Per šiuos metus elektros kainas Lietuvoje lems trys veiksniai

Sklandžiai veikianti „NordBalt“ ir kitos elektros jungtys tarp Baltijos šalių išliks pagrindiniu stabilių elektros kainų garantu šįmet, pastebi nepriklausomas elektros tiekėjas „Enefit“. Kiti du veiksniai – didėti linkusi naftos ir dujų kaina bei politiniai sprendimai, – gali paskatinti elektros brangimą rinkoje.

1. „NordBalt“ – mažesnės kainos su trumpalaikiais šuoliais

Prieš metus pradėjusi veikti elektros jungtis „NordBalt“ lėmė vidutiniškai 13 proc. mažesnes kainas rinkoje, negu ankstesniais metais. Įmonės šį poveikį pajuto nuo metų pradžios, o gyventojams tarifai mažėjo net du kartus – praėjusių metų viduryje iš šių metų pradžioje.

Nors elektros kaina per pastaruosius metus atpigo, rinkos dalyviai turėjo įprasti prie didelių elektros kainų šuolių, kuriuos dažniausiai sukeldavo netikėti „NordBalt“ jungties sutrikimai. Bet didžiausi kainų šuoliai „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje fiksuoti tuo laikotarpiu, kai tuo pačiu metu neveikdavo ir „NordBalt“, ir kitos strategiškai svarbios jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių. Didžiausia per 2016 m. elektros energijos kana Lietuvoje siekė apie 202 €/MWh. Tuo metu mažiausia kaina sudarė vos 6 €/MWh, ją nulėmė mažas vartojimas ir perteklinė elektros energijos pasiūla rinkoje.

„Per 2017-uosius rinkoje toliau stebėsime trumpalaikius kainų šuolius. Jei jungtys tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių nesusidurs su rimtais gedimais, tokie kainų svyravimai neturės didelės įtakos vidutinei elektros kainai, kuri turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir praėjusiais metais“, – prognozuoja „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ dėl nepastovaus veikimo režimo artimiausioje ateityje neturės ženklios įtakos elektros kainoms Baltijos šalyse. Tuo metu 2017 m. bus pradėta tiesti nauja 600 MW galios elektros jungtis tarp Latvijos ir Estijos, kuri po kelerių metų dar labiau suvienodins elektros kainas Šiaurės šalių regione.

2. Prognozuojamas naftos ir dujų brangimas

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės sutarė riboti išgaunamos naftos kiekį ir taip paskatinti naftos kainos augimą. Naftos kainai ėmus didėti, iš paskos turėtų pasekti ir dujų kaina. Be to, Lietuvos dujų vartotojai turi būti pasirengę žiniai, kad šių metų viduryje bus išnaudota dujų kainos nuolaida, kurią 2014 m. suteikė koncernas „Gazprom“.

„Tikėtina, kad, išnaudojus visą suteiktą nuolaidą, dujų kaina padidės tiek buitiniams vartotojams, tiek įmonėms. Kita vertus, tai bus palankus metas į dujų rinką ateiti naujiems dalyviams, kadangi rinkos patrauklumas padidės. Konkurencija tarp rinkos dalyvių neleis dujų kainai smarkiai stiebtis į viršų“, – teigia J. Bethers.

Brangesnės dujos susidarius tam tikroms aplinkybėms gali nulemti aukštesnę elektros kainą. Kadangi didžioji dalis elektros energijos gamybinių pajėgumų Lietuvoje yra paremti dujomis, staigiai padidėjus elektros paklausai rinkoje, tai gali paskatinti didesnį elektros kainos svyravimą tiek per atitinkamą dieną, tiek per visą sezoną.

3. Kainos priklausys ir nuo šią vasarą priimtų politinių sprendimų

Rinkos reguliuotojai praėjusių metų pabaigoje paskelbė tiek vartotojams, tiek verslui palankių naujienų: nuo 2017 m. pradžios sumažinti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifai, todėl sumažėjo šio tarifo dedamoji dalis galutinėje elektros kainoje; taip pat sumažinta elektros skirstymo paslaugos kaina vidutinės ir žemos įtampos tinklais. Vis dėlto reguliuojamų tarifų mažinimui taip pat yra ribos.

Neseniai darbą pradėjusi naujoji Lietuvos Vyriausybė planuoja šių metų viduryje planuoja atnaujintą Nacionalinę energetikos strategiją. Peržiūrėjus dabartinius ar suformulavus naujus tikslus energetikos srityje, tai taip pat gali turėti įtakos elektros kainoms.

„Šiandien Lietuva yra pakankamai gerai diversifikavusi savo galimybes apsirūpinti elektra. Tačiau padėtis tiek visame pasaulyje, tiek kaimyninėse šalyse kasmet pasikeičia. Nuo to, kaip šiuos iššūkius pasirinks spręsti politikai, gali priklausyti, kokią galutinę kainą už elektrą mokės tiek gyventojai, tiek verslas“, – pastebi J. Bethers.

Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo išnaudota visa 500 MW instaliuotos galios kvota, numatyta vėjo elektrinėms. Norint ją padidinti, reikės įvertinti dabartines elektros tinklo galimybes ir numatyti naują kompensacijos už atsinaujinančią energetiką tvarką.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9