Verslo ir ekonomikos studijoms vien tik vadovėlių neužtenka

„Vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas, ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją“, – sako Edita Gimžauskienė.

Jos vadovaujamame KTU Ekonomikos ir verslo fakultete neseniai duris atvėrė pirmoji Baltijos šalyse finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“.

„Bloomberg“ yra pasaulyje pirmaujanti finansinės informacijos tiekėja. Specialistų teigimu, jos atėjimas į Kauno technologijos universitetą (KTU) reiškia lūžį finansų ir ekonomikos studijose Lietuvoje.

Apie finansų ir rinkų laboratorijos „Bloomberg Financial Markets Lab“ teikiamas naujas galimybes įvairių mokslo sričių studentams ir tyrėjams pasakoja KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) dekanė prof. Edita Gimžauskienė ir Finansų katedros vedėjas prof. Rytis Krušinskas.

– Kodėl studentams reikia tokio rimto finansininkų įrankio kaip „Bloomberg“ terminalas? Ar nebeužtenka vadovėlių?

E. Gimžauskienė: Verslo ir ekonomikos studijos negali vykti vien iš vadovėlių, nes vadovėlinės tiesos realiame gyvenime dažnai neveikia. „Bloomberg“ yra realaus laiko platforma, kurioje susijungia žinios, informacija, idėjos, profesionalų tinklas ir tai suteikia galimybę atvesti realų gyvenimą į universiteto auditoriją.

Būtent tokiu tikslu finansų ir rinkų laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“ ir yra įsteigta KTU Ekonomikos ir verslo fakultete: kad tikros problemos ir situacijos patektų į auditorijas, į studentų studijų procesą.

Taigi, pirmasis aspektas, kodėl ši finansų ir rinkų laboratorija buvo įsteigta, – KTU EVF misijos ugdyti ekonominį ir finansinį raštingumą bei verslumą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad visi KTU studentai mažiausiai viename studijuojamame dalyke naudosis šia laboratorija ir jos teikiamomis galimybėmis. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad visų KTU fakultetų absolventai suprastų, kas yra finansai, kaip veikia ekonomika ir gebėtų skaityti „Verslo žinias“ ne kaip romaną.

Antrasis – mūsų fakulteto studentai, tačiau ne tik studijuojantys finansus. „Bloomberg“ reikalinga ir ekonomikos, ir daugybės kitų verslo disciplinų studentams. Norime ugdyti studentų kompetenciją naudotis šia duomenų baze.

Trečiasis lygmuo – tyrėjai ir tyrimai, tai yra mūsų pačių – dėstytojų – kvalifikacijos kėlimas ir atliekamų tyrimų kokybės kėlimas.

– Kokius konkrečius uždavinius ir užduotis studentai ir dėstytojai atliks laboratorijoje?

R. Krušinskas: Paimkime konkrečią paskaitą, pavyzdžiui – apie valstybės skolą. Prisijungę prie „Bloomberg“ terminalo duomenų bazės, studentai iš karto gaus visą reikiamą informaciją – skolos dydis, palūkanos, laikotarpiai, galimos rizikos – ir analitinius instrumentus darbui su ta informacija.

„Bloomberg“ terminalas yra instrumentas, leidžiantis susieti teorines žinias su realaus pasaulio informacija online režimu. Galime pasidžiaugti, kad studentai galės ne tik gauti teorines žinias, bet iš karto jas išbandyti šiandieniniame finansų ir ekonomikos lauke.

– Ar sunku yra išmokti naudotis „Bloomberg“ platforma?

R. Krušinskas: Stažavausi Budapešto Korvinus universitete, kuris „Bloomberg“ terminalą turi jau pusantrų metų. Bandėme išsiaiškinti visus iškilusius procesinius trukdžius ir tokiu būdu išvengti galimų savo klaidų. Ten pamačiau, kad studentai yra daug imlesni naujoms technologijoms, nei mums atrodo.

Be to, pati „Bloomberg“ sistema turi labai gerą pagalbos infrastruktūrą, kurioje patalpinta daugybė instrukcijų, jos yra ir video formate: kur, ką, kaip spausti, kaip elgtis norint įtraukti vienus ar kitus duomenis ir panašiai.

Taigi viskas priklauso nuo to, kiek pats studentas yra imlus naujoms žinioms ir kaip greitai jis nori įsisavinti naujus gebėjimus. Korvinus universitete netgi atsirado sistemą gerai išmanantys studentai, kurie patys pasisiūlė neatlygintinai apmokyti kitas studentų grupes. Taigi nemanau, kad ir KTU bus daug problemų – mūsų studentai yra imlūs ir smalsūs, o bendruomenė stipri, juolab, kad darbas su duomenų bazėmis, internetinėmis platformomis niekam nebėra naujiena.

– KTU šiais metais bus pradedami rengti didžiųjų verslo duomenų analizės specialistai. Pasirinkusieji šią studijų programą taip pat naudosis „Bloomberg“ terminalu, ar ji nėra taip glaudžiai susijusi su finansais?

E. Gimžauskienė: Ir taip, ir ne. „Bloomberg“ yra vienas iš duomenų šaltinių, kurie bus naudojami studijuojant didžiųjų verslo duomenų analitiką. Tačiau pati studijų programa yra išskirtinė tuo, kad kilo iš labai aiškios problemos: įvairiose vietose ir sistemose yra nuolatos kuriamas milžiniškas kiekis duomenų ir jų panaudojimas efektyviems ir greitiems verslo sprendimams yra iš tiesų didelis iššūkis.

Negalima sakyti, kad mokydami studentus naudosimės tik „Bloomberg“ terminalu, nes pati programa, būdama tarpkryptinė, fokusuojasi tiek į matematiką, tiek į informatiką, tiek į verslo studijas. Taigi, nors bus skiriama daug dėmesio duomenų analizei, naudosimės ir kitomis priemonėmis, ne tik „Bloomberg“ laboratorija.

– Ko trūksta šiandieninėms finansų studijoms ir ar daug yra norinčių rinktis šią, atrodytų, nelengvą sritį? Juk neretai sakoma, kad bankininko profesija yra nedėkinga – daug streso, atsakomybės.

R. Krušinskas: Visų pirma, reikėtų suprasti, kad finansai savaime nereiškia bankininko profesijos. Finansai yra gana plati sritis, apimanti įmonių, viešojo sektoriaus, valstybės finansus.

Ko trūksta finansų studijoms? Labiausiai trūksta užsidegusių studentų, bet tikiu, kad jie ateis. Turime siekį nuolatos gerinti studijų kokybę ir tai darome. Pasakyti, kad kažko trūksta, būtų galbūt ne visiškai teisinga. Mes turime sau išsikėlę aukštus tikslus, norime dirbti su naujausia informacija, suteikti studentams geriausias žinias. Ir ne tik vietiniame, lokaliame lygmenyje, bet ir tarptautiniame – dažnai kviečiame užsienio ekspertus, profesorius dalintis savo patirtimi.

Žvelgiant į skaičius, pagal pastarųjų trejų metų tendencijas Kaune, mūsų finansų programos sulaukia didžiausio skaičiaus studentų – per šį laikotarpį parengėme 90 finansų specialistų, o tai yra labai geras rodiklis.

– Tačiau ar Lietuvai reikia tiek daug finansų specialistų?

R. Krušinskas: Mes į tai žvelgiame truputį kitaip. Vėlgi, norėčiau akcentuoti, kad tai nėra tik bankų darbuotojai. Kuriam verslui nereikia gerai išmanančio tiek ekonomikos, tiek finansų sritį specialisto? Mes matome, kad šiandien daugelyje įstaigų ir organizacijų gerų ekonomistų ir gerų vadybininkų, plačiąja prasme, labai trūksta.

– Kokie specialistai rengiami KTU Ekonomikos ir verslo fakultete ir kuo jie patrauklūs darbo rinkai?

E. Gimžauskienė: Fakultetas turi tokią dvejopą strategiją ir mūsų programų portfelyje yra dvejopo tipo programos. Pirmosios – verslo funkcinės programos: tai yra jau minėti finansai, apskaita, ekonomika, esančios arčiausiai mūsų aptartos „Bloomberg“ laboratorijos. Tačiau mes taip pat turime ir rinkodaros/marketingo programą, industrinių technologijų vadybą, verslo administravimą.

