Gudrusis atliekų planas: naudoju pigiai – teršiu stipriai

Mąstyti ekologiškai šiandien beveik prilygsta būti šiuolaikiškam. Tačiau kol vieni gilinasi į švaresnio pasaulio aktualijas, jų pašonėje kaimyno kaminai dažnai pučia „nelegalius“ tirštų dūmų debesis.

Kurui panaudoti alyvos atliekas – visuomenėje vis dar gana paplitęs „taupymo“ planas. Deja, nors ir taupus, nieko bendro neturintis su ekologija. Nebent kaip ištikimas jos priešas.

Įstatymais draudžiama ne tik deginti įprastiniam naudojimui nebetinkamos alyvos (tepalų) likučius, bet ir maišyti juos su kitomis medžiagomis, išleisti į kanalizacijos sistemas, vandens telkinius, išlieti ant dirvožemio, išmesti į konteinerius.

Pašlijo sveikata? Kaltininkai gali būti šalimais

Informacijos apie ne pagal paskirtį naudojamos alyvos žalą vis daugėja, tačiau nemaža visuomenės dalis vis dar numoja į tai ranka. Net iš pažiūros nekalti bet kokios mineralinės, nebetinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį, alyvos kiekiai gali padaryti daug žalos. Vienas populiariausių būdų atsikratyti naudotos alyvos, iš to išpešant dar ir naudos – ją naudoti kaip kurą. Deja, deginant šias atliekas, žala ypač didelė. Išsiskiriančios kietosios dalelės patenka į atmosferą, nusėda ant žemės paviršiaus, su vandeniu pakliūva į dirvą ir gruntinius vandenis. Žalingi abu atvejai – tiek padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija atmosferoje, tiek jų tarša dirvožemyje. Nukenčia mikroorganizmai, augalai, gyvūnai ir, žinoma, žmonės. Išpopuliarintas teiginys, kad naudotoje alyvoje puikuojasi, ko gero, visa Mendelejevo lentelė, gal kiek ir perdėtas, tačiau iškalbingas. Patekę į organizmus įvairūs sunkieji metalai gali sukelti vėžinius susirgimus, pažeisti nervų sistemą, inkstus ir lemti kitus sveikatos sutrikimus. Tiesa, žalingas poveikis dažnai išryškėja tik po kurio laiko. Taigi, jei netikėtai imsite skųstis savo ar namiškių sveikata, apsidairykite – galbūt prie to kažkiek prisidėjo ir kaimynystėje įsitaisęs taupaus „kuro“ entuziastas?

„Parduodu atrabotkę“

Nors bet koks alyvos atliekų naudojimas griežtai draudžiamas įstatymų, pasidairius po skelbimų portalus, paaiškėja, kad daugelio piliečių tai nei kiek nebaugina. Skelbimai, kuriuose siūloma įsigyti naudotos alyvos (tepalų, „atrabotkės“), dažnai dideliais kiekiais, ar net „buržuikes“ jai deginti, bado akis. Beje, pokalbių portaluose netrūksta ne tik skelbimų, siūlančių pirkti – neretai užverda ir diskusijos bei žarstomi patarimai. Vieną kitą komentarą apie tai, kaip baisiai smirdi deginama alyva ir viską aplinkui padengia bjaurūs suodžiai, dažniausiai atremia gerokai „svaresnis“ argumentas „manęs tai nedomina“. Atsiranda ir draugiškų patarimų, kaip geriau su atliekomis pasielgti – esą visada su džiaugsmu priims kažkuris „garažėlis“ ar tiesiog pečkuriai. Na, o jei deginti neaktualu, juk bet kada suspėsi nusitepti alyva tvoras – kam mėtyti pinigus brangiems impregnantams? Patikrinta kaimiška patirtis! Tiesa, vienas kitas vartotojas pasigiria, kad alyvai deginti jis turįs specialią krosnį. Galbūt tai tiesa: deginti naudotą alyvą – ne nusikaltimas, jei tik turi įsigijęs šiuolaikišką, brangų katilą su dvigubais filtrais, bei paaukojęs nemažai laiko gauti leidimui jį statyti. Tik ar apsimoka? Ko gero, vargiai. Todėl daugelis praktiškų tautiečių vis dar linkę nesukti sau galvos – prisireikus pirkti tepalus pagal skelbimą ar naudoti sukauptus savus ir džiaugtis tam visiškai nepritaikytos krosnies skleidžiama pigia šiluma.

„Kaminukų“ pasalos

Tikėjimas, kad šildytis bus galima iki soties, ir „nei šunys nesulos“, vieną dieną gali imti ir subliūkšti. Aplinkos ministerijos vykdomos specialios akcijos padeda aptikti nemažai pažeidėjų. Štai, pavyzdžiui, Šiaulių regiono apsaugos departamento akcijos „Kaminukas“ statistika: surasti 24 pažeidėjai – 13 įmonių ir 11 gyventojų, – naudoję atliekas kurui. Jiems paskirta baudų už beveik 1 tūkst. eurų. Ne itin įspūdinga baudų suma vis tik, reiktų tikėtis, atgraso pavienius gyventojus. Tačiau didžiausi pažeidimai – tikrai ne pigiau pasišildyti nusprendusių gyventojų. Akis badantys atviri portalų skelbimai apie didžiulius parduodamus neleistinos medžiagos kiekius leidžia daryti prielaidą, kad kažkam tai ne būdas sutaupyti ar „prisidurti“, o nuolatinis verslas.

Beje, dalis pažeidėjų teigia tiesiog nežinoję, kad savo krosnyse gali deginti tik kurą, o ne atliekas. Tačiau informacijos trūkumu skųstis, ko gero, nevertėtų: automobilių savininkai visą būtiną informaciją apie tai, kaip elgtis su tokiomis atliekomis, gali rasti „Autogamintojų ir importuotojų“ svetainėje www.agia.lt. Egzistuoja du teisėti būdai, kaip elgtis su panaudota alyva. Pirmasis – perduoti ją atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti šios rūšies atliekas. Antrasis – palikti autoservisuose, jeigu asmuo naudojasi jų paslaugomis, tvarkydamas savo transporto priemonę. Autoservisai taip pat privalo perduoti klientų atiduotą nebetinkamą naudoti alyvą atliekų tvarkymo įmonėms. Alyvos atliekos gali būti vėl prikeltos gyvenimui – sėkmingai perdirbtos į bazinę alyvą, tinkančią produktų gamybai, panaudotos ir asfalto, plieno, pramoninių bei buitinių katilų gamybai.

Aplinkosaugininkai ragina gyventojus būti pilietiškus ir apie įtarimus dėl galimo neteisėto alyvos likučių naudojimo pranešti artimiausiai aplinkos apsaugos agentūrai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9