Dvi savaites lėktuvai Vilniuje bus priimami su kita skrydžių valdymo sistema

Rengiantis jau už pusantro mėnesio prasidėsiančiai orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai Vilniaus oro uostas įspėja pilotus apie laikinus pokyčius.

Numatyta, kad dvi savaites, nuo birželio 30 iki liepos 13 dienos, oro uoste bus atjungta tikslaus artėjimo tūpti sistema (angl. ILS – instrumental landing system) ir bus dirbama su kita skrydžių valdymo sistema – VOR/DME.

Pasak Lietuvos oro uostų vykdomojo direktoriaus Donato Voverio, sistemos pakeitimas jokios įtakos lėktuvams kilti neturės, tačiau gali lemti tūpimo pokyčius.

„Šie pokyčiai yra būtina sąlyga, siekiant kokybiškai atlikti tako rekonstrukciją bei užtikrinti skrydžių saugą rangovui atliekant rekonstrukcijos projekte numatytus darbus, galinčius daryti įtaką tikslaus artėjimo tūpti sistemos veikimui“, – teigia D. Voveris, pridurdamas, kad dėl kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos suplanuotų darbų sudėtingumo orlaivių tