Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus

Daugiau nei 6500 pranešimų iš gyventojų vien tik per kovo mėnesį. Ir virš pusės tūkstančio užblokuotų nuorodų per beveik metų laikotarpį. Lietuvos paštu apsimetantiems sukčiams toliau siautėjant ir mobiliojo ryšio vartotojus atakuojant žinutėmis, bendrovė gyventojus kviečia išlikti budriais.

Anot Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovo Andriaus Varnelio, bendrovė nedelsdama reaguoja į visus pranešimus, kuriuose apgaulingai naudojamas jos vardas ar prekės ženklas.

„Vien per kovą, Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perdavėme ir operatyviai užblokavome 145 apgaulingas nuorodas. Per nepilnus metus tokių nuorodų jau užblokavome daugiau nei 500. Visos jos vedė į sukčių sukurtus neva Lietuvos pašto puslapius, siekiant išgauti mokėjimo kortelių duomenis ir užvaldyti pinigus. Nepaisant to, kad blokuojant nuorodas kiekvieną dieną yra apsaugomi tūkstančiai prie jų vis dar bandančių prisijungti gyventojų, tačiau sukčiai nepailsdami kuria vis naujas nuorodas“, – sako A.Varnelis.

Reaguodamas į gyventojų pranešimus ir neteisėtą vardo bei prekės ženklo naudojimą Lietuvos paštas teisėsaugai jau perdavė 13 pareiškimų su analitine medžiaga dėl daugiau nei 2000 sukčių bandymų apgauti. Paskutinis pranešimas perduotas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai su prašymu įvertinti, ar imamasi visų įmanomų veiksmų saugant gyventojus ir tokiems nusikaltimams užkardyti.

Trumpųjų žinučių į savo telefonus, kuriose dažniausiai pranešama apie neva sustabdytą siuntos pristatymą dėl netikslaus adreso, gyventojai sulaukia kone kasdien. Žinutėje prašoma atnaujinti adresą per 24 valandas, paspaudus sukčių suformuotą nuorodą.

A.Varnelis pastebi, kad tokio ar panašaus turinio žinutės yra masiškai siunčiamos per „Google“ teikiamą, „Android“ įrenginiuose naudojamą RCS kanalą, arba „Apple“ įrenginiuose naudojamą iMessage kanalą. Tai, kad sukčiai naudoja tarptautinių bendrovių siūlomus žinučių siuntimo protokolus, o ne įprastas SMS žinutes, gerokai apsunkina kovą su jais. Dėl to ši problema privalės būti sprendžiama bendraujant su minėtų įmonių atstovais, juolab, kad tokie sukčiavimai, pasitelkiant RCS ir iMessage žinutes, masiškai vykdomi ir kitose pasaulio šalyse.

Dėl itin didelio tokių žinučių masto pasitaiko atvejų, kuomet jas gauna iš tiesų siuntų laukiantys gyventojai. Tai ne tik padidina tikimybę apgauti, bet kai kuriems klientams sukelia klaidingų nuogąstavimų apie duomenų saugumą. Vis dėlto, Lietuvos pašto atstovas pabrėžia, kad tokie reti atvejai yra sutapimai, o visų klientų duomenys bendrovėje yra saugūs.

„Lietuvos paštas jaučia pareigą kuo labiau apsaugoti gyventojus nuo tokio pobūdžio sukčiavimų. Dėl to esame inicijavę jau ne vieną diskusiją šiuo klausimu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ir internetinio ryšio paslaugų teikėjais. Siekiame rasti kuo operatyvesnius sprendimus, kurie leistų užkardyti apgaulingų žinučių ir internetinių nuorodų naudojimą“, – sako A. Varnelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad tikruose bendrovės siunčiamuose pranešimuose gyventojų niekada nėra prašoma suvesti mokėjimo kortelių ar asmens duomenų ir nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus.

Apmokėti už Lietuvos pašto teikiamas paslaugas galima tik prisijungus prie savitarnos portalo lpexpress.lt ir naudojant elektroninę bankininkystę. Siuntų statusą ir kelionę klientai patogiai gali sekti oficialiame bendrovės tinklalapyje adresais post.lt arba lietuvospaštas.lt.

Be to, Lietuvos paštas niekada nesiunčia SMS pranešimų, kuriuose nurodomas skaitinis telefono numeris, nesvarbu, užsienietiškas ar lietuviškas.

Siekdamas užkirsti kelią sukčių siautėjimui, Lietuvos paštas ir toliau kviečia gyventojus, gavusius įtartinus pranešimus su bendrovės vardu, apie juos pranešti adresu prevencija@post.lt.

Informaciją apie sukčių veiksmus bendrovė visuomet perduoda atsakingoms institucijoms ir inicijuoja jų naudojamų nuorodų blokavimą.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9