Automobilis be elektroninių pagalbininkų šiandien neįsivaizduojamas

Elektroninės saugumo sistemos automobiliuose atsirado palyginti neseniai. Didelė dalis jų buvo išrasta prieš kelias dešimtis metų, tačiau tik pastaraisiais metais jos rado kelią į pačius pigiausius ir mažiausius automobilius. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda?

Įvairiausių sistemų yra daug ir gamintojai jas vadina skirtingai, tad šiame straipsnyje bus aptartos tik pačios pagrindinės, padariusios didžiausią įtaką eismo saugumui.

Kai kurios sistemos – būtinos ES

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) į serijinės gamybos automobilius buvo pradėta montuoti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, o šiandien ją turi kiekvienas naujas Europos Sąjungoje parduodamas lengvasis automobilis. ABS pelnytai gali būti vadinama seniausia aktyvia elektronine saugumo sistema.

„Didžiausia ABS nauda – galimybė valdyti automobilį maksimaliai stabdant. Nuspaudus stabdžio pedalą, ji neleidžia ratams slysti ir užtikrina pastovų jų sukimąsi. Dėl ABS stabdymo kelias daugeliu atveju nežymiai pailgėja, tačiau atsiranda galimybė valdyti automobilį. Tuo tarpu ABS neturinčiose transporto priemonėse, pilnai įmynus stabdžio pedalą, vairo sukinėjimas neturi jokios reikšmės – mašina vis tiek čiuožia tiesiai“, - aiškino „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.

Stabdžių antiblokavimo sistemos efektyvumą lengviausia pajusti žiemą, kai neįvertinus kelio dangos slidumo, prireikia ekstremaliai stabdyti. Tokiu atveju galimybė pasukti automobilio vairą ir išvengti važiavimo trajektorijoje stovinčios kliūties yra receptas, kasmet padedantis išvengti tūkstančių avarijų.

Šiandien visi ES parduodami nauji automobiliai yra aprūpinti ne tik ABS, bet ir stabilumo kontrole. Ją kiekvienas gamintojas vadina skirtingai: ESP (electronic stability program), DSC (dynamic stability control) ir t.t. Visų jų principas yra tas pats: priversti paslydusį automobilį vėl važiuoti tiesiai.

Šios sistemos veikimo būdas – individualių ratų stabdymas skirtinga jėga. Pavyzdžiui, važiuojant tiesiai ir staiga į kažkurią pusę slystelėjus automobilio užpakalinei daliai, ESP daugiausia stabdymo jėgos skirs priekiniam išorinės pusės ratui. Nuslydus automobilio priekiui, stabdymo jėga perkeliama į užpakalinį vidinės pusės ratą. Taip automobilio inercija išnaudojama jo važiavimo trajektorijos ištiesinimui.

ESP sistema neapsieitų be vairuotojo pagalbos: tinkamu laiku atliktos korekcijos vairu slydimo, virtimo, važiavimo tiesiai šansus padidina keleriopai. Tuo tarpu vairą iš rankų paleidusiam vairuotojui jokia stabilumo kontrolė nepadės.

„Vien kontrolėmis pasitikėti nereikėtų – visų jų veikimas neįsivaizduojamas be vairuotojo pagalbos. Ne mažesnę sėkmės dalį galima skirti ir padangoms: naujomis „premium“ prekinio ženklo padangomis apautas 1996-ųjų automobilis be jokių stabilumo kontrolių žiemą bus saugesnis nei to paties žmogaus vairuojamas naujas automobilis, ant kurio užmontuotos prastos kokybės kiniškos padangos“, - pavyzdį pateikė transporto specialistas E. Latkauskas.

Autonomija – ateitis

Trečioji sistema, kuri didžiausiu įmanomu greičiu įsiveržė į automobilių rinką – autonominis stabdymas. Dar prieš 10 metų joks serijinės gamybos automobilis negalėjo stabdyti pats – tam reikėjo vairuotojo. Šiandien daugelis naujų aukštesnės klasės automobilių jau turi tokią funkciją, o ji pamažu atkeliauja ir į miesto mažylius, kaip „Peugeot 208“ ar „Nissan Micra“. Specialiems automobilio priekyje sumontuotiems jutikliams užfiksavus priekyje esančią ir gerokai lėčiau judančią ar išvis sustojusią kliūtį, sistema iš pradžių įspėja vairuotoją. Šiam per sekundę nesureagavus, sistema pati imasi atsakomybės sustabdyti automobilį ir neleidžia jam patirti avarijos arba ženkliai sušvelnina jos pasekmes.

„Autonominio stabdymo sistema yra pagrindinis žingsnis visiškai autonominio automobilio link, galinčio be vairuotojo įsikišimo judėti miestų gatvėse. Nepraeis nei dešimt metų, kai ir Lietuvos gatvėse išvysime automobilius, kurių vairuotojai nežiūri į kelią, o naudojasi išmaniuoju telefonu“, - prognozuoja „Goodyear“ atstovas.

E. Latkauskas pabrėžė, kad jau šiandien galime matyti be vairuotojo įsikišimo greitkelyje galinčius judėti automobilius. „Tesla Model S“ turi kone pažangiausią „Autopilot“ vadinamą funkciją, leidžiančią greitkeliuose kurį laiką saugiai judėti neliečiant rankomis vairo ir netgi keisti eismo juostas. Tuo tarpu ryte užtenka paspausti porą mygtukų telefone, ir „Model S“ pats išvažiuoja iš garažo.

Naujausi „Mercedes-Benz“ bei „Audi“ modeliai turi į „Tesla“ panašias autonominio vairavimo sistemas, o jų užuomazgų galima rasti kone visuose automobiliuose. Pavyzdžiui, net patys mažiausi modeliai turi įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemą – be jos visiškai autonominis važiavimas neįsivaizduojamas. Daugelis automobilių taip pat turi įspėjimo apie kliūtį aklojoje zonoje sistemą bei gali formuoti 360 laipsnių vaizdą aplink save realiu laiku. Kiekviena tokia sistema – žingsnis visiškai autonominio automobilio link.

„Technologijos šiuo metu tobulėja itin sparčiai. Prieš 20 metų vargu ar kas būtų pagalvojęs, jog būsime pasiekę tiek, kiek turime šiandien“, - svarstė E. Latkauskas.

Padangų gamintojo atstovas pabrėžė, kad elektroninės sistemos tobulėja ne tik automobiliuose, bet ir padangose bei šių gamyboje. Dėl to pastaraisiais dešimtmečiais padangų savybės gerėja dešimtimis procentų – sparčiai mažėja jų stabdymo kelias, triukšmo lygis, atsiranda visiškai naujos savybės, kaip padangose įmontuoti jų slėgio davikliai, perduodantys informaciją automobiliui.

„Be to, jau šiandien daugelis gamintojų gali pasiūlyti itin tvirtus šonus turinčias „run flat“ padangas, kurios nesubliūkšta jas pradūrus. O mes turime galimybę taikyti garantiją absoliučiai visoms padangoms nuo netyčinio jų sugadinimo“, - kalbėjo padangų gamintojo atstovas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9