Išaugusi skaitmeninių sprendimų pasiūla – iššūkis verslui: kaip pasirinkti?

Augant elektroninės prekybos vartotojų skaičiui ir mokėjimo sprendimų pasiūlai, verslui gali kilti iššūkių užtikrinti savo klientų poreikius atitinkančius atsiskaitymo būdus. Kaip tiksliai pasirinkti ir kodėl pigiausias sprendimas ne visuomet pasiteisina?

Keičiasi vartotojų įpročiai

Eurostato duomenimis, 2022 m. 91 proc. ES gyventojų nuo 16 iki 74 m. naudojosi internetu, o 75 proc. iš jų naudojosi elektronine prekyba. Tokių pirkėjų proporcija išaugo nuo 55 proc. 2012 m. iki 75 proc. 2022 m. Lietuvoje 2012 m. elektronine prekyba naudojosi 13,6 proc. gyventojų, 2023 m. – jau 48,3 proc., o pats pikas (50,5 proc.) buvo pasiektas 2021 m., COVID-19 pandemijos metu.

Stiprėjant elektroninės prekybos rinkai, auga ir atsiskaitymo negrynaisiais pinigais apimtys. Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį bendras mokėjimų negrynaisiais pinigais skaičius euro zonoje, palyginti su 2022 m. pirmuoju pusmečiu, padidėjo 10,1 proc. 2023 m. pirmąjį pusmetį mokėjimai kortelėmis sudarė 54 proc. visų mokėjimų negrynaisiais pinigais, mokėjimo pavedimai – 22 proc., tiesioginis debetas – 15 proc.

Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, prie tokių mokėjimo tendencijų stipriai prisideda ir išaugęs skaitmeninių atsiskaitymų prieinamumas.

„Kartu su besiplečiančia elektronine prekyba auga ir atsiskaitymo galimybių įvairovė rinkoje. Atsirado paprastų sprendimų smulkiesiems verslams, skatinančių skaitmeninių atsiskaitymų pasiekiamumą. Pavyzdžiui, dažnu atveju jau nebereikia nusiimti grynųjų einant į turgų, nes prekeivis gali priimti atsiskaitymą kortele savo telefonu. Tai formuoja gyventojų įprotį rinktis ne grynuosius pinigus, o kitus mokėjimo būdus“, – teigia R. Čereška.

Pasak jo, stiprėjant šiam įpročiui, didėja ir skaitmeninių atsiskaitymų sprendimų pasiūla.

„Nors vis dar neįsivaizduojame banko paslaugų be mokėjimo kortelės, žmonės fizinėse parduotuvės vis aktyviau renkasi kitus atsiskaitymo būdus: telefoną, išmanųjį laikrodį ar mokėjimo žiedą. Tokia pati įvairovė ir elektroninėje erdvėje – vieniems patogiau atlikti bankinį pavedimą, kitiems – mokėti kortele, dar kiti gali nuspręsti ir nebepirkti, jei nebus galimybės atsiskaityti, pavyzdžiui, „Apple Pay“, – komentuoja R. Čereška.

Nauda ir pirkėjui, ir verslui

Anot Romo Čereškos, elektroninės prekybos įmonės turi užtikrinti įvairių mokėjimo pasirinkimų galimybę, kad atitiktų besikeičiančius savo klientų poreikius.

„Užtikrinta mokėjimo būdų įvairovė ne tik suteikia sklandžią apsipirkimo patirtį klientams, tačiau atneša ir apčiuopiamą naudą prekybininkams: sumažėja paliktų neapmokėtų krepšelių kiekis, prekybininkai gali aptarnauti platesnį klientų ratą, padidėja lojalumas, sumažėja nesėkmingų operacijų ar mokėjimo trikdžių rizika, – vardija jis. – Be to, kai kurie mokėjimo metodai siūlo patikimas saugos funkcijas, padedančias prekybininkams ir klientams apsisaugoti nuo sukčių ir duomenų pažeidimų.“

Anot jo, pastaruoju metu sparčiai populiarėja atsiskaitymo dalimis opcija, todėl vis daugiau elektroninių parduotuvių siūlo „Klix“ ar kitas mokėjimo dalimis principu veikiančias paslaugas.

Finansų ekspertas dalijasi, kad kartais prekybininkams plėsti atsiskaitymo būdų galimybes nedrąsu dėl brangesnių kai kurių sprendimų transakcijos mokesčių. Vis dėlto, svarbu pažinti savo klientą ir nebijoti investicijos.

„Tarkime, įprastai atsiskaitymo „Apple Pay“ arba mokėjimo kortele mokestis prekybininkui yra šiek tiek brangesnis nei bankinio pavedimo. Tačiau prikėjui, vertinančiam savo laiką, atlikti bankinį pavedimą užtrunka žymiai ilgiau, negu susimokėti vieno mygtuko spustelėjimu arba patvirtinti mokėjimą biometriniais duomenimis. Norėdami paskatinti verslą geriau suprasti, koks yra jų tikslinis pirkėjas ir jo įpročiai, savo verslo klientams, naudojantiems „Apple Pay“ taikome tokį patį transakcijos mokestį kaip ir už atsiskaitymus kortele“, – sako Romas Čereška.

• Telecentras: paslaugų LRT kaina per ateinantį dešimtmetį augs mažiau.
• Saulės elektrinę apgadino kruša ar vėtra – ką daryti?
• Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
• Kad atostogos neapkarstų: 5 apgavystės keliaujant.
• RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
• LRT toliau skleidžia nekorektišką informaciją apie Telecentrą.
• Lietuvą užklupę karščiai augina elektros kainas: kaip elgtis vartotojams.
• Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
• LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
• Sužinokite populiariausio vasaros vaisiaus naudas: padės ne tik nuo kaitros.
• Pienas ir jo produktai – svarbus, bet ne vienintelis kalcio šaltinis vaikams.
• LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
• LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
• Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
• Norite susidraugauti su kaimynais? Ekspertai pataria, nuo ko pradėti.
• Norite gauti APVA paramą? – ESO atsako į svarbiausius klausimus.
• Svajojate padirbėti iš pajūrio? Įmanoma, bet yra papildomų sąlygų.
• Sukčiai nusitaikė į keliautojus: oro uoste gali būti nesaugu krauti telefoną.
• Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
• Skirtingų energinių klasių būstai – kurie iš tiesų pigesni?
• 4 būdai apsaugoti namus vasaros atostogų metu.
• Nesąžininga, kad ūkininkui lieka tik penktadalis galutinės pieno vertės.
• Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
• Daiktų interneto įrenginiai skaičiuojami milijardais: kaip 5G keičia IoT rinką?
• Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
• Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
• Specialistas pataria, kaip namuose įsirengti slėptuvę nuo pavojaus.
• Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
• Ministrų kabinetas pritarė pėstininkų divizijos steigimui.
• Prikaupėte atostogų? Atvejai, kai jas prarasite.
• 5 būdai įveikti stresą egzaminų metu.
• Kaip apsiauti vairuojant: geriau basomis nei su šlepetėmis.
• Valdas Adamkus išpildė seną troškimą: rekordus prisiminė Kauno stadione.
• JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
• Biotechnologijos – vienas iš pasaulio ekonomikos augimo variklių.
• Santuokų - Skyrybų statistika per pastaruosius 5-10 metų.
• Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį.
• Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
• Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
• Artėja vasaros sezonas: ką reikia žinoti apie vaikų ir paauglių darbą?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5