- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį antžeminei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV. Pagrindinis įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
- Įsigijote televizorių. Svarstote kokį TV paslaugų tiekėją pasirinkti? Rinkitės nemokamas televizijos programas - įsirenkite vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas ir žiūrėkite televizijos programas nemokamai.
Daugiau patarimų
- Visi, kurie skaito per daug ir naudoja savo smegenis per mažai, nelabai moka savarankiškai mąstyti.
- Tas, kuris neklysta, nebando nieko naujo.
- Jei nužudysi žmogžudį, žmogžudžių skaičius nepasikeis.
- Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
- Geriau padaryti nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai.
Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą
2024-04-10 12:25:28Dėl didelių ridos klastojimo mastų Lietuvoje nukenčia ne tik naudotų automobilių pirkėjai, bet ir valstybės biudžetas. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą daugiau nei dešimtyje Europos šalių tam, kad nustatytų, kaip skirtingose valstybėse kovojama su ridos klastojimu.
Nuotraukos šaltinis: Pixabay
Kai kuriose šalyse ši problema laikoma rimtu nusikaltimu ir už tai baudžiama laisvės apribojimu bei milžiniškomis baudomis, kitose – įstatymai gerokai švelnesni.
Importuojamus naudotus automobilius dažnai lydi ridos klastojimo problema: prieš parduodant transporto priemonę kitoje šalyje, jos odometro rodmenys pakoreguojami, kad būtų galima ją parduoti brangiau. Pasak automobilių rinkos eksperto ir „carVertical“ komunikacijos vadovo Mato Buzelio, šią situaciją galėtų sušvelninti vieningas visų valstybių požiūris į ridos klastojimą, panaši įstatyminė bazė bei atviresnis keitimasis sandorių duomenimis.
Įstatymai atgrasūs, tačiau neefektyvūs
Lietuvos teisės aktuose už ridos klastojimą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Nuo 2023 m. liepos 7 d. suklastota automobilio rida buvo pradėta laikyti nedideliu trūkumu, o praėjus dviems metams po šio sprendimo įsigaliojimo ji bus laikoma kritiniu trūkumu, dėl kurio automobilis taps netinkamu eksploatuoti eisme.
Nors įstatymai ir aiškiai apibrėžia atsakomybę už ridos klastojimą, atgrasančių teismo verdiktų arba sėkmingų precedentų rinkoje vis dar pasigendama. Panaši tendencija vyrauja ir kitose tyrime dalyvavusiose šalyse.
Kaimyninėje Latvijoje privatiems asmenims už automobilio su suklastota rida pardavimą taikoma 100 eurų bauda, o juridiniams – 1 000 eurų. Asmenims, kurie teikė odometro rodmenų klastojimo paslaugas bauda siekia 200 eurų, o įmonėms – 2 000 eurų.
Estija neturi specialiai ridos klastojimui skirtų įstatymų. Ši veikla traktuojama kaip ir bet kuris kitas sukčiavimo atvejis ir gali užtraukti baudą arba kalėjimą iki 3 metų.
8,3 proc. visų Lietuvoje tikrintų automobilių turėjo suklastotą ridą, Estijoje tokių transporto priemonių dalis siekė – 7,8 proc., o Latvijoje – 12,9 proc. Baltijos šalys jau daugybę metų patenka tarp valstybių, kuriose ridos klastojimo atvejų daugiausiai, kas tik įrodo, jog įstatymai čia veikia prastai.
Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ nustatė, kad jeigu visi ridos klastojimo atvejai būtų identifikuoti, o visiems kaltininkams būtų pritaikytos hipotetinės 3 000 eurų baudos, Lietuvos biudžetas kasmet pasipildytų apie 66,9 mln. eurų.
„Baudų surinkimas yra viena, tačiau visai kas kita būtų gerosios praktikos arba precedento sukūrimas. Tikėtina, kad ilgoje perspektyvoje tai padėtų spręsti ridos klastojimo problemą ir įneštų daugiau skaidrumo į skylėtą naudotų automobilių rinką“, – sako M. Buzelis.
Įmonė skaičiuoja, kad Lietuvoje dėl ridos klastojimo šalies vairuotojai bendrai patiria apie 48,5 mln. eurų nuostolių per metus.
Trūksta vieningos sistemos
Nors dauguma valstybių už ridos klastojimą taiko baudas ir net laisvės atėmimą, tačiau įstatymai skiriasi. Prancūzijoje sukčiams gresia laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų, Ispanijoje – iki 3,5 metų, Italijoje – iki 3 metų, o Vokietijoje – iki 1 metų.
