatyvesnius sprendimus, kurie leistų užkardyti apgaulingų žinučių ir internetinių nuorodų naudojimą“, – sako A. Varnelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tikruose bendrovės siunčiamuose pranešimuose gyventojų niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus.

Apmokėti už Lietuvos pašto teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos portalo lpexpress.lt ir naudojant elektroninę bankininkystę. Siuntų statusą ir kelionę klientai patogiai gali sekti oficialiame bendrovės tinklalapyje adresais post.lt arba lietuvospaštas.lt.

Be to, Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose nurodomas skaitinis telefono numeris, nesvarbu, užsienietiškas ar lietuviškas.

Siekdamas užkirsti kelią sukčių siautėjimui, Lietuvos paštas ir toliau kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu prevencija@post.lt.

Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė visuomet perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų naudojamų nuorodų blokavimą.

• „filmai.in“ bando grįžti – šįkart naujais pavadinimais, įspėjami vartotojai.
• Finansinė realybė palikus tėvų namus: ką turi žinoti kiekvienas pirmakursis?
• Dėmesio centre moliūgas: šie negirdėti receptai leis atrasti daržovę iš naujo.
• Po traumos – ilgos eilės, o jėgų reikia dabar: kaip gauti reabilitaciją?
• Rudens sezonas: ką verta žinoti apie grožio rutiną ir makiažo tendencijas?
• Skambinti galima be mobiliojo ryšio: RRT paaiškina, kas yra Wi-Fi Calling.
• Kvepi, bet neužuodi: KTU mokslininkė paaiškina, kodėl taip nutinka.
• Kaip pasirūpinti mirusio artimojo socialinių tinklų paskyromis?
• Naudotų hibridų bumas: kodėl jie tampa vis dažnesniu lietuvių pasirinkimu?
• Ar dantų implantai – visam gyvenimui? Mitai ir realybė.
• Vėlinių savaitgalį – daugiau pavojų: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
• Uždirbate solidžiai, bet sąskaita tuščia? Kaip pasiekti finansinį saugumą?
• Miške ne tik grybai ir paukščiai: kuo ypatingi auksavabaliai?
• Už ribojamojoje geografinėje zonoje pakeltą droną - administracinė bauda.
• Žieminių padangų sezonas prasideda: vairuotojai vis dar linkę delsti.
• Živilės istorija: nuo vėžio vaikystėje iki atsakymo po trijų dešimtmečių.
• Fetišai: laikas kalbėti drąsiai ir atvirai.
• Podagra – ne tik vyresnio amžiaus žmonių liga: atsakė, kaip ją suvaldyti.
• Trumpesnė darbo diena prieš šventes: informacija darbuotojams ir darbdaviams.
• Restorano lygio kava namuose – taupiai ir kūrybiškai.
• Gavote palikimą su skolomis? Specialistas atskleidė, kaip sumažinti naštą.
• Prieš ir po: kaip vaiko kambarį paversti augančiu kartu su vaiku.
• Lietuva imasi griežtų veiksmų dėl kontrabandos gabenimo bepilotėmis priemonėmis.
• „Ignitis grupė“ užsitikrino finansavimą didžiausiam vėjo parkui Baltijos šalyse.
• Priešais automobilį iššoko stirna: tyrimas atskleidė kaip elgtųsi vairuotojai.
• Keisis nedarbo draudimo išmokų sistema: gerės priešpensinio amžiaus darbuotojams.
• Dezodorantai, liemenėlės, nakvišų aliejus: kas didina krūties vėžio riziką?
• Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?
• Priedangų įrengimas – ar sutiksime dėl saugumo už būstą mokėti daugiau?
• Graužikai kelia grėsmę – sandarinimas yra raktas į efektyvią apsaugą.
• Anglys ir dujos ar saulė ir vėjas: ar už elektrą mokame mažiau nei lenkai?
• Pirmieji kataraktos požymiai: kaip juos atpažinti laiku?
• Renkatės buitinę techniką? Ką sufleruoja energijos efektyvumo etiketė.
• VERT nustatė elektros energijos reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas.
• Metas biudžetą pradėti skaičiuoti kaip suaugusiesiems.
• Amžėti nereiškia sustoti: kodėl judėti būtina visą gyvenimą.
• Kaip išvengti didelių sąskaitų šildantiems namus elektra, pataria ekspertas.
• Tarptautinė elektronikos atliekų diena: kaip tinkamai jas tvarkyti?
• Telecentras pradeda DI gamyklos įrengimo projektą.
• Kada Lietuva pasieks energetinę nepriklausomybę? Ragina įsitraukti visuomenę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51