Ar dirbtinis intelektas pakeis šiandienos pedagogą?

Apibūdinant šiandien į mokyklą ateinančius mokinius, dažnai vartojamas „Z kartos“ terminas. Sociologų nuomone, šiandien mokyklos suoluose sėdi tie, kurių kasdienybė neatsiejama nuo išmaniųjų technologijų bei interneto ir kurie, mieliau vienu metu sprendžia keletą uždavinių iš karto, nes kitaip – nuobodu.

Tad kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas?

Mokytojo dienos proga apie kintantį mokytojo vaidmenį savo mintimis dalijasi Šiaulių universiteto docentė, atnaujintos Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių sistemos ir metodinių rekomendacijų kūrėja dr. Jūratė Valuckienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Ilgametes pedagogų ugdymo tradicijas puoselėjantį, naują šalies pedagogų kartą ugdantį Šiaulių universitetą šiemet papildė 182 švietimo ir ugdymo krypčių pirmakursiai, iš jų – 133 įgis pedagogo kvalifikaciją. Iš viso universitete studijuoja 896 švietimo ir ugdymo studijų krypčių programas pasirinkę studentai, savo ateitį siejantys su mokykla ir kitomis ugdymo įstaigomis.

Kas jie – „Z karta“?

Didžiuliu pedagogų iššūkiu tapusiai šiuolaikinei mokinių „Z kartai“ paprastai priskiriami vaikai, gimę 1995–2012 metais. Pasak sociologų, esminis jų bruožas yra tas, jog šių mokinių gyvenimą formuoja informacinės komunikacinės technologijos (IKT) ir internetas.

„Drauge su išmaniosiomis technologijomis augę vaikai, pasitelkdami paiešką internete, sprendžia tiek elementariausius buities, tiek esminius būties klausimus. Skiriasi ir šių vaikų bendravimas bei aplinkos pažinimas: įpratę prie didelių informacijos srautų, jie geba spręsti, rodos, sunkiai tarpusavyje suderinamas užduotis, o vengdami nuobodžios veiklos į įprastą situaciją pažvelgia kitaip nei suaugusieji ir randa netikėčiausius sprendimus. Kitaip nei mes, jie turi galimybę mokytis bet kur ir bet kada, todėl šiems mokiniams mažiau patrauklus pamokų klasėje formatas“, – pasakojo dr. J. Valuckienė.

Ugdymo sistema, kuri buvo taikoma iki „Z kartos“, mūsų laikais nebeefektyvi, mat šiems vaikams reikia iššūkių, nuolatinio ir greito grįžtamojo ryšio. „Šiandienos mokiniai komunikabilūs, judrūs, drąsūs, atviri naujoms idėjoms ir patirčiai – tokie, kokie mes nebuvome, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentė. – Dažnai pastebima, kad jiems nebereikia taisyklių ir normų laikymosi, ir sutariama, kad būtina ieškoti veiksmingų kelių, kaip šiems vaikams padėti atrasti prasmingą mokymosi procesą.“

Lyderis – tas, kuris geba parodyti kelią

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis siekia 48 metus, daugiau kaip 7,5 proc. yra pensininkai ir tik 3 proc. – jaunų, neseniai studijas baigusių pedagogų. Senstant mokytojams ir menkstant pedagogo profesijos prestižui visuomenėje, kyla klausimas, o kas pasirūpins ateities kartomis?

„Metodika, kai mokytojas tarsi visažinis dėsto teoriją, o vaikai tėra nebylūs klausytojai, jau pasenusi ir nebetinka. Informacijos ar žinių amžiaus laikais, kai mokinį pasiekia daugiau informacijos negu reikia, o technologijomis išmokstama naudotis dar darželyje, – reikalingas mokytojas lyderis, kurio misija – įkvėpti mokinį mąstyti savarankiškai, gebėti sisteminti informaciją ir atsirinkti tai, kas svarbu. Kitaip tariant, padėti suprasti save ir savo vietą gyvenime“, – sakė dr. J. Valuckienė.

„Savo studentams kartojame, kad šiandienos mokyklose vertinamas kūrybiškumas, inovatyvios idėjos, drąsa rizikuoti ir priimti sprendimus, todėl tik mokytojas lyderis gali įkvėpti mokinius, motyvuoti, įtraukti į naujas veiklas, – aiškino Šiaulių universiteto docentė. – Tačiau svarbiausia, kad toks mokytojas savo profesinius augimo tikslus sieja su mokinio pažanga ir palaiko asmeninės atsakomybės už jo mokymosi sėkmę idėjas.“

Išmaniųjų technologijų virtuozas

R. Dargio teigimu, šiuolaikinis mokytojas turėtų nestokoti universaliųjų žinių, orientuotis į tarpdisciplininę mokymo metodiką ir siekti ugdyti kūrybišką žmogų. „XXI amžius yra technologijų pokyčių amžius – kasdien gimsta naujų atradimų, todėl kompiuteris atima iš mūsų vis daugiau rutininių darbų. Kompiuteris taip pat daro mus labiau žmogiškus, kadangi galime kur kas daugiau laiko skirti savo idėjoms ir kūrybai. „Ketvirtosios pramonės revoliucijos“ fenomeno, arba totalinės pramonės kompiuterizacijos, pagrindinis tikslas – žymiai aukštesnis produktyvumo lygis ir didesnis įmonių konkurencingumas globalioje ekonomikoje. O šios tendencijos su savimi atsineša ir galybę iššūkių – tiek švietimo sistemai, tiek darbo rinkai bei mokslo ir verslo partnerystei“, – kalbėjo R. Dargis.

Kad šiuolaikinis mokytojas koja kojon spėtų su „Z karta“ ir būtų jai autoritetu, ateities ugdymo metodika neatsiejama nuo išmaniųjų technologijų. „Mokytojas, kuriam būdingos lyderystės idėjos, drąsiai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir padeda mokiniams tinkamai valdyti interneto erdvėje esančias žinias. Informacinės technologijos atveria neįtikėtinas galimybes ir palengvina ugdymo procesą – padeda sudominti, įtraukti, – sakė dr. J. Valuckienė. – Mokytojo ir mokinio bendrystė, patiriant pažinimo džiaugsmą – vertybė, kuria apdovanoti tik šios profesijos žmonės. Nuostabus jausmas, kai gali mokyti ir mokytis, – tik reikia nepamiršti tuo didžiuotis.“

Dirbtinis intelektas – pamaina pedagogui?

Informacinių technologijų išradimai, robotai ir dirbtinis intelektas atlieka didžiulę revoliuciją pramonės srityje ir vis dažniau pakeičia dirbančius žmones. Tačiau, kaip teigia sociologai, šis pavojus pedagogams artimiausiu metu negresia, kadangi kompiuteris tėra tik faktinę informaciją teikianti mašina, o žmogui visada reikia gyvo bendravimo.

„Daugiau kaip pusė vaikų, šiemet pradedančių mokytis pradinėje mokykloje, užaugę rinksis profesijas, kurios dabar neegzistuoja. Todėl negalime jų išmokyti to, ko dar patys nežinome. Bet jau žinome ir jaučiame, kad ateinantis technologijų ir robotizacijos amžius reikalaus daugiau kūrybiškumo, todėl turime tam jau dabar paruošti savo švietimo sistemą ir daugiausia dėmesio skirti pagrindinei jos ašiai – mokytojui, kuris daugiau negu bet kas kitas lemia mokinių ateitį. Žmonių, gebančių vaikams įdiegti kritinį ir kūrybišką mąstymą bei norą siekti rezultato, technologijų pasaulyje reikia kaip niekad“, – sakė R. Dargis.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148