Fakultetas kombinuoja ir modeliuoja dviejų tipų studijas. Tai yra plačiosios, skirtos labai aiškioms funkcijoms, su labai aiškiai numatyta vieta organizacijoje ir profesine karjera. Ir yra lanksčiosios studijos – leidžiame studentams patiems susikonstruoti savo kompetencijų portfelį. Jie turi galimybę pasirinkti pačias įvairiausias gretutines studijas.

Į finansus įstojęs studentas gali rinktis rinkodaros studijas, o rinkodarą studijuojantis – žmonių išteklių vadybą. Tai yra lankstus studijų modelis ir mūsų fakultetas jį yra įveiklinęs ko gero labiausiai universitete. Tačiau galimybės neapsiriboja vien ekonomikos ir verslo studijomis – įstoję į apskaitą gali rinktis studijuoti informatiką, mokydamiesi matematiką, gali rinktis ekonomiką. Šį mūsų siūlomą itin lankstų studijų modelį apibrėžia labai paprastas šūkis: „Susikonstruok profesiją sau pats!“.

• Seimas spręs, ar drausti alkoholio produktų pasaugojimo veiklą.
• Technologijų kupinas naujasis „Mercedes-Benz GLC“ – jau Lietuvoje.
• Stilistė atskleidė, kokio tipo aulinukai bet kokį derinį pavers itin elegantišku.
• Kompiuteriniai žaidimai mokykloje – ar juos toleruosime?
• Tinklalaidžių era: ką ir kur klausyti?
• Gydytojos: rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti vaikus, kurie susirgo gripu.
• „Brexito“ įtaka: 7 iš 10 dešimties ketina nebepirkti iš JK e. parduotuvių.
• Užsieniečiai teiks prašymus dėl leidimų gyventi elektroniniu būdu.
• 5G ryšys Šveicarijoje pasiekė pasaulio greičio rekordą.
• Spalio mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje.
• Kada atsiranda pareiga mokėti už gamtinių dujų sistemos pajėgumus?
• Minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Kiek jų sukaupiama ir sutvarkoma?
• Kaip sutaupyti šildymo sezono metu?
• SEB banko saugumo ekspertas: „Sukčiai – manipuliavimo žmonėmis meistrai“.
• Socialiniuose tinkluose slypintys pavojai: kaip nuo jų apsaugoti vaikus?
• Kelias Vilnius–Kaunas pertvarkomas į automagistralę.
• Profilaktiškai pasitikrinti krūtis – vis dar „misija neįmanoma“?
• Norite būti sveiki – rudenį venkite rankos paspaudimo ar pakštelėjimo į skruostą.
• Telefonas ir jo draugas įkroviklis – kokius santykius slepia ši pora?
• Vyturiai ir pelėdos: kaip nustatyti vidinį savo kūno laikrodį?
• Robotų eros iššūkis: darbo iš žmonių neatims, bet privers nuolat mokytis.
• LRTK tęsia kovą prieš piratavimą internete.
• „Tele2“ mobilusis internetas – vėl veikia.
• 5 situacijos, kuriose gyvenimą palengvins išmanusis laikrodis.
• IT kursus baigusi barmenė: programuoja ne dievai, o žmonės.
• „Mestilla“: pašalinti kvapams prireikė 5 metų paieškų ir 0,5 mln. eurų.
• „Android 10“ ir „iOS 13“: naujovės, kurių vertėjo laukti.
• Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
• Saulės elektrinė - pasitikrink ar gali prisijungti prie elektros tinklo.
• Giminės medžio kūrimas: klausti tėvų, senelių ir interneto.
• Būdamas 16-kos Edvinas sukūrė verslą: kaip būti šių dienų herojumi?
• Neteisėtą veiklą vykdžiusios interneto svetainės bus užblokuotos.
• „Spotify“ gimtadienis: įdomūs faktai ir kaip šia platforma naudotis išmaniau.
• Tarptautiniai LNDT spalio maršrutai.
• Artėjant „Instagram“ gimtadieniui: 6 stebinantys faktai.
• Lietuvos žmonės nėra laimingi darbe.
• Septynių iš dešimties jaunuolių tėvai nežino, ką jų vaikai veikia internete.
• Esate tikras, kad niekada nepatyrėte kibernetinės atakos? Ar tikrai?
• Kaip paruošti išskirtinio skonio kavą: prireiks kelių mažų gudrybių.
• Ar būstas, kuriame gyvenate, gali gydyti?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56