Naujas Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Quanta“ atidarys 85-ąjį LNDT sezoną

Rugsėjo 13 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pradės 85-ąjį teatro sezoną premjera Didžiojoje salėje. Naują spektaklį „Quanta“ pristatys režisierius Lukaszas Twarkowskis.

Nuotraukos šaltinis: Photocamera.click

Jis savo tarptautinę režisieriaus karjerą pradėjo būtent LNDT – jo 2017 metais sukurtas spektaklis „Lokis“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius.

2020 metais L. Twarkowskis pakvietė į visai kitokio formato spektaklį „Respubliką“, kuris vyko „Kino klasteryje“ ir panardino žiūrovus į veiksmą, įtraukė juos į alternatyvių išgyvenimo būdų ieškančios komunos gyvenimą. „Sukurti tokį spektaklį kaip „Respublika“ pandemijos metu atrodė beprotiška mintis. Visgi ta vizija išsipildė ir tapo Łukaszo Twarkowskio vizitine kortele, atvedusia jį į garsiausių nūdienos Europos kūrėjų gretas, o LNDT vardą įrašė tarp svarbiausių prodiuserių, kurie ne tik kviečiasi didžiausias teatro pasaulio žvaigždes, bet ir patys padeda joms užgimti“, – sako LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.

Šįkart režisierius telkiasi į kvantinės fizikos temą ir vėl nori įgalinti visas žiūrovų jusles: „Manęs nedomina tai, kas vyksta scenoje, mane domina tai, kas vyksta žiūrovų galvose. Todėl naudojame hibridinį teatro metodą, kur jungiame skirtingas priemones – garso dizainą, muziką, triname ribas tarp vaizdo projekcijų, kino, gyvos vaidybos ir choreografijos, kad sukurtume unikalią patirtį, surastume unikalią kalbą, kuri jau nebereprezentuoja scenarijaus, nebepasakoja istorijos, o veikia sensoriniais lygiais.“

„Quantoje“ žiūrovai atsidurs tarpukario laikų viešbutyje Šveicarijos kalnuose, kuriame per vieną parą nutinka labai keisti dalykai. Sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Sutrikimą patiria ir patys viešbučio svečiai – kvantinės fizikos mokslininkai su antrosiomis pusėmis, menininkai ir kiti lankytojai. Kažkas ima keistis jų atmintyje, nuostatose, emocijose, troškimuose. Niekas nesupranta, kas dedasi.

Ką reiškia sąvoka „kvantas“? Žodis quantum (dgs. quanta) lotyniškai reiškia „kiek“. Fizikoje kvantas apibūdina mažiausią porciją, kokią galima turėti. Gyvenimą sudaro įvykių kvantai. Įvykiai vyksta vienas po kito, susirikiuodami į tam tikrą istoriją. Vadiname tai gyvenimu, biografija, likimu. Kiekvieną istoriją valdo laikas, tai jis lemia, jog istorijos tampa suprantamos.

Spektakliui pjesę rašo Joanna Bednarczyk: „Kvantinę fiziką laikau filosofiniu, egzistenciniu, prasminiu mokslu. Manau, kad kvantinė fizika turi įdomią istoriją. Ryškiausi, labiausiai stebinantys atradimai ir naujos formulės pasirodė per du pasaulinius karus ar tarpukariu. Tie atradimai buvo pritaikyti karybai, dėl šio mokslo pasiekimų atsirado atominė bomba. Bet, mano nuomone, filosofinės ir egzistencinės šio mokslo implikacijos nepaveikė žmogiškosios perspektyvos. Na, bent jau ne tokiu lygiu, kaip paveikė Newtono atradimai, kurie įtvirtino kapitalizmo ideologiją. Kvantinė fizika yra visiškai priešingas dalykas.

Vadovaudamiesi antropocentriniu, kapitalistiniu požiūriu žmonės mano, kad žino viską ir gali rasti priežasties bei pasekmės ryšį, bet kvantinė fizika moko, kad yra dalykų, kurie yra tiesiog atsitiktiniai, ir parodo, ką reiškia gyventi ne galutiniame, ne deterministiniame pasaulyje.“

„Kvantinė fizika labai įdomi dėl to, kad reikalauja kitokio mąstymo, turi pamiršti viską, ką žinojai apie fiziką. Kai žmogus pradeda galvoti apie kvantinę fiziką, mano, kad ji tiesiog neįmanoma, nes paremta kontradikcijomis, neturi logikos. Visgi galima atrasti, kokia ji graži, nes suteikia galimybę tikėti laisva valia. Ji teigia, kad subatominiame lygyje dalykai yra atsitiktiniai. Ir nori tikėk, nori netikėk, bet tiesiog nėra jokios priežasties. Tai gali priversti tave jaustis prislėgtą arba ypač laimingą, nes nėra predeterministinio mąstymo būdo. Tai nesibaigiantis procesas, vykstantis dabar“, – sako režisierius Lukaszas Twarkowskis.

