Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?

Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys.

Apie tai, kaip elgtis susidūrus su gyvūnu ir kokiais kontaktais kreiptis nepavykus išvengti nelaimės, pasakoja ekspertai.

Žalos siekia dešimtis tūkstančių eurų

Rizika susidurti su į kelią išbėgusiu gyvūnu išlieka kiekvienu metų laiku, tačiau pavasaris ir ruduo pasižymi išaugusia tokių eismo įvykių tikimybe. Statistiniai duomenys rodo, kad tokių susidūrimų skaičius pradeda augti balandžio mėnesį ir išlieka aukštas visą antrąjį metų ketvirtį – draudimo bendrovės ERGO duomenimis, 2023 m. balandžio – birželio mėnesiais buvo užfiksuota beveik trečdalis visų per metus įvykusių susidūrimų su laukiniais gyvūnais.

„Pernai vien per šiuos tris mėnesius fiksavome 187 pranešimus apie eismo įvykius, kuriuose transporto priemonės susidūrė su gyvūnais. Vidutiniškai tai yra du susidūrimai su gyvūnais per dieną. Klientams dėl to išmokėjome daugiau nei 380 tūkst. eurų, o vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala viršijo 2000 eurų“, – kalba ERGO transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Ekspertas pastebi, kad didžiausia žala padaroma susidūrus su stambiais laukiniai gyvūnais – elniais ar stirnomis, šernais. Štai praėjusiais metais prieš automobilį iššokęs elnias taip apgadino transporto priemonę, kad draudimo išmoka siekė 17 tūkst. eurų. Užfiksuotas ne vienas atvejis ir kai kelią pastojusių stirnų transporto priemonėms padarytos žalos viršijo daugiau nei 15 tūkst. eurų.

Būtina pranešti policijai

Draudimo bendrovės atstovas primena, kad susidūrus su laukiniu gyvūnu visuomet reikėtų informuoti policiją. Atvykę policijos pareigūnai tinkamai užregistruos eismo įvykį, kad KASKO draudimas galėtų atlyginti patirtus nuostolius. Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vadovė Laima Grižaitė pasakoja, kad laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl sužeidus gyvūną ar jam žuvus, kelių eismo taisyklės įpareigoja apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.

„Pranešus apie sužeistą ar žuvusį gyvūną, skubiosios pagalbos tarnybų specialistai susisiekia su to rajono medžioklės plotų valdytojais – medžiotojų būreliu ar klubu. Būtent medžiotojams, kaip reglamentuoja Medžioklės įstatymas, perduodama pasirūpinti sužeistu ar žuvusiu gyvūnu“, – kalba specialistė.

Ji primena, kad paimti partrenktą gyvūną, nepriklausomai nuo jo dydžio, draudžiama – jei gyvūnas ar jo dalis paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai, o tai gali užtraukti administracinę atsakomybę.

Geriausia prevencija – saugus greitis

Pasak ekspertų, artintis prie sužeisto gyvūno nereikėtų ir dėl saugumo priežasčių – sužeistas žvėris gali išsigąsti ir pradėti bandyti bėgti, o tai gali sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams bei pačiam vairuotojui. Pasak R. Bieliausko, saugiausia – pasitraukus į šalikelę ir pastačius avarinio sustojimo ženklą – atvykstančios pagalbos laukti automobilyje.

„Neretai susidūrimo su gyvūnu apskritai galima išvengti – svarbiausia stebėti įspėjamuosius kelio ženklus ir pavojinguose kelio ruožuose pasirinkti mažesnį greitį nei yra maksimalus leistinas. Ypač tamsiuoju paros metu, kai reikia daugiau laiko pastebėti šalia kelio ar ant jo esantį žvėrį“, – kalba R. Bieliauskas.

Jam pritaria ir L. Grižaitė, primindama, kad pastebėjus laukinį gyvūną ant kelio ar šalia jo, reikėtų sumažinti greitį ir vengti artėti prie žvėries. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereikėtų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ar ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys yra visiškai neprognozuojamas – geriau trumpais pliūpsniais spausti garsinį signalą. Svarbu – važiuoti lėčiau, vairuoti atidžiai ir išlikti budriems, ypač kai važiuojama miškingomis vietomis. Reikėtų pasirinkti tokį greitį, kuriuo važiuojant jaučiamasi saugiai ir yra pakankamai laiko sustoti, jei į kelią netikėta išbėga gyvūnas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9