Pirkimo per CPO LT rezultatai patys atsako į klausimą apie vaistų kainas

Keturios šalies ligoninės: Kauno klinikos, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos paskelbė vaistų viešąjį konsoliduotą pirkimą. Rezultatai pranoko lūkesčius. Šalies biudžetui sutaupyta 76 278 eurai arba 38,54 proc. numatytų pirkimui skirti lėšų.

Vaistų centralizuoti viešieji pirkimai per CPO LT – realiai mažina medikamentų kainas gydymo įstaigoms

Centralizuoti viešieji vaistų pirkimai elektroninėje erdvėje per CPO LT katalogą vyksta nuo 2013 metų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Valstybinėms ligonių kasoms (VLK) bei šalies gydymo įstaigoms pateikus vaistų poreikį, CPO LT sukūrė modulį, kuriame yra 1527 vaistai.

Galimybę pirkti vaistus vos per 2–3 darbo dienas, spustelėjus porą kompiuterio klavišų, atsisakius didžiulės biurokratinės naštos, neišvengiamos vykdant viešuosius pirkimus patiems, gydymo įstaigos vertina kaip efektyvų būdą skaidriai ir greitai įsigyti vaistus. 2014–2016 m. vidutiniškai įvyko 2500 pirkimų kasmet, per šį laikotarpį perkančiosios organizacijos įsigijo vaistų už 188 mln. 793 tūkst. 576 eurus.

„Vaistų viešojo pirkimo centralizavimas, jo perkėlimas į elektroninę erdvę buvo esminis žingsnis mažinant korupciją bei monopolį vaistų rinkoje, skaidrinant patį pirkimo procesą. Tačiau ne mažiau svarbus uždavinys yra realus kainų mažėjimas“, – aiškina CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas.

Kodėl centralizuotai įsigyjami vaistai daugeliu atveju yra pigesni, nei kiekvienai ligoninei ar poliklinikai juos perkant savarankiškai? Kaip pažymi CPO LT vadovas, veikia keletas veiksnių. Visų pirma, tai didesnė konkurencija tarp vaistų tiekėjų. CPO LT paskelbus viešąjį pirkimą, tiekėjai yra suinteresuoti patekti į elektroninę informacinę sistemą, nes jiems atsiveria visos šalies gydymo įstaigų rinka. Todėl jie jau pirmame varžymosi etape, norėdami tapti tiekėjais CPO LT elektroninėje pirkimų sistemoje, pateikia tikrai konkurencingas savo siūlomas kainas.

Centralizuotų viešųjų pirkimų nuostatos numato, kad tiekėjų pasiūlytos ir preliminarioje sutartyje su CPO LT užfiksuotos kainos negali būti didinamos konkretaus konkurso metu, o atvirkščiai – gali būti tik mažinamos. Tiekėjas, matydamas konkrečios gydymo įstaigos užsakymą ir norėdamas jį laimėti, mažina siūlomą vaistų kainą, ypač, jei pirkimo kiekis yra didelis.

„Pati centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninė sistema sudaro prielaidas, naudojant konkurencinius svertus, sudarant vienodas sąlygas ir galimybes visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems vaistų rinkoje, realiai mažinti vaistų kainas šalies gydymo įstaigoms ir taupyti biudžeto lėšas, skirtas medicinos apsaugai“, – tvirtina R. Černiauskas.

Mažinant vaistų kainas CPO LT ir SAM bendradarbiavimas duoda sinerginį rezultatą

Kaip pažymi CPO LT direktorius, vaistai yra specifinė prekė, todėl kad jie patektų į centralizuotą elektroninę viešųjų pirkimų sistemą, nepakanka vien tik CPO LT darbuotojų kompetencijų. R. Černiauskas džiaugiasi, kad nuo pat veiklos pradžios pavyko rasti dalykinę profesionalią kalbą su SAM specialistais, suinteresuotais vaistų rinkos skaidrumu, visų tiekėjų įtraukimu į viešuosius pirkimus bei vaistų kainų lygio mažėjimu.

CPO LT dar 2015 m. organizavo diskusiją „Viešieji pirkimai ir korupcijos prevencija“, kurioje daug dėmesio buvo skirta vaistų viešiesiems pirkimams. Diskusijos metu buvo pristatytas SAM tyrimas, parodęs, kad stambiosios gydymo įstaigos tą patį vaistą nusiperka pigiau nei mažosios. Šią problemą, SAM nuomone, galėjo išspręsti konsoliduoti centralizuoti vaistų pirkimai.

Rengiantis konsoliduotam vaistų viešųjų pirkimų vykdymui centralizuotoje elektroninėje erdvėje, 2016 m. SAM nusprendė organizuoti bandomąjį (pilotinį) konsoliduotą vaistų pirkimą per CPO LT, įtraukiant 4 šalies gydymo įstaigas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. CPO LT sudarė galimybę paskelbti ir įvykdyti tokį pirkimą elektroniniame kataloge.