Tiesa, maksimalios bausmės taikomos itin retai ir dažniausiai apsiribojama baudomis. Tačiau net ir griežtos bausmės neatgraso nusikaltėlių nuo ridos klastojimo. Ši tendencija ypač juntama Rytų Europoje, kurioje istoriškai ridos klastojimas daug labiau paplitęs nei Vakarų Europoje dėl mažesnės perkamosios galios, didelio importo ir senesnio automobilių parko.
„Europos Sąjungoje nėra vieningų ridos klastojimo problemą sprendžiančių įstatymų. Vienos šalys į šią problemą žiūri griežčiau, kitos – liberaliau. Vieningi įstatymai ilgainiui prisidėtų prie ridos klastojimo masto sumažėjimo“, – aiškina M. Buzelis.
Sudėtinga nustatyti kaltininką
Nors už ridos klastojimą daugumoje šalių baudžiama griežtai, teisme įrodyti, jog odometro rodmenys buvo tyčia pakoreguoti, sudėtinga. Slovakijoje vienam automobilių pardavėjui už ridos klastojimą 2023 m. buvo skirta 35 tūkst. eurų bauda, tačiau tai išskirtinis atvejis.
Vengrijoje 500 tūkst. km ridą pakoregavęs asmuo buvo nubaustas 630 eurų bauda, kuri net neatperka tokį automobilį įsigijusio vairuotojo permokos.
Kaimyninėje Latvijoje per pastaruosius 3 metus už ridos klastojimą nebuvo nubaustas nei vienas asmuo. Jungtinėje Karalystėje užfiksuoti keli atvejai, kai sukčiams buvo skirtos 4-5 tūkst. svarų sterlingų baudos. Visgi, turint omeny, kad regione kasmet suklastojama šimtų tūkstančių automobilių rida, tai tik ledkalnio viršūnė.
Prancūzijoje už ridos klastojimą nubaustas asmuo sulaukė 1 000 eurų baudos ir buvo įkalintas 6 mėnesiams. Tačiau ši 2014-ųjų istorija tik parodo, jog dauguma ridos klastojimu užsiimančių pavienių asmenų ar įmonių jaučiasi nebaudžiami. Tiesa, Prancūzijoje deklaruojama, jog bauda už ridos klastojimą gali siekti iki 300 tūkst. eurų ir tai yra didžiausia bauda, galimai taikoma už tokį nusikaltimą.
Metodologija
Tyrimas atliktas 12-oje šalių. „carVertical“ duomenų analitikai išanalizavo klientų įsigytas automobilių istorijos ataskaitas, kad nustatytų suklastotos ridos mastą skirtingose šalyse bei apžvelgė tose šalyse taikomus ridos klastojimo įstatymus. Tai leido nustatyti, kiek pinigų dėl ridos klastojimo praranda konkreti šalis ir kokius finansinius nuostolius ši problema atneša automobilių pirkėjams. Apdorodama milijonus transporto priemonių ataskaitų, įmonė gali įvertinti naudotų automobilių rinkos tendencijas, pateikti įžvalgas ir prognozes.

Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui
Nuo metų pradžios padidėję akcizai ir dėl to pabrangę degalai sausį lėmė daugelio pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų augimą. Ekonomistai mano, kad infliacija nemaloniai nustebins dar ne kartą.Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai jau daugeliui tapo neatsiejama kiekvienos dienos dalimi. Vieni prašo pagalbos sprendžiant darbines užduotis, kiti – buitinius klausimus. Tačiau DI jau įsitvirtino ir meninės kūrybos srityse: vizualiniame mene, muzikoje, literatūroje ir net scenografijoje.Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą
Gyventojai ir verslo įmonės, pasirinkę nefiksuotos elektros kainos planus, rytoj, vasario 15 dieną, ryte nuo 8 iki 9 val. ir vakare nuo 19 iki 20 val. turėtų atsisakyti nebūtino elektros vartojimo dėl reikšmingai išaugsiančios jos kainos „Nord Pool“ biržoje.Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
Saulės energiją naudojančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga – praeitų metų pabaigoje jis perkopė 124 tūkst. O tai yra 40 proc. daugiau nei 2023 metais, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant
Naujus kraštus smagu pažinti ne tik lankant istorinius ir kultūrinius objektus, grožintis užburiančiais gamtovaizdžiais, bet ir ragaujant vietinės virtuvės patiekalų, tokių kaip graikiškas suvlakis (orig. souvlaki), sicilietiški arančinai (orig. arancini), portugališki pyragėliai su kremu (orig. pastel de Nata) ar turkiškas lukumas (orig. luqma).Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių
Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, pernai 8 iš jų baigėsi mirtimis. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti.Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai
Kasmet mažėjant sniego kritulių kiekiui, žiemos sporto entuziastai vis dažniau renkasi slidinėjimo pramogas užsienio kalnų kurortuose. Tiesa, dėl įgūdžių stokos, netinkamo trasų pasirinkimo ar oro sąlygų ignoravimo tokias atostogas neretai aptemdo patiriamos traumos.Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius
Lietuvoje elektromobilių era įsibėgėja. Dar prieš kelerius metus elektrifikuotas transportas buvo laikomas prabangos preke, tačiau šiandien jis tampa vis labiau prieinamas įvairioms vartotojų grupėms.Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau keičia daugelį sričių, tarp jų – ir inžineriją bei jos darbo specifiką. Ši technologija leidžia palengvinti kai kuriuos procesus ir sutaupyti laiko, tačiau kartu kyla klausimų apie naudą, trūkumus ir ką tai reiškia inžinieriams kurių rinkoje trūksta.Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
Gėlės ir saldainiai – tai tik viena Valentino dienos pusė, tačiau šiuolaikinė visuomenė vis dažniau žvelgia į meilę kitaip. Daugiau dėmesio skiriama laikui kartu ir dėmesio rodymui.Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“
Siūlymams pereiti į 4 dienų darbo savaitės modelį skambant vis dažniau ir garsiau, girdime ir daug prieštaravimų. Vienas argumentas – „visada taip buvo“, kitas – „verslui bus per sunku“.Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos
Įsivaizduokite, kad jūsų namų internetas pats persijungia į stabilesnį kanalą prieš svarbų skambutį, o operatoriaus klientų aptarnavimo robotas išsprendžia paslaugų sutrikimus, net nespėjus apie juos pranešti.Vaistai nuo peršalimo: ką būtina žinoti, kad nepakenktumėte sveikatai?
Peršalimo simptomus lengvinančių vaistų pasirinkimas vaistinėse itin platus, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pabrėžia, kad nereceptinius vaistus netinkamai vartojant galima ne tik nepasiekti laukiamo efekto, bet ir pakenkti sveikatai.Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad per 200 tūkst. vartotojų Lietuvoje už elektros energijos kilovatvalandę moka daugiau kaip 0,29 euro.Internete perkame daugiau: kaip neužkibti ant sukčių kabliuko?
Eurostato duomenimis, 2024 m. 72 proc. 16–75 m. Europos Sąjungos gyventojų apsipirko internetu, nors dar 2019 m. šis rodiklis siekė 60 proc. Labiausiai internetu apsiperka Airijos (95 proc.), Nyderlandų (94 proc.) ir Danijos (90 proc.) gyventojai, o Lietuvoje e. komercija pernai naudojosi 51 proc. gyventojų.Statybos žiemą – misija įmanoma: ekspertas pataria, kaip išvengti nuostolių
Lietuvos klimatas pasižymi šaltomis žiemomis, kurios dažniausiai bent trims mėnesiams sustabdo statybų darbus. Tačiau šie metai parodė, kad situacija keičiasi, o tuo pačiu, ir požiūris į statybas šaltuoju sezonu.Verslas ir 5G: kodėl pažangus ryšys būtinas technologinėms inovacijoms?
Europoje investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą sudaro mažiau nei pusę JAV skiriamų lėšų. Tai Europos šalyse labai apsunkina išmaniųjų technologijų vystymąsi, kurioms reikalingas greitasis 5G ryšys.Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai mūsų laukia atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo?Šilti orai ir išaugusi vėjo jėgainių gamyba mažino elektros energijos kainas
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse mažėjo 9 proc. ir Lietuvoje siekė 101,21 EUR/MWh, o Latvijoje ir Estijoje – 101,26 EUR/MWh.Nemiga ar miego sutrikimai? Kaip atskirti ir kada kreiptis į specialistus
Naktys, praleistos ne miegant, o būdraujant, rytai, kai jautiesi tarsi sulaužytas, o akyse – lyg žvyro pripilta, ilgainiui išsekina organizmą, atsiliepia ne tik darbo kokybei ir produktyvumui, bet gali sukelti ir kur kas rimtesnių sveikatos problemų.Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį
2025 m. prasidėjo griausmingai: pirminėje Vilniaus būsto rinkoje sudaryti 696 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo sandoriai, rodo negalutiniai kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikų stebimi duomenys.Seniausi Lietuvoje veikiantys mobilieji telefonai: kokie ir kas juos naudoja?
