Kodėl nauji geriausi išmanieji telefonai-flagmanai brangsta?

Pigiausias šių metų pagrindinių išmaniųjų telefonų gamintojų flagmanas „Huawei P10“ kainuoja 600 €. Kodėl aukščiausios klasės naujausi įrenginiai kiekvienais metais brangsta ir ar tai tikrai bloga tendencija?

Nauji flagmanai – specifinė mobiliųjų įrenginių rūšis, ypač tokioje šalyje kaip Lietuva. Ko gero visi technologijų mylėtojai mėgsta apie juos skaityti, praktiškai kiekvienas nori turėti naujausią flagmaną, tačiau daugumos klientų kišenėse vis dėlto atsiduria mažiau skausmingi piniginei variantai arba flagmanai, bet ne naujausi. Pasak Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų, panašu, kad ši situacija dar greitai nepasikeis, nes premium klasės išmanieji telefonai, t.y. tie, kurie pasižymi didžiausiu galingumu, yra inovatyviausi ir daugiausiai kainuoja, kiekvienais metais dar labiau brangsta.

Pasak Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų, šią tendenciją galima pastebėti lyginant tų pačių serijų išmaniųjų telefonų naujų kartų kainas jų pasirodymo metu. Pavyzdžiui, pasirodymo metu „Huawei P9“ kainavo 600 €, o „Huawei P10“ jau 650 €. Nustatyta „Samsung Galaxy S7“ kaina pasirodymo metu buvo 719 €, o „Samsung Galaxy S8“ – 809 €. Žinoma, jei pažvelgtume į dar ankstesnius metus, skirtumai būtų dar ryškesni. Ką mums reiškia augančios naujų flagmanų kainos?

Išmanusis telefonas privalo turėti patrauklų dizainą

Išmanieji telefonai, ypač tie, kurie priklauso aukščiausiai klasei yra naudotojams kažkas daugiau nei tiesiog eilinis elektroninis įrenginys. Iš esmės galima nesutikti su šiuo teiginiu, tačiau nemažai daliai žmonių telefonas yra neatsiejamas prestižo determinantas bei svarbiausias langas į skaitmeninį pasaulį. Kitais žodžiais tariant, jau seniai į telefoną nebežiūrime tik kaip į ryšio priemonės įrenginį. Dėl šitos priežasties norime iš gamintojų patrauklių ir stilingų išmaniųjų.

Požiūrio į išmaniuosius telefonus pasikeitimą ir jų dizaino reikšmės išaugimą puikiai iliustruoja atsakingo už „Samsung“ telefonų projektavimą Kim Gae-Young žodžiai: „Iki 2013 m. rinka sparčiai plėtėsi, o į išmaniuosius telefonus žmonės visų pirma žiūrėjo kaip į funkcinius produktus. Vėliau jie tapo įrenginiais, kurie lydi žmones kiekviename žingsnyje. Būtent tokie požiūrio į išmaniuosius telefonus pokyčiai lėmė, kad „Samsung“ nustojo savo flagmanų gamyboje naudoti plastiką ir pakeitė jį kokybišku stiklo ir aliuminio deriniu“.

Pasak Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų, šiandien gamintojams norint pavergti milijonų naudotojų širdis nebeužtenka pasiūlyti telefoną, kuris būtų paprasta juoda plyta su ekranu. Aukščiausios kainos segmento telefonas turi pasižymėti savitu charakteriu ir nuo pirmo žvilgsnio komunikuoti premium kokybę. Ir nesvarbu, kad tokie norai lemia, jog gamintojai didina investicjas į įrangos gamybos procesus. Taip pat nepamirškime ir reklamos veiksmų. Be žymių ambasadorių, viliuojančių klipų ir banerių net ir inovatyviausias įrenginys komerciškai nepasiektų didesnės auditorijos nei technologijomis besidominčios grupės. Pripažinkime, kad retas kuris mūsų pasiryžtų išleisti daugiau nei 600 eurų telefonui, apie kurį niekas nežino ir niekas nekalba net jei tai ir būtų tikrai galingas ir techniškai patrauklus įrenginys.

Naujos idėjos daugiau kainuoja

Remiantis „Deloitte“ tyrimo ataskaitos duomenimis, 76% naudotojų pabudus ryte dar pusvalandį žiūri į telefono ekraną, o 68% naudojasi išmaniuoju pusvalandį prieš miegą. „Infotrends“ praneša, kad šiais metais telefonais užfiksuosime kažkur bilijoną nuotraukų. Taigi skaičiai kalba patys už save: išmanieji telefonai yra vieni labiausiai naudojamų ir mums reikalingų elektronikos prietaisų. Išmaniųjų telefonų dėka šiandien klausomės muzikos, perkame įvairias prekes internetu, pradedame mokėti jais fizinėse parduotuvėse, fotografuojame, skaitome knygas ir naujienas ir t.t., taigi šiuose įrenginiuose jau neturėtų būti jokių kompromisų kalbant apie patikimumą ir funkcionalumą.

Mūsų augantys reikalavimai ir lūkesčiai išmaniųjų telefonų atžvilgiu lemia, kad auga gamintojų investicijos ir išlaidos, skirtos tyrimų, produkto vystymo ir gamybos procesams. Dvigubos pažangios kameros, akies rainelės skaitytuvas, saugi greitojo įkrovimo technologija, HDR palaikantis ekranas, programinė įranga išnaudojanti sudėtingus algoritmus – tokių technologijų ir sprendimų sugalvojimas ir įgyvendinimas nemažai kainuoja. Tiesa, dauguma tokių funkcijų anksčiau ar vėliau atsiranda vidutinės kainos segmento įrenginiuose, tačiau iš tikrųjų moka už juos asmenys, kurie perka naujausius flagmanus. Žinoma, visada brangiausi ir naujausi modeliai siūlė daugiausiai, tačiau šiandien naujų patobulinimų originalumas iškeltas į visiškai kitą lygmenį.

Tai lėmė tas faktas, kad flagmanų naujų kartų modeliai pasirodo prekyboje kiekvienais metais, o jų našumas jau neauga tokiu tempu kaip anksčiau. Pavyzdžiui, lyginant su „Galaxy S7“ šių metų „Galaxy S8“ CPU našumas išaugo 10%, o GPU – 21%, taigi ne taip jau ir daug. O dviejų metų senumo „Galaxy S6“ vis dar puikiai susitvarko su visomis jam iškeltomis užduotimis. Pasak Varle.lt mobiliųjų telefonų specialistų, inovacijų išmaniuosiuose telefonuose gamintojams jau reikia ieškoti už procesoriaus ribų, o tokios paieškos žinoma, turi savo kainą ir visai nesvarbu ar dvigubas kameras telefonuose traktuosime kaip įdomią funkciją ar kaip bergždžius gamintojo bandymus pasiūlyti mums naują įrenginį.

Kadangi vidinės konstrukcijos elementai tobulėja ir tampa sudėtingesni, jų kaina taip pat auga. Pavyzdžiui, analitinė kompanija „TrendForce“ prognozuoja, kad mobiliesiems įrenginiams skirtos RAM atmintys šiais metais pabrangs vidutiniškai 10%. Tai irgi prisideda prie didesnės galutinės naujų flagmanų kainos.

Flagmanai formuoja prekės ženklo įvaizdį

Flagmanų kaina tam tikra prasme yra nulemta gamintojo suformuoto įvaizdžio ir komunikuojamos prestižo vertės. Pavyzdžiui, kartais galima pastebėti, kad abu išmanieji telefonai pasižymi praktiškai identiškais techniniais parametrais, tačiau jų kaina skiriasi kokiais gerais 300 eurų. Kodėl? Nes toks išmanusis telefonas dažniausiai būna pozicionuojamas kaip aukštesnės klasės įrenginys, skirtas reikliems naudotojams. Nes tokio telefono kamerą puošia, pavyzdžiui, „Leica“ logotipas arba remia stipri reklamos kampanija.

Kalbant apie prestižą, brangius telefonus stengiasi siūlyti ir „HTC“ kompanija, kuri pastaraisiais metais kažkaip neteko savo prestižinių flagmanų gamintojų statuso. Štai pavyzdžiui, naujasis „HTC U Ultra“ kainuoja daugiau nei 700 eurų. Žinoma, jei ant jo korpuso puikuotųsi „Apple“ prekės ženklas, šis telefonas turėtų didesnę potencialią auditoriją. Iš tikrųjų premium klasės įrenginių pasiūlos strategija kiekvienam gamintojui yra specifinis ir kartais slidus reikalas, kurį formuoja nuolatinė prekės ženklo vertės komunikacija.

Kodėl brangstantys nauji flagmanai nėra bloga tendencija?

