Dvi savaites lėktuvai Vilniuje bus priimami su kita skrydžių valdymo sistema

Rengiantis jau už pusantro mėnesio prasidėsiančiai orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai Vilniaus oro uostas įspėja pilotus apie laikinus pokyčius.

Numatyta, kad dvi savaites, nuo birželio 30 iki liepos 13 dienos, oro uoste bus atjungta tikslaus artėjimo tūpti sistema (angl. ILS – instrumental landing system) ir bus dirbama su kita skrydžių valdymo sistema – VOR/DME.

Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, sistemos pakeitimas jokios įtakos lėktuvams kilti neturės, tačiau gali lemti tūpimo pokyčius.

„Šie pokyčiai yra būtina sąlyga, siekiant kokybiškai atlikti tako rekonstrukciją bei užtikrinti skrydžių saugą rangovui atliekant rekonstrukcijos projekte numatytus darbus, galinčius daryti įtaką tikslaus artėjimo tūpti sistemos veikimui“, – teigia D. Voveris, pridurdamas, kad dėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos suplanuotų darbų sudėtingumo orlaivių tūpimas dvi savaites daugiausia priklausys nuo oro sąlygų – vizualaus matomumo, debesų aukščio, vėjo krypties bei stiprumo.

Per pirmąsias dvi liepos savaites Vilniaus oro uoste bus atlikti įvairūs žemės darbai ILS veikimo zonose, taip pat įrengti elektros kabeliai artėjimo žiburių sistemai abejais magnetiniais kursais.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius pažymi, kad paruošiamieji rekonstrukcijos darbai suplanuoti taip, kad keleiviai jaustų kuo mažiau neigiamų pasekmių. D. Voveris atkreipia dėmesį ir į tai, jog ILS bus atjungta tik rečiau naudojama kryptimi, siekiant sumažinti paveiktų skrydžių skaičių.

„Mūsų keleiviams šie pokyčiai keblumų sudarys tik tuo atveju, jeigu kils rūkas ar kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios gali paveikti iki 10 proc. visų skrydžių. Visgi, įvertinus daugiamečius meteorologinių sąlygų duomenis, matyti, jog liepos pradžioje rūkas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys“, – sako D. Voveris ir priduria, kad galutinį sprendimą dėl lėktuvo tūpimo visuomet priima orlaivio įgula.

Sprendimas laikinai naudoti kitą skrydžių valdymo sistemą buvo numatytas ir techniniame kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projekte, tačiau tikslus paruošiamųjų darbų atlikimo laikas buvo papildomai derinamas su rangovu.

Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija vyks keliais etapais: pirmasis – paruošiamųjų darbų etapas prasidėjo kovo mėnesį ir truks iki oro uosto uždarymo – t. y. liepos 14 d. Antrajame etape – nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. – vyks pagrindiniai tako rekonstrukcijos darbai, kurių metu Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma. Po šio laikotarpio iki rudens dar tęsis baigiamieji rekonstrukcijos darbai, kurie netrukdys Vilniaus oro uostui visapusiškai funkcionuoti.

Kol Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma, skrydžiai iš sostinės persikels į Kauno oro uostą.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 16 aviakompanijų skraidina 84 maršrutais į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

• Koronavirusas kėsinasi užkrėsti pasaulio ekonomiką: galimi du scenarijai.
• Išmaniosios kartos mokinys: kas jis ir kokie jo iššūkiai?
• „Blackberry“ eros pabaiga: kodėl išnyko šis telefonas?
• Su skrydžiais susiję mitai: tinginiaujantys pilotai ir turbulencija.
• Smulkinta mėsa ar faršas: kaip pasirinkti ir ką pagaminti?
• Sveikas maistas – kaip vaistas. Subalansuota mityba – ligų profilaktikai.
• Seksologas – apie erekcijos sutrikimų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti.
• Po 10-ies metų emigracijoje: darbdavio požiūris skyrėsi kaip diena ir naktis.
• Vaistininkas atsako, kaip saugotis įvairių virusų.
• Ko šiandien ieško ir ko neranda Lietuvos darbdaviai?
• Uhano virusas 2019-nCoV: kaip išlikti saugiam?
• Ar medicininės kaukės gali apsaugoti nuo naujo koronaviruso 2019-nCoV?
• Negydomi dantys gali sukelti kraujagyslių ir širdies ligas.
• Kaip išmokti taupyti?
• Išmanieji prietaisai – naujas pavojus namuose: kodėl taip nutiko?
• Miego apnėja ir nemiga: kada bemiegės naktys tampa grėsme sveikatai?
• Pagalba ilgapirščiams: galimybes apšvarinti būstus sukuriame patys.
• Lietuviui patikėta tobulinti Londono susisiekimo sistemą.
• Žiema – viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.
• Profesorius: ir po 50 metų robotai nepakeis gydytojų.
• Akių nuovargis: naujojo amžiaus liga ir 5 patarimai, kaip jos išvengti.
• Savivaldybė sukūrė atvirą visiems trimatį sostinės žemėlapį.
• Laikas susirūpinti ir daugiau dėmesio skirti higienai.
• Atsiskaitant internetu, svarbios kelios taisyklės: padės apsisaugoti nuo sukčių.
• Netikros naujienos parazituoja socialiniuose tinkluose.
• Pamoka „išmaniajai“ kartai: kaip saugiai naudotis savo telefonu?
• Specialistai akcentuoja keliautojų sąmoningumo didinimą.
• Kainų ir atlyginimų lenktynėse ryški pastarųjų persvara, bet atotrūkis mažėja.
• Lietuvos oro uostuose – laikinosios priemonės koronaviruso rizikai suvaldyti.
• Efektyvios aplinkosaugos pagrindas – neišvengiama atsakomybė už taršą.
• Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?
• Praėjusiais metais lietuviai labiausiai pirko vyną – kodėl?
• Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau.
• Po „Brexit“ siuntas siųsti į Jungtinę Karalystę metus galėsime taip pat.
• Liudas Mažylis apie metų planus: „Bus intrigų“.
• Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai.
• Paskaičiuota, kiek įmonėms kainuoja netinkamo IT specialisto įdarbinimas.
• Mitas, kad saulės energijai reikia elektrinės ant stogo.
• Ilgai lauktos slidinėjimo atostogos: kaip jomis džiaugtis be traumų?
• Nuotolinė ateities buitis: namams skirtos inovacijos, kurių norės daugelis.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61