Konsoliduoto centralizuoto pirkimo esmė yra kelių perkančiųjų organizacijų apsijungimas, perkant tą pačią prekę ar prekes. Ką gi laimi pirkėjas? Pirkėjas visiškai pagrįstai tikisi gauti mažesnės kainos pasiūlymą, nes veikia masto ekonomija. Tiekėjas, įvertinęs perkamus kiekius, logistikos sąnaudų mažėjimą bei kitus veiksnius, siekdamas tapti konkurso laimėtoju, siūlo konkurencingas kainas, kurios neretai keliolika ar daugiau procentų mažesnės, nei nurodytos preliminarioje sutartyje. Konsoliduotame pirkime dažnai laimi ir pirkėjas, ir tiekėjas. Tai patvirtina vykstantys konsoliduoti kanceliarinių prekių, elektros ir kt. pirkimai.

„Vykdydami pilotinį konsoliduotą vieno vaisto pirkimą, norėjome įsitikinti, kad ši sistema yra efektyvi ir naudinga gydymo įstaigoms. Taip pat programinėje įrangoje reikėjo įdiegti naujus funkcionalumus, leidžiančius vykdyti tokį pirkimą ir suformuoti pirkimo sutartis keliems pirkėjams vienu metu. CPO LT elektroninė pirkimų sistema puikiai susidorojo su užduotimi ir sausio pradžioje, įvykus pirkimui, gavome rezultatus, kurie nuteikia optimistiškai dėl konsoliduotų pirkimų plėtros“, – sako R. Černiauskas.

Konsoliduotas vieno vaisto pirkimas biudžetui sutaupė 80 tūkst. eurų

Bandomajam konsoliduotam vaistų pirkimui Kauno klinikos pakvietė dar 3 šalies gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Buvo perkamas vienas vaistinis preparatas – „Meropenemas“. Bendras perkamas kiekis buvo 3250 flakonų. Perkančiosios organizacijos nurodė, kad maksimaliai už 1 flakoną gali mokėti 5,89 euro, t.y. 7,68 proc. mažiau nei tiekėjai nurodė, pasirašydami preliminariąsias sutartis su CPO LT.

„Rezultatai pranoko lūkesčius. Tiekėjai pasiūlė perkančiosioms organizacijoms vaistą įsigyti vos už 3,62 euro., t.y. 56,74 proc. pigiau. Galiu pateikti palyginimui konkretų pavyzdį. Viena iš perkančiųjų organizacijų šio vaisto tokį pat kiekį, 17 000 flakonų, pirko 2015 m. ir mokėjo po 4,20 euro. Pastaruoju metu dažnai viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos prekės kainuoja brangiau nei mažmeninėje prekyboje, todėl palyginome šio preparato kainą su nurodoma elektroninėje vaistinėje. Čia ji brangesnė beveik 4 kartus ir kainuoja net 16,73 euro! – kainų „žirkles“ vardija R. Černiauskas. – Taigi tik vieno vaisto vienas konsoliduotas pirkimas šalies biudžetui sutaupė net 80 tūkst. eurų. Todėl CPO LT plės galimybę vykdyti konsoliduotus vaistų pirkimus elektroninėje sistemoje.“

Gydymo įstaigos išleido mažiau, negu buvo planavusios

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Edgaro Markevičiaus, įstaiga konsoliduotame pirkime dalyvavo tikėdamasi, kad pirkimas vyks operatyviai, reikalingus vaistus pavyks įsigyti „racionalia kaina“. Lūkesčiai pasiteisino – reikalingi vaistai buvo pasiūlyti, o gautas pasiūlymas buvo 34 273,6 euro mažesnis, negu vaistams pirkti buvo numačiusi įstaiga. Santariškių klinikos žada ir ateityje dalyvauti konsoliduotuose pirkimuose, kai tik atsiras galimybė įsigyti reikalingų prekių – priemonių, vaistų ir pan.

Konsoliduotame vaisto „Meropenemas“ pirkime dalyvavo ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Kaip sakė ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė, įstaiga įsigijo 250 vnt. ampulių/buteliukų. „Nupirkus šį kiekį, paaiškėjo, kad sutaupėme 842,63 euro, – sakė D. Balčėtienė. – Turėjome vienintelį lūkestį – nupirkti tą pačią, tos pačios kokybės prekę pigiau. Ir lūkesčiai pasiteisino visiškai. Jei tik būtų galimybių, dalyvautume tokiuose pirkimuose ir ateityje.“

Kaip pastebėjo Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Mantas Varaška, perkant didesnius kiekius prekių, šiuo atveju – vaistų, suveikia masto ekonomijos dėsnis. Tiekėjai taiko didesnes nuolaidas, nes parduoda didesnius kiekius. „Mes, kaip perkančioji organizacija, to ir laukėme, – sakė M. Varaška, pastebėdamas, kad Kauno klinikos sutaupė nemažai lėšų. – Esant ligoninių poreikių suderinamumui, tokie atvejai turėtų tapti dažnesni.“

Kolegoms pritaria ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės atstovai, sakydami, kad jų ligoninė „mielai dalyvautų konsoliduotuose pirkimuose, jei tokia galimybė būtų ir trumpėtų vaistinių preparatų įsigijimo laikas“. Konsoliduotai perkant kitas priemones, pastebi Jūrininkų ligoninės atstovai, turėtų būti atsižvelgta ne vien į žemą kainą, bet ir kokybę, t. y. parinktas tinkamas kainos ir kokybės santykis.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9