Iki 2020 metų medijų raštingumo bus pradėta mokyti visose mokyklose

Kaip nepasiklysti gausiame informacijos sraute, kaip ugdyti visuomenės medijų ir informacinį raštingumą, diskutuojama šiandien Seime vykstančioje konferencijoje „Visuomenės medijų raštingumas - saugios valstybės sąlyga".

Konferenciją organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, Britų taryba, Kultūros ministerija ir Krašto apsaugos ministerija. Konferencijos tikslas - aktualizuoti visuomenės medijų raštingumo, kritinio mąstymo svarbą nacionalinio saugumo kontekste ir ieškoti būdų derinti skirtingų sričių vykdomas įvairių visuomenės grupių medijų raštingumo ugdymo veiklas.

„Iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, tai bus integruota į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, bus apmokyta apie 1000 pedagogų. Jau dabar medijų raštingumo mokoma 200 mokyklų", - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Pasak ministrės, tik pamokų mokyklose nepakanka norint pasiekti, kad visuomenė išsiugdytų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Todėl reikalingas ir kitų institucijų - Kultūros, Krašto apsaugos ministerijos - bendradarbiavimas.

Medijų raštingumas - tai gebėjimas tinkamai naudotis medijomis: žiniasklaida, socialiniais tinklais, kitomis priemonėmis. Mokiniai turi išmokti analizuoti informaciją ir patys tapti jos kūrėjais, saugiai naudotis socialiniais tinklais, atpažinti propagandą. Informacija mokiniams labai lengvai pasiekiama - internetu kasdien naudojasi daugiau nei 70 proc. 9-16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras.

Kaip akcentuoja ministrė J. Petrauskienė, kuriant ugdymo turinį labai svarbus saugumo aspektas. „Kai auginame mažą vaiką, mokome jį saugiai pereiti gatvę, neimti dovanų iš nepažįstamų žmonių, bet nemokome, kaip atsirinkti informaciją, kuri taip lengvai pasiekiama kiekvienam. Kritiškas požiūris į medijas ypač aktualu, kai kalbame apie propagandą. Ji taiko net į mūsų valstybingumą. Todėl labai svarbu, kad mokiniai įgustų informaciją vertinti, analizuoti, atsispirti manipuliacijoms. Medijų raštingumo skatinamas kritinis požiūris prisideda ir prie propagandos keliamų grėsmių mažinimo", - sako ministrė J. Petrauskienė.

Per konferenciją taip pat pristatoma kitų šalių patirtis didinant medijų raštingumo prieinamumą visuomenei. Ministerijų atstovai pristato įgyvendinamas ir planuojamas priemones, ugdančias įvairių visuomenės grupių kritinį mąstymą.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9