Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas, ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją“, – sako Edita Gimžauskienė.

Jos vadovaujamame KTU Ekonomikos ir verslo fakultete neseniai duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“.

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje.

Apie finansų ir rinkų laboratorijos „Bloomberg Financial Markets Lab“ teikiamas naujas galimybes įvairių mokslo sričių studentams ir tyrėjams pasakoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. Edita Gimžauskienė ir Finansų katedros vedėjas prof. Rytis Krušinskas.

– Kodėl studentams reikia tokio rimto finansininkų įrankio kaip „Bloomberg“ terminalas? Ar nebeužtenka vadovėlių?

E. Gimžauskienė: Verslo ir ekonomikos studijos negali vykti vien iš vadovėlių, nes vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją.

Būtent tokiu tikslu finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“ ir yra įsteigta KTU Ekonomikos ir verslo fakultete: kad tikros problemos ir situacijos patektų į auditorijas, į studentų studijų procesą.

Taigi, pirmasis aspektas, kodėl ši finansų ir rinkų laboratorija buvo įsteigta, – KTU EVF misijos ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą bei verslumą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad visi KTU studentai mažiausiai viename studijuojamame dalyke naudosis šia laboratorija ir jos teikiamomis galimybėmis. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visų KTU fakultetų absolventai suprastų, kas yra finansai, kaip veikia ekonomika ir gebėtų skaityti „Verslo žinias“ ne kaip romaną.

Antrasis – mūsų fakulteto studentai, tačiau ne tik studijuojantys finansus. „Bloomberg“ reikalinga ir ekonomikos, ir daugybės kitų verslo disciplinų studentams. Norime ugdyti studentų kompetenciją naudotis šia duomenų baze.

Trečiasis lygmuo – tyrėjai ir tyrimai, tai yra mūsų pačių – dėstytojų – kvalifikacijos kėlimas ir atliekamų tyrimų kokybės kėlimas.

– Kokius konkrečius uždavinius ir užduotis studentai ir dėstytojai atliks laboratorijoje?

R. Krušinskas: Paimkime konkrečią paskaitą, pavyzdžiui – apie valstybės skolą. Prisijungę prie „Bloomberg“ terminalo duomenų bazės, studentai iš karto gaus visą reikiamą informaciją – skolos dydis, palūkanos, laikotarpiai, galimos rizikos – ir analitinius instrumentus darbui su ta informacija.

„Bloomberg“ terminalas yra instrumentas, leidžiantis susieti teorines žinias su realaus pasaulio informacija online režimu. Galime pasidžiaugti, kad studentai galės ne tik gauti teorines žinias, bet iš karto jas išbandyti šiandieniniame finansų ir ekonomikos lauke.

– Ar sunku yra išmokti naudotis „Bloomberg“ platforma?

R. Krušinskas: Stažavausi Budapešto Korvinus universitete, kuris „Bloomberg“ terminalą turi jau pusantrų metų. Bandėme išsiaiškinti visus iškilusius procesinius trukdžius ir tokiu būdu išvengti galimų savo klaidų. Ten pamačiau, kad studentai yra daug imlesni naujoms technologijoms, nei mums atrodo.

Be to, pati „Bloomberg“ sistema turi labai gerą pagalbos infrastruktūrą, kurioje patalpinta daugybė instrukcijų, jos yra ir video formate: kur, ką, kaip spausti, kaip elgtis norint įtraukti vienus ar kitus duomenis ir panašiai.

Taigi viskas priklauso nuo to, kiek pats studentas yra imlus naujoms žinioms ir kaip greitai jis nori įsisavinti naujus gebėjimus. Korvinus universitete netgi atsirado sistemą gerai išmanantys studentai, kurie patys pasisiūlė neatlygintinai apmokyti kitas studentų grupes. Taigi nemanau, kad ir KTU bus daug problemų – mūsų studentai yra imlūs ir smalsūs, o bendruomenė stipri, juolab, kad darbas su duomenų bazėmis, internetinėmis platformomis niekam nebėra naujiena.

– KTU šiais metais bus pradedami rengti didžiųjų verslo duomenų analizės specialistai. Pasirinkusieji šią studijų programą taip pat naudosis „Bloomberg“ terminalu, ar ji nėra taip glaudžiai susijusi su finansais?