Spektaklyje vaidina su režisieriumi jau dirbę aktoriai: Vainius Sodeika, Nelė Savičenko, Rytis Saladžius, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Algirdas Dainavičius, Martynas Nedzinskas, Gediminas Rimeika, taip pat prisijungia nauji vaidmenų kūrėjai: Rimantė Valiukaitė, Arūnas Vozbutas, Aistė Zabotkaitė ir Marius Čižauskas.

Spektaklio scenografas – „Lokiui“ ir „Respublikai“ dekoracijas sukūręs Fabien Lede, vaizdo projekcijų autorius – irgi nuolatinis Twarkowskio bendražygis Jakub Lech, kostiumų dailininkė – Svenja Gassen, kompozitorius – Lubomir Grzelak, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, choreografas – Paweł Sakowicz.

„Quanta“ kuriama bendradarbiaujant su Onassis Culture Athens (rudenį numatyti spektaklio rodymai Graikijos sostinėje), taip pat tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Antverpeno De Singel teatru ir Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, spektaklio rėmėjas: Adomo Mickevičiaus institutas Lenkijoje. Spektaklio sukūrimą remia LR kultūros ministerija, dramaturginius tyrimus parėmė „Onassis Air“, spektaklio partneris – „NewError“.

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Quanta“ premjera įvyks Didžiojoje salėje rugsėjo 13, 14 dienomis. Spalio mėnesį spektaklis bus rodomas Atėnuose, gruodį – Krokuvoje, o vasarį – vėl Vilniuje.

Joanna Bednarczyk. QUANTA

„Some places are like people: some shine and some don’t“ – cituojant klasiką. Viešbutis „Les Moires“ – vienintelis spindintis taškas daugelio kilometrų spinduliu. Toli nuo populiarių turistų takų jis egzistuoja, tarsi nebūtų laiko, – nesensta, nejaunėja, tiesiog yra. Sakoma, kad aukštai kalnuose laikas teka greičiau, nors žmogui tokie skirtumai nepastebimi. Nors pats „Les Moires“ nepatiria laiko, jo gyventojų likimai greitėja palyginus su tuo, kas vyksta arčiau žemės. Tai, jog šis pagreitis pastebimas, prieštarauja bet kokiems klasikinės fizikos dėsniams. Minutės ir sekundės, regis, yra labiau sugrūstos laike, todėl vienoje dienoje ir vienoje naktyje jų esti daugiau, nei išmatuotų paprastas laikrodis. Įtartinai greitėjančiame laike greitėja ir tam tikra fizinio pasaulio savybė, kurią būtų galima pavadinti įvykių kvantais.

Ką reiškia sąvoka „kvantas“? Žodis quantum lotyniškai reiškia „kiek“. Fizikoje kvantas apibūdina mažiausią porciją, kokią gali turėti arba kokia gali pakisti koks nors fizikinis dydis vienetiniame įvykyje. Paprasčiau tariant, kvantas – tai porcija, kurios negalima padalyti. Torto negalima pjaustyti be galo. Egzistuoja mažiausias galimas gabaliukas, kokiu galima pavaišinti svečią.

Gyvenimą sudaro įvykių kvantai. Įvykiai vyksta vienas po kito, susirikiuodami į tam tikrą istoriją. Reiškinių, jausmų ir sąryšių daugetas susividurkina pasakojime, skylančiame į praeitį, dabartį ir nežinomą ateitį. Vadiname tai gyvenimu, biografija, likimu. Kiekvieną istoriją valdo laikas, tai jis lemia, jog istorijos tampa suprantamos. Iš pradžių būna priežastis, tada pasekmė, o veiksmas sukelia atoveiksmį. Tačiau kai laikas ima greitėti, jis liaujasi buvęs laiku ir tampa tuo, ko prigimties nebesuprantame, kvantinių įvykių daugetas liaujasi vidurkinęsis į tikrovę, kurią įmanoma suprasti ir suvokti.

Būtent taip nutinka vieną 1938 metų vasaros vakarą vos galą su galu suduriančiame „Les Moires“ viešbutyje Šveicarijos kalnuose. Sutrinka fizinės erdvės ir laiko savybės. Sutrikimą patiria ir patys viešbučio svečiai. Kažkas ima keistis jų atmintyje, nuostatose, emocijose, troškimuose. Niekas nesupranta, kas dedasi.

Tarp svečių yra garsus vokiečių fizikas Werneris Heisenbergas, neapibrėžtumo principo autorius. Nejau didelių objektų, tokių kaip rašomasis stalas, viešbutis ir kalnai, realybė ima elgtis kaip elementariųjų dalelių realybė? Pasak Heisenbergo, apie daleles galima kalbėti tik apytikriai, apibūdinant veikiau jų būsenas, o ne jas pačias. Tik pakeitę mąstymą koks yra daiktas į kokia yra daikto būsena viešbučio svečiai gali suprasti, kas vyksta su jais ir aplink juos. Jie atvyko į „Les Moires“ pažvelgti į pasaulį iš aukštų kalnų perspektyvos. Plačiame vaizde ieškoti gilesnės prasmės. Kas, jei šią prasmę galima atrasti ne gėrintis šveicariškais kraštovaizdžiais, o pavieniame kvante: emocijos, įvykio, bendravimo?

• Prof. dr. Algis Mickūnas: „Gyvenimas prasideda supratus, kad turi jį vieną“.
• Nematomi plikledžio spąstai: kodėl žiemą traumos užklumpa netikėtai?
• Fejerverkai Naujųjų metų naktį: kodėl verta atsisakyti.
• Valstybės reikalavimų našta gali virsti hidroelektrinių bankrotais.
• Naujųjų fejerverkai ir jų pasekmės.
• Trys protestų dienos, laužai ir toliau deganti pilietiškumo ugnis.
• Šventinis stalas be streso: du pigūs ir greitai paruošiami silkės patiekalai.
• Prieš šventes – daugiau rizikų vairuotojams: įspėja neskubėti.
• Šlapi sapnai – fiziologija, ne moralės kompasas.
• Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimas: LRT įstatymo pataisos turi būti atmestos.
• Audito komitetas: LRT veikloje – sisteminiai skaidrumo ir valdysenos trūkumai.
• Televizoriaus vaizdas meluoja? Nauja „Samsung“ technologija žada tai ištaisyti.
• Atšauktas gruodžio 18-ąją turėjęs vykti nenumatytas Seimo posėdis.
• Gamtoje praleidžiame mažiau nei 5 minutes per dieną: kodėl verta sunerimti?
• Sloga – virusinė, alerginė ar bakterinė? Patarė, kaip atskirti.
• Antimikrobinis atsparumas – vis didėjanti grėsmė Lietuvoje.
• Pensijų reforma ir sukčiai: 5 pavojingiausi metodai ir kaip jų išvengti.
• VGT siūlo steigti Kapčiamiesčio poligoną ir plėsti Tauragės poligoną.
• Lietuviai keičia baltą mišrainę į balto smėlio paplūdimius: šventinės atostogos.
• LRT politizuosiantis įstatymas Seime skinasi kelią kosminiu greičiu.
• Paskelbti naujausi aukštos raiškos Lietuvos ortofotografiniai žemėlapiai.
• Apie jausmus kalba vyrai.
• Skubotas LRT įstatymo pakeitimų svarstymas Kultūros komitete.
• Dar nesantykiauju ir man negėda.
• Išjungtas paskutinis 3G ryšio bokštas: kaip tai pakeis internetą?
• Kalėdų stalo idėjos: kaip sukurti šventę namuose su paprastais sprendimais.
• R. Juknevičienė: „Kovokite, kol dar ne per vėlu“.
• Apklausa rodo, kad 86 proc. žmonių norėtų po eglute rasti kelionę.
• Penkios dažniausios statybų ginčų klaidos, dėl kurių bylose pralaimima.
• Kibernetinių incidentų kaina – ne vien baudos: kodėl vadovas yra svarbus.
• Atostogos šventiniu laikotarpiu: kada darbdavys gali pasakyti „ne“.
• Penktadalis Lietuvos gyventojų atsiskaitydami naudoja ne įprastas bankų korteles.
• Sostinės Goštauto g. kvartale – nauji archeologiniai radiniai.
• Infarktas vis dažniau smogia be įspėjimo: jauni žmonės ir moterys.
• „OpenAI“ duomenų nutekėjimas: kas nutiko ir kaip apsaugoti verslą?
• Painiava dėl elektromobilių statymo: tvarka skirtinga, lengvatos tirpsta.
• Perkate dovaną artimajam? Psichoterapeutė – greičiausiai perkate ją sau.
• Seimo LSDP frakcijos pranešimas: Seime – naujas LRT įstatymo pakeitimų projektas.
• Apsaugokime gyvūnus: atsisakykime fejerverkų ir neskubėkime dovanoti augintinių.
• Į darbą ir iš jo – tamsoje: įvardija, kas kelia didžiausią grėsmę vairuotojams.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82