Abiturientų daromos klaidos ir augantis informatikos populiarumas provincijoje

Pagrindinė šių metų abiturientų užduotis – sėkmingai išlaikyti pasirinktus brandos egzaminus. Norintieji gauti brandos atestatą privalo išlaikyti ne mažiau kaip 4 ir ne daugiau kaip 6 pasirenkamuosius egzaminus, tarp kurių ir informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas (IT VBE), kurį šiais metais pasirinko laikyti net 2707 abiturientai.

Balandžio 10 d. užsienio kalbos (anglų) brandos egzamino kalbėjimo dalimi prasidėjusi pagrindinė egzaminų sesija vyks iki birželio 21 d. Informacinių technologijų egzaminą pasirinkę abiturientai savo žinias pasitikrins birželio 16 d. Egzaminų tvarkaraštis

Pasiruošti IT VBE moksleiviams šiais metais sutiko padėti KTU Informatikos fakulteto (IF) dėstytoja Renata Burbaitė, kuri balandžio 22 d. 11 val. ves viešą ir nemokamą paskaitą apie didžiausias daromas klaidas informacinių technologijų (IT) egzamine KTU „Santakos“ slėnyje (K. Baršausko g. 59 Kaunas). Registracija ČIA.

R. Burbaitė, IT mokanti ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinius, taip pat yra IT VBE vertinimo komisijos narė jau nuo pirmojo istorijoje IT egzamino 2006 metais.

IT egzaminas – (ne)populiarus

Informacinių technologijų egzaminas yra įtrauktas į valstybinių brandos egzaminų pasirinkimų sąrašą nuo 2006 metų. Per daugiau nei dešimtmetį pasikeitė ne tik egzamino užduočių turinys, bet ir IT VBE laikančiųjų skaičiai – norinčiųjų laikyti egzaminą skaičius išaugo 132 proc. (2006 m. laikyti egzaminą pasirinko 1164, laikė – 1128).

„Per dešimt metų šį egzaminą laikančiųjų skaičius išaugo dvigubai, tačiau išlaikančiųjų skaičius kasmet ženkliai nekito – apie 90 proc. abiturientų kiekvienais metais išlaiko informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą“, – apie pokyčius kalbėjo R. Burbaitė. Iki šiol rekordinis IT VBE laikiusių abiturientų skaičius buvo užfiksuotas 2015 metais – 2519.

Dėstytoja pastebi, jog dauguma egzaminą besirenkančių abiturientų savo ateitį planuoja sieti su IT ir tiksliųjų mokslų studijomis. Ypatingas pokytis pasirenkant IT VBE įvyko 2010 metais (žr. infografiką).

Džiuginančius rezultatus lėmė ir tai, jog prie IT VBE laikančiųjų gretų aktyviau pradėjo jungtis ir mažesnių miestų ir miestelių abiturientai. Pernai visų didžiųjų Lietuvos miestų abiturientų IT VBE išlaikymų dalis buvo daugiau nei 90 proc.

„Pernai informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą aktyviausiai rinkosi abiturientai iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos ir Alytaus. Daugiausiai išlaikiusiųjų egzaminą buvo Panevėžyje – iš 109 laikiusiųjų išlaikė net 105. Tuo tarpu daugiausiai aukštų balų (87-100) susirinko abiturientai iš Vilniaus“, – 2016 metų statistiką pateikė R. Burbaitė.

Neišlaikyto egzamino priežastys – aiškios

KTU dėstanti pedagogė teigia, kad kiekvienais metais užduočių sudėtingumas išlieka to paties lygio, tačiau IT VBE neišlaikančiųjų skaičius per dešimt metų vis dėlto svyravo nuo 3 proc. iki 11 proc. Nepasisekimų priežastys yra įvairios, tačiau dažniausiai blogus rezultatus lemia neefektyvus mokinio ir mokytojo tarpusavio santykis, savarankiško darbo stoka ir neatsakingas pasirengimas.

„Labai svarbus faktorius yra mokinio ir mokytojo bendradarbiavimas – ne tik dalykinis, bet ir žmogiškasis. Norint gerai pasirengti bet kuriam egzaminui reikia nuosekliai ir daug dirbti savarankiškai“, – sakė mokytoja.

R. Burbaitės teigimu, gerų rezultatų neįmanoma tikėtis, jei informacijos apdorojimas įvyksta per labai trumpą laiką. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą darbo ir poilsio režimą, prioritetų paskirstymą bei artimųjų palaikymą.

Didžiausios daromos klaidos

Mokytoja savo viešoje paskaitoje KTU „Santakos“ slėnyje ketina detalizuoti didžiausias abiturientų daromas klaidas IT valstybiniame brandos egzamine, kuriam didelę įtaką daro ne tik moksleivio psichologinio pasirengimo svarba, bet ir pačių užduočių parengimo kokybė.

„Vienos didžiausių daromų abiturientų klaidų yra neatidžiai skaitomos užduočių sąlygos ir reikalavimai. Atsakydami į atvirojo tipo klausimus mokiniai vartoja netaisyklingas sąvokas, o atlikdami programavimo užduotis – turi sunkumų tinkamai aprašydami duomenų struktūras ir pasirinkdami bei kurdami uždavinio sprendimo algoritmus“, – apie abiturientų daromas klaidas pasakojo R. Burbaitė.

Brandos egzaminų užduočių rengėjų grupės nėra skelbiamos viešai, tačiau užduočių rengėjai ir recenzentai, kurių paslaugos yra perkamos vykdant viešuosius pirkimus, turi atitikti aiškius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, per pastaruosius penkerius metus būti dirbusiam mokomojo dalyko mokytoju pagal Vidurinio ugdymo programą arba dėsčius pagal aukštųjų mokyklų studijų programas.

„Egzaminas atspindi didžiosios dalies abiturientų žinias ir gebėjimus tuomet, jei egzamino užduotis parengta kokybiškai ir atitinka egzamino programos reikalavimus“, – užduočių svarbą egzamino rezultatui vertino R. Burbaitė.

IT egzaminas Lietuvoje ir užsienyje skiriasi

Informacinės technologijos tampa vis populiaresnės, todėl keičiasi ir požiūris į šios srities egzamino poreikį. Kiekviena šalis turi skirtingas sistemas, pagal kurias vertina abiturientų žinias IT brandos egzamine.

„Rusijoje dviejų dalių informatikos egzaminą moksleiviai laiko devintoje klasėje. Egzamino metu jie turi atsakyti į 18 trumpojo atsakymo klausimų, apimančių informacijos apdorojimo, skaičiuoklės, socialinių aspektų, programavimo skyrius. Tuo tarpu Lenkijoje informatikos brandos egzamino turinį sudaro informacijos kodavimo, skaičiavimo sistemų ir algoritmavimo skyriai“, – apie IT egzaminus svetur pasakojo R. Burbaitė.

Anot jos, Lenkijoje vykdomo informatikos egzamino programa yra platesnė už Lietuvos IT VBE programą, o egzamino užduotį sudaro daugiau uždavinių. Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje abiturientai gauna trijų skirtingų lygių sertifikatus, apimančius skirtingas IT sritis ir temas.

„Kiekvienais metais dirbu su abiturientais, todėl pastebiu, jog šių metų moksleivių žinios ir gebėjimai labai panašūs į pastarųjų kelių metų abiturientų žinias ir gebėjimus. Manau, kad 2017 egzamino rezultatai bus panašūs į keleto paskutinių metų VBE rezultatus“, – prognozavo R. Burbaitė.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9