E. Gimžauskienė: Ir taip, ir ne. „Bloomberg“ yra vienas iš duomenų šaltinių, kurie bus naudojami studijuojant didžiųjų verslo duomenų analitiką. Tačiau pati studijų programa yra išskirtinė tuo, kad kilo iš labai aiškios problemos: įvairiose vietose ir sistemose yra nuolatos kuriamas milžiniškas kiekis duomenų ir jų panaudojimas efektyviems ir greitiems verslo sprendimams yra iš tiesų didelis iššūkis.

Negalima sakyti, kad mokydami studentus naudosimės tik „Bloomberg“ terminalu, nes pati programa, būdama tarpkryptinė, fokusuojasi tiek į matematiką, tiek į informatiką, tiek į verslo studijas. Taigi, nors bus skiriama daug dėmesio duomenų analizei, naudosimės ir kitomis priemonėmis, ne tik „Bloomberg“ laboratorija.

– Ko trūksta šiandieninėms finansų studijoms ir ar daug yra norinčių rinktis šią, atrodytų, nelengvą sritį? Juk neretai sakoma, kad bankininko profesija yra nedėkinga – daug streso, atsakomybės.

R. Krušinskas: Visų pirma, reikėtų suprasti, kad finansai savaime nereiškia bankininko profesijos. Finansai yra gana plati sritis, apimanti įmonių, viešojo sektoriaus, valstybės finansus.

Ko trūksta finansų studijoms? Labiausiai trūksta užsidegusių studentų, bet tikiu, kad jie ateis. Turime siekį nuolatos gerinti studijų kokybę ir tai darome. Pasakyti, kad kažko trūksta, būtų galbūt ne visiškai teisinga. Mes turime sau išsikėlę aukštus tikslus, norime dirbti su naujausia informacija, suteikti studentams geriausias žinias. Ir ne tik vietiniame, lokaliame lygmenyje, bet ir tarptautiniame – dažnai kviečiame užsienio ekspertus, profesorius dalintis savo patirtimi.

Žvelgiant į skaičius, pagal pastarųjų trejų metų tendencijas Kaune, mūsų finansų programos sulaukia didžiausio skaičiaus studentų – per šį laikotarpį parengėme 90 finansų specialistų, o tai yra labai geras rodiklis.

– Tačiau ar Lietuvai reikia tiek daug finansų specialistų?

R. Krušinskas: Mes į tai žvelgiame truputį kitaip. Vėlgi, norėčiau akcentuoti, kad tai nėra tik bankų darbuotojai. Kuriam verslui nereikia gerai išmanančio tiek ekonomikos, tiek finansų sritį specialisto? Mes matome, kad šiandien daugelyje įstaigų ir organizacijų gerų ekonomistų ir gerų vadybininkų, plačiąja prasme, labai trūksta.

– Kokie specialistai rengiami KTU Ekonomikos ir verslo fakultete ir kuo jie patrauklūs darbo rinkai?

E. Gimžauskienė: Fakultetas turi tokią dvejopą strategiją ir mūsų programų portfelyje yra dvejopo tipo programos. Pirmosios – verslo funkcinės programos: tai yra jau minėti finansai, apskaita, ekonomika, esančios arčiausiai mūsų aptartos „Bloomberg“ laboratorijos. Tačiau mes taip pat turime ir rinkodaros/marketingo programą, industrinių technologijų vadybą, verslo administravimą.

Fakultetas kombinuoja ir modeliuoja dviejų tipų studijas. Tai yra plačiosios, skirtos labai aiškioms funkcijoms, su labai aiškiai numatyta vieta organizacijoje ir profesine karjera. Ir yra lanksčiosios studijos – leidžiame studentams patiems susikonstruoti savo kompetencijų portfelį. Jie turi galimybę pasirinkti pačias įvairiausias gretutines studijas.

Į finansus įstojęs studentas gali rinktis rinkodaros studijas, o rinkodarą studijuojantis – žmonių išteklių vadybą. Tai yra lankstus studijų modelis ir mūsų fakultetas jį yra įveiklinęs ko gero labiausiai universitete. Tačiau galimybės neapsiriboja vien ekonomikos ir verslo studijomis – įstoję į apskaitą gali rinktis studijuoti informatiką, mokydamiesi matematiką, gali rinktis ekonomiką. Šį mūsų siūlomą itin lankstų studijų modelį apibrėžia labai paprastas šūkis: „Susikonstruok profesiją sau pats!“.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9