Pirkimo per CPO LT rezultatai patys atsako į klausimą apie vaistų kainas

Keturios šalies ligoninės: Kauno klinikos, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos paskelbė vaistų viešąjį konsoliduotą pirkimą. Rezultatai pranoko lūkesčius. Šalies biudžetui sutaupyta 76 278 eurai arba 38,54 proc. numatytų pirkimui skirti lėšų.

Vaistų centralizuoti viešieji pirkimai per CPO LT – realiai mažina medikamentų kainas gydymo įstaigoms

Centralizuoti viešieji vaistų pirkimai elektroninėje erdvėje per CPO LT katalogą vyksta nuo 2013 metų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Valstybinėms ligonių kasoms (VLK) bei šalies gydymo įstaigoms pateikus vaistų poreikį, CPO LT sukūrė modulį, kuriame yra 1527 vaistai.

Galimybę pirkti vaistus vos per 2–3 darbo dienas, spustelėjus porą kompiuterio klavišų, atsisakius didžiulės biurokratinės naštos, neišvengiamos vykdant viešuosius pirkimus patiems, gydymo įstaigos vertina kaip efektyvų būdą skaidriai ir greitai įsigyti vaistus. 2014–2016 m. vidutiniškai įvyko 2500 pirkimų kasmet, per šį laikotarpį perkančiosios organizacijos įsigijo vaistų už 188 mln. 793 tūkst. 576 eurus.

„Vaistų viešojo pirkimo centralizavimas, jo perkėlimas į elektroninę erdvę buvo esminis žingsnis mažinant korupciją bei monopolį vaistų rinkoje, skaidrinant patį pirkimo procesą. Tačiau ne mažiau svarbus uždavinys yra realus kainų mažėjimas“, – aiškina CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas.

Kodėl centralizuotai įsigyjami vaistai daugeliu atveju yra pigesni, nei kiekvienai ligoninei ar poliklinikai juos perkant savarankiškai? Kaip pažymi CPO LT vadovas, veikia keletas veiksnių. Visų pirma, tai didesnė konkurencija tarp vaistų tiekėjų. CPO LT paskelbus viešąjį pirkimą, tiekėjai yra suinteresuoti patekti į elektroninę informacinę sistemą, nes jiems atsiveria visos šalies gydymo įstaigų rinka. Todėl jie jau pirmame varžymosi etape, norėdami tapti tiekėjais CPO LT elektroninėje pirkimų sistemoje, pateikia tikrai konkurencingas savo siūlomas kainas.

Centralizuotų viešųjų pirkimų nuostatos numato, kad tiekėjų pasiūlytos ir preliminarioje sutartyje su CPO LT užfiksuotos kainos negali būti didinamos konkretaus konkurso metu, o atvirkščiai – gali būti tik mažinamos. Tiekėjas, matydamas konkrečios gydymo įstaigos užsakymą ir norėdamas jį laimėti, mažina siūlomą vaistų kainą, ypač, jei pirkimo kiekis yra didelis.

„Pati centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninė sistema sudaro prielaidas, naudojant konkurencinius svertus, sudarant vienodas sąlygas ir galimybes visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems vaistų rinkoje, realiai mažinti vaistų kainas šalies gydymo įstaigoms ir taupyti biudžeto lėšas, skirtas medicinos apsaugai“, – tvirtina R. Černiauskas.

Mažinant vaistų kainas CPO LT ir SAM bendradarbiavimas duoda sinerginį rezultatą

Kaip pažymi CPO LT direktorius, vaistai yra specifinė prekė, todėl kad jie patektų į centralizuotą elektroninę viešųjų pirkimų sistemą, nepakanka vien tik CPO LT darbuotojų kompetencijų. R. Černiauskas džiaugiasi, kad nuo pat veiklos pradžios pavyko rasti dalykinę profesionalią kalbą su SAM specialistais, suinteresuotais vaistų rinkos skaidrumu, visų tiekėjų įtraukimu į viešuosius pirkimus bei vaistų kainų lygio mažėjimu.

CPO LT dar 2015 m. organizavo diskusiją „Viešieji pirkimai ir korupcijos prevencija“, kurioje daug dėmesio buvo skirta vaistų viešiesiems pirkimams. Diskusijos metu buvo pristatytas SAM tyrimas, parodęs, kad stambiosios gydymo įstaigos tą patį vaistą nusiperka pigiau nei mažosios. Šią problemą, SAM nuomone, galėjo išspręsti konsoliduoti centralizuoti vaistų pirkimai.

Rengiantis konsoliduotam vaistų viešųjų pirkimų vykdymui centralizuotoje elektroninėje erdvėje, 2016 m. SAM nusprendė organizuoti bandomąjį (pilotinį) konsoliduotą vaistų pirkimą per CPO LT, įtraukiant 4 šalies gydymo įstaigas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. CPO LT sudarė galimybę paskelbti ir įvykdyti tokį pirkimą elektroniniame kataloge.

Konsoliduoto centralizuoto pirkimo esmė yra kelių perkančiųjų organizacijų apsijungimas, perkant tą pačią prekę ar prekes. Ką gi laimi pirkėjas? Pirkėjas visiškai pagrįstai tikisi gauti mažesnės kainos pasiūlymą, nes veikia masto ekonomija. Tiekėjas, įvertinęs perkamus kiekius, logistikos sąnaudų mažėjimą bei kitus veiksnius, siekdamas tapti konkurso laimėtoju, siūlo konkurencingas kainas, kurios neretai keliolika ar daugiau procentų mažesnės, nei nurodytos preliminarioje sutartyje. Konsoliduotame pirkime dažnai laimi ir pirkėjas, ir tiekėjas. Tai patvirtina vykstantys konsoliduoti kanceliarinių prekių, elektros ir kt. pirkimai.

„Vykdydami pilotinį konsoliduotą vieno vaisto pirkimą, norėjome įsitikinti, kad ši sistema yra efektyvi ir naudinga gydymo įstaigoms. Taip pat programinėje įrangoje reikėjo įdiegti naujus funkcionalumus, leidžiančius vykdyti tokį pirkimą ir suformuoti pirkimo sutartis keliems pirkėjams vienu metu. CPO LT elektroninė pirkimų sistema puikiai susidorojo su užduotimi ir sausio pradžioje, įvykus pirkimui, gavome rezultatus, kurie nuteikia optimistiškai dėl konsoliduotų pirkimų plėtros“, – sako R. Černiauskas.

Konsoliduotas vieno vaisto pirkimas biudžetui sutaupė 80 tūkst. eurų

Bandomajam konsoliduotam vaistų pirkimui Kauno klinikos pakvietė dar 3 šalies gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas. Buvo perkamas vienas vaistinis preparatas – „Meropenemas“. Bendras perkamas kiekis buvo 3250 flakonų. Perkančiosios organizacijos nurodė, kad maksimaliai už 1 flakoną gali mokėti 5,89 euro, t.y. 7,68 proc. mažiau nei tiekėjai nurodė, pasirašydami preliminariąsias sutartis su CPO LT.

„Rezultatai pranoko lūkesčius. Tiekėjai pasiūlė perkančiosioms organizacijoms vaistą įsigyti vos už 3,62 euro., t.y. 56,74 proc. pigiau. Galiu pateikti palyginimui konkretų pavyzdį. Viena iš perkančiųjų organizacijų šio vaisto tokį pat kiekį, 17 000 flakonų, pirko 2015 m. ir mokėjo po 4,20 euro. Pastaruoju metu dažnai viešuosiuose pirkimuose įsigyjamos prekės kainuoja brangiau nei mažmeninėje prekyboje, todėl palyginome šio preparato kainą su nurodoma elektroninėje vaistinėje. Čia ji brangesnė beveik 4 kartus ir kainuoja net 16,73 euro! – kainų „žirkles“ vardija R. Černiauskas. – Taigi tik vieno vaisto vienas konsoliduotas pirkimas šalies biudžetui sutaupė net 80 tūkst. eurų. Todėl CPO LT plės galimybę vykdyti konsoliduotus vaistų pirkimus elektroninėje sistemoje.“

Gydymo įstaigos išleido mažiau, negu buvo planavusios

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Edgaro Markevičiaus, įstaiga konsoliduotame pirkime dalyvavo tikėdamasi, kad pirkimas vyks operatyviai, reikalingus vaistus pavyks įsigyti „racionalia kaina“. Lūkesčiai pasiteisino – reikalingi vaistai buvo pasiūlyti, o gautas pasiūlymas buvo 34 273,6 euro mažesnis, negu vaistams pirkti buvo numačiusi įstaiga. Santariškių klinikos žada ir ateityje dalyvauti konsoliduotuose pirkimuose, kai tik atsiras galimybė įsigyti reikalingų prekių – priemonių, vaistų ir pan.

Konsoliduotame vaisto „Meropenemas“ pirkime dalyvavo ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė. Kaip sakė ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė, įstaiga įsigijo 250 vnt. ampulių/buteliukų. „Nupirkus šį kiekį, paaiškėjo, kad sutaupėme 842,63 euro, – sakė D. Balčėtienė. – Turėjome vienintelį lūkestį – nupirkti tą pačią, tos pačios kokybės prekę pigiau. Ir lūkesčiai pasiteisino visiškai. Jei tik būtų galimybių, dalyvautume tokiuose pirkimuose ir ateityje.“

Kaip pastebėjo Kauno klinikų Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Mantas Varaška, perkant didesnius kiekius prekių, šiuo atveju – vaistų, suveikia masto ekonomijos dėsnis. Tiekėjai taiko didesnes nuolaidas, nes parduoda didesnius kiekius. „Mes, kaip perkančioji organizacija, to ir laukėme, – sakė M. Varaška, pastebėdamas, kad Kauno klinikos sutaupė nemažai lėšų. – Esant ligoninių poreikių suderinamumui, tokie atvejai turėtų tapti dažnesni.“

Kolegoms pritaria ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninės atstovai, sakydami, kad jų ligoninė „mielai dalyvautų konsoliduotuose pirkimuose, jei tokia galimybė būtų ir trumpėtų vaistinių preparatų įsigijimo laikas“. Konsoliduotai perkant kitas priemones, pastebi Jūrininkų ligoninės atstovai, turėtų būti atsižvelgta ne vien į žemą kainą, bet ir kokybę, t. y. parinktas tinkamas kainos ir kokybės santykis.

• Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška.
• Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai.
• Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės.
• Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?
• Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas.
• „QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?
• 2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams.
• Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?
• Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą.
• Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema.
• Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui.
• Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta.
• Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?
• Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė.
• Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis.
• Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
• „Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas.
• CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?
• Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
• MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje.
• Ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos įmonių.
• Interneto etiketas: kaip neprisidaryti gėdos?
• Patvirtinti 2020 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.
• Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose.
• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59