Nors nauji išmanieji šiandien dygsta kaip grybai po lietaus, dalis lietuvių lieka ištikimi mygtukiniams jų protėviais. Net pastaraisiais metais „Telia“ tinkle veikia ne viena prie dvidešimt metų amžiaus ribos priartėjusi „Nokia“ ir net praėjusį amžių menantis „Ericsson“ „dinozauras“.Pateikė degalų kainos prognozę: dyzelino kaina pasieks 2,5 euro už litrą ribą
Reikšmingą dyzelino kainos didėjimą nuo šių metų pradžios jau pajutę šalies gyventojai turėtų nusiteikti tolimesniam jo brangimui – prognozuojama, kad šių populiariausių Lietuvoje degalų kaina kasmet stabiliai stiebsis į viršų ir 2030-aisiais gali pasiekti 2,5 euro už litrą.Baltijos šalių pajamų augimas – ne tik ekonomikos, bet ir saugumo problema
Spartus darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse ir jau kurį laiką gerėjantis pragyvenimo lygis – dažnai ekonomistų aptarinėjama tema. Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,4 proc., Latvijoje – 6,9 proc., o Estijoje – 7,6 proc.Kaip išsirinkti tinkamą žaislą, kuris džiugins ir lavins vaiką
Žaislai vaikams yra ne tik pramoga, bet ir svarbi ugdymo priemonė. Jie skatina kūrybiškumą, lavina smulkiąją motoriką, moko bendravimo ir padeda pažinti pasaulį. Tačiau didelė žaislų įvairovė gali apsunkinti pasirinkimą – kaip rasti tokį, kuris ne tik suteiktų džiaugsmą, bet ir būtų naudingas vaiko vystymuisi?Numeris – banko, balsas – sukčiaus: kaip telefonas gali mums meluoti?
Telefono ekrane įsižiebia pažįstamas numeris, bet pakėlus ragelį, kalba visai kitas žmogus? Deja, tai – ne techninė klaida, o gudrus sukčiavimo būdas. Suklastoję telefono numerį, aferistai taip bando iš lietuvių išvilioti jautrius duomenis.Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams
Vasario 20, 21 ir 22 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatre bus rodomas naujausias Łukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“, kuriuo LNDT pradėjo savo 85-ąjį sezoną.Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas
Be bulvių plokštainio daugelis neįsivaizduoja šaltojo sezono – sotus, pigus patiekalas, regis, sušildo ne tik kūną, bet ir lietuvio sielą. Visgi, bulvių plokštainiui pasigaminti namuose reikia šiek tiek pastangų, todėl taupantys laiką jį perka jau paruoštą parduotuvėse, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.5 verslui pavojingiausios kibernetinės atakos
Norint įsilaužti į įmonę ar ją suparalyžiuoti, šiandien reikia tik šiek tiek noro ir interneto ryšio. Programišių forumuose įsigiję kibernetinėms atakoms reikalingus įrankius, organizuoti išpuolius prieš žinomus verslus dabar gali ir taksistai, ir net pilnametystės nesulaukę paaugliai.- Slidinėjimo trasos bei saulės vonios – kur traukia lietuvių keliautojai žiemą?
- Spalvos ir pinigai: kaip nepasiduoti slaptiems rinkodaros triukams.
- Euro ir dolerio kurso paritetas: euras – pasmerktas kurį laiką būti pigesnis.
- Įsigaliojo SIM kortelių registravimo reikalavimas: viskas, ką reikia žinoti.
- RRT įspėjo Telią dėl įpareigojimų nevykdymo.
- Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
- Daugelyje naujų automobilių Lietuvoje veiks tiktai šios bendrovės internetas.
- Taikant ES sankcijas, blokuojami 36 IP adresai ir 621 interneto svetainė.
- Teismas patvirtino Telecentro teikiamų LRT siuntimo paslaugų kainų pagrįstumą.
- Draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- KTU kibernetinio saugumo specialistas: DI tampa puolimo įrankiu.
- 5 magiški šventinio laikotarpio filmai, kuriuos privalote pamatyti su visa šeima.
- Ar verta kurti interneto svetainę savo hobiui ir kokį domeną naudoti?
- Ekspertai apie atliekų rūšiavimą: kartais žmonių pastangos nueina perniek.
- „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą.
- Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: infrastruktūros spragos stabdo pažangą?
- Dėl vasarinių padangų nebegalioja automobilio techninė apžiūra ir draudimas.
- Technologijų herojai: kaip telefonai ir kiti prietaisai gelbėja žmonių gyvybes?
- Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?
- Kenčiate nuo šiukšles kaupiančio kaimyno? Išeitis yra, tik ne visi apie tai žino.
- Slaugytojai konsultuodami galės pratęsti paskirtą gydymą receptiniais vaistais.
- Kaip išvengti klaidų renkantis pirmąjį būstą?
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- Pasakė, kam orgazmas yra naudingiausias: sumažina tikimybę susirgti vėžiu.
- Milijonierius po savaitės: kaip laimėjus loterijoje neprarasti šalto proto.
- Kas pragraužė skylę: kandis ar kailiavabalis?
- „TikTok“ privatumo nustatymai, kuriuos turite pasikeisti dabar.
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- Bendrabutis, buto nuoma ar buto pirkimas – ką rinktis studentui?
- Seimas įteisino patogesnį būsto paskolų refinansavimą.
- ESO atmeta abejones dėl išmaniųjų skaitiklių: duomenimis manipuliuoti neįmanoma.
- Ar jūsų robotą dulkių siurblį apsėdo demonas? Ne, tai tik programišiai.
- Tvaresnis dyzelinas: ar Lietuvoje tai taps norma?
- Paaiškėjo tikrieji piratinio turinio naudojimo Lietuvoje mastai.
- Darbas nuotoliniu būdu išliks: kaip išvengti ginčų?
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- RRT pakeitė savo užmokesčius ir mokėjimo tvarką.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1951-01-28Toronte (Kanada) pradėta transliuoti lietuviška radijo valandėlė „Tėvynės prisiminimai“.
- 1927-04-01Įsigaliojo naujas Radijo tarifo įstatymas, sumažinęs radijo abonentinio mokesčio dydžius.
- 1872-04-02Poughkeepsie mieste (JAV Niujorko valstija) mirė Samuelis Morzė, 1838 m. sukūręs jo vardu pavadintą telegrafo abėcėlę.
- 1939-10-01Antrojo pasaulinio karo pradžia: Vokietija įžengia į Lenkiją užpuldama Gdansko miestą.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Liepą ESO prie tinklo prijungė rekordinį gaminančių vartotojų skaičių .
- Vidurvasarį – elektros kainų pikas, bet ar galėsime atsikvėpti rugpjūtį?
- Su elektros vartotojais teisme nesusitiks – ESO mokės gyventojams kompensacijas.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Tadas komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Niekas čia nieko nesuskaičiavo... Kiek milijardų prarasta, kad didžiosios užsienio IT ir kitos kompanijos domėjosi, norėjo ateiti, bet dėl biurokratų pasirinko kitas šalis. Neįmanoma suskaičiuoti.
- Vaclovas komentavo: LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta. Elementaru, Vatsonai. Mezon internetas dabar parduotas. Tai dabar visos sąnaudos (bokštų išlaikymas, darbuotojai, energetika ir kt.) gula į siuntimo paslaugas. Tame tarpe ir į paslaugas LRT. Pamename kaip kažkada buvo kritika Mezon, kad i
- Krokodiliukai neturi lyties chromosomos. Jų lytis priklauso nuo temperatūros, kurioje vystėsi kiaušinis.
- Šveicarija turi 3 nacionalines kalbas, bet nė viena iš šių kalbų nėra rašomas šalies pavadinimas ant pašto ženklų. Vietoj jo vartojamas tradicinis XVIII a. šalies pavadinimas – Helvetia.
- Žmogus, esantis ties pusiauju, keliauja aplink Žemės ašį 1600 km/val. greičiu.
- Brazilijoje prausiamasi 3–4 kartus per parą. Prieš valgį svečiai dažnai kviečiami nusiprausti po dušu.
- Ilgiausias požeminis automobilių kelias pasaulyje – Lerdalo tunelis, esantis Norvegijoje, jo ilgis 25 km.
- Sėdi kiškis ir vilkas kalėjime. Kiškis – už laikrodžio vagystę, vilkas – už karvės.
– Kiški, kiek valandų? – erzina vilkas.
– O ką, ar jau laikas karves melžti? - Mergina, grįžusi iš povestuvinės kelionės, skambina motinai:
- Mama, aš siaubingai laiminga...
- Įdomu, pasakok greičiau.
- Na, klausykis: vakar pirmą kartą paruošiau vyrui pietus.
- Tikiuosi pasisekė?
- Dar ir kaip. Jis nusprendė pasamdyti virėją. - Mama klausia Marytės:
– Kaip matai su naujaisiais akiniais?
– Gerai, tėte...
Jūsų komentaras