„Žinoma, nauji flagmanai brangsta, tačiau ne kiekvienam žmogui reikia naujausio flagmano. Išmaniųjų telefonų rinkos evoliucija lėme, kad atsirado įrenginių tipas, kurį mes Varle.lt viduje įpratome vadinti „super vidutiniokais“. Be abejo, tokie išmanieji kai kurių parametrų požiūriu atsilieka nuo brangiausių naujų flagmanų, tačiau pasižymi tikrai puikia pagaminimo kokybe, geromis kameromis ir siūlo sklandų veikimą. Galima pastebėti, kad išmaniųjų telefonų eros pradžioje, naudojimasis ne flagmanu buvo tikra kančia, o šiandien įrenginys už 300 eurų sugeba praktiškai viską ir yra beveik toks pat galingas kaip ir 600 eurų kainuojantis modelis. Ir naudojimasis telefonu, nepriklausančiam premium klasei, nesukelia tokio didelio diskomforto, kaip tai būdavo, pavyzdžiui, prieš 5 metus.“, – teigia Varle.lt komercijos direktorius Marius Butauskas.

Stipri išmaniųjų telefonų gamintojų konkurencija lemia, kad vis daugiau funkcijų, siejamų su flagmanais, randa savo vietą pigesniuose modeliuose kur kas greičiau nei dar prieš porą metų. Pavyzdžiui, vidutinės klasės išmaniajame „Samsungu Galaxy A5 (2017)“ rasime atsparumą vandeniui ir dulkėms bei visada įjungto ekrano „Always-on-display“ režimą. Pirštų atspaudų skaitytuvas jau tapo standartinė išmaniųjų telefonų funkcija. Taigi, galbūt brangstantys flagmanai nėra bloga tendencija? Juk niekas neliepia jų pirkti, tačiau nauji flagmanai nusako teigiamas technologijų ir stiliaus tendencijas, kurios lemia bendrą mobiliųjų įrenginių rinkos pažangą.

• Telecentras pradėjo retransliuoti IPTV į namų televizorius aukštąja raiška.
• Impulsyvus pirkimas – kaip jo naudą gali išnaudoti prekybininkai.
• Akis atverianti statistika: kibernetinių nusikaltimų nemažės.
• Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas: priimti negalima atmesti – kur kablelis?
• Į šiltus kraštus – žiemą: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas.
• „QLED“ technologija: ką šis terminas sako apie televizorių?
• 2020-aisiais didės akcizas etilo alkoholiui ir degalams.
• Moterys technologijų sferoje – kodėl apie tai vis dar svarbu kalbėti?
• Lietuva sieks skatinti naujos kartos judriojo ryšio 5G diegimą ir plėtrą.
• Lietuvoje pradeda veikti elektroninė eismo įvykių deklaravimo sistema.
• Žymios moterys pataria: 4 įvaizdžiai stilingam šventiniam vakarėliui.
• Padidinus akcizą neblaivumo problema darbe nebus išspręsta.
• Kaip fizinė veikla susijusi su programavimu?
• Vilniuje įžiebta Kalėdų eglė – karalienė.
• Kalėdų traukinukas jau vingiuoja sostinės gatvėmis.
• Muzikos klausymas miego metu – kodėl išbandyti verta net žiūrintiems skeptiškai.
• „Litgrid“: sėkmingai užbaigtas pirmasis sinchronizacijos projektas.
• CV mados: kodėl „neformatas“ tinka ne į visas pozicijas?
• Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
• MERKO baigė statyti naują „Quadrum“ biurų pastatą Vilniuje.
• Ką reiškia dirbti vienoje didžiausių pasaulyje mažmeninės prekybos įmonių.
• Interneto etiketas: kaip neprisidaryti gėdos?
• Patvirtinti 2020 m. elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams.
• Naujakurių rūpesčiai: kokios bėdos dažniausiai užklumpa naujuose namuose.
• Kas indus plauna švariau: jūs ar indaplovė?
• Jūros gėrybės – kurias dažniausiai renkasi lietuviai?
• Ciberžolė - aukso vertės prieskonis.
• Auga kūrybingų darbuotojų poreikis: kaip tokiu tapti?
• FinTech rinka 2020 m. – ko tikėtis?
• Faktai apie „Wi-Fi“, kurių greičiausiai nežinojote.
• Šventės Japonijoje: duoklė ne tik papročiams, bet ir tradiciniams kostiumams.
• Lietuvių atostogų įpročiai: kokie jie buvo prabėgusią vasarą.
• Autorių teisės: beveik pusė Lietuvos moksleivių filmus siunčiasi nelegaliai.
• Migrena: kiek valstybei kainuoja galvos skausmas?
• Kaunas perka 100 hibridinių autobusų.
• Viešo kalbėjimo mokanti aktorė Aldona Vilutytė: „Žiovulys yra tobulas pratimas“.
• Sprendžia mįslę: padangų komplektas ir lempos yra, o jų savininkas - ne.
• Studijos ir darbas: ką prie ko derinti?
• Darbo rinkai – vyresnio amžiaus darbuotojų iššūkis.
• Tyrimas: ar žinote, ką dažniausiai lietuviai veikia žiūrėdami televizorių?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59