Lietuviškos elektroninės prekybos tradicijos

Lietuvoje sparčiai plėtojantis elektroninei prekybai ir ženkliai daugėjant naujų elektroninių parduotuvių, keičiasi ir šalies vartotojų įpročiai. Pastaruoju metu nuolat augantis internetu perkančių šalies gyventojų skaičius atskleidžia ne tik vartotojų lojalumą lietuviškoms internetinėms parduotuvėms, bet ir iškalbingas vis dar nesiryžtančių įsigyti prekių iš e. parduotuvių baimes.

Ištikimi stereotipams

Lietuvių pirkimą internetu lemia ne tik sekimas naujausiomis tendencijomis, bet ir įvairūs stereotipai bei nepagrįstos baimės. „Lietuvos pašto užsakymu atlikto gyventojų pirkimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad didžiausią dalį – net 48 proc. – tų Lietuvos gyventojų, kurie vis dar nesiryžta pirkti internetu, nuo šio žingsnio sulaiko noras ir poreikis iš arti apžiūrėti, paliesti, pasimatuoti reikiamą prekę. Nepaisant nuosekliai augančių virtualiųjų pirkėjų skaičiaus, beveik trečdalį susilaikančiųjų dažniausiai riboja baimė įsigyti netinkamų prekių. Panašus skaičius gyventojų dvejoja ir dėl prekių kokybės“, – teigia Lietuvos pašto rinkos tyrimų vadovė, e. prekybos ekspertė Edita Jurkienė.

Pagrindiniai nuo pirkimą virtualiojoje erdvėje stabdantys veiksniai yra susiję su objektyviu kainos ir kokybės vertinimu bei subjektyvia prekės tinkamumo analize. Todėl, pasak ekspertės, internetu prekiaujantiems verslininkams patariama dėti kuo aiškesnius ir detalesnius prekių aprašymus ir didelę reikšmę teikti kuo tikslesniam prekių atvaizdavimui.

Prioritetas – lietuviškos elektroninės parduotuvės

Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji dalis elektroninės prekybos dalyvių pirmenybę teikia vietinėms internetu prekiaujančioms parduotuvėms.

„Pagal vartotojų skaičių Lietuvos elektroninėms parduotuvėms atitenka 64 proc. e. prekybos rinkos, užsienio – 36 proc. Tokioms tendencijoms tiesioginės įtakos turi prekių pristatymas ir grąžinimas. Dažniausiai žmones nuo prekių įsigijimo užsienio elektroninėse parduotuvėse atbaido ne tik prekių grąžinimo sunkumai arba papildomos siuntimo išlaidos, bet baugina ir tam tikras informacinis vakuumas, atsirandantis dėl kalbos barjero, kai klientas nėra įsitikinęs, ar viską teisingai perskaitė ir suprato. Tokie nuogąstavimai sustiprėja, įvertinus galimybę susikalbėti ir išspręsti visus rūpimus klausimus, jei prireiktų bendrauti su klientų aptarnavimo centru užsienio šalyje.

Ženkliai mažesnį susidomėjimą užsienio šalių elektroninėmis parduotuvėmis lemia ir muitai, importo PVM, ypač didesnės vertės prekių siuntimosi ne iš ES, o iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija ir JAV, atvejais. Tokiomis aplinkybėmis išauga ir prekių grąžinimo kaina“, – pažymi E. Jurkienė.

Vis dėlto, Lietuvos pašto e. prekybos ekspertės teigimu, labai stebėtis tautiečių lojalumu lietuviškoms elektroninėms parduotuvėms nereikėtų, kadangi vietinė elektroninė prekyba pirkimo užsienyje atžvilgiu panašiomis proporcijomis dominuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

Lietuvos pašto duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse, dažniausiai internetu perkami drabužiai, kosmetika ir parfumerija, namų apyvokos prekės, buitinė įranga, elektros prietaisai ir knygos. Skaičiuojama, kad Lietuvoje vidutiniškai per metus vienas pirkėjas internetu užsakytoms prekėms išleidžia apie 560 eurų.

Remiantis naujausiais duomenimis, bent kartą per metus internetu perka 38 proc. Lietuvos gyventojų. 2016 m., ES statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, internetu pirko 33 proc. Lietuvos gyventojų. Nuo 2016 metų pabaigos iki šios dienos 5 procentiniais punktais išaugęs virtualiųjų pirkimų skaičius atskleidžia ženklų augimą. Nors Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, kur perkančiųjų elektroninėse parduotuvėse skaičius siekia 53 proc., atsižvelgiant į pasaulines tendencijas akivaizdu, kad e. prekyba ir toliau nuosekliai plėsis ir užims vis didesnę rinkos dalį.

• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
• Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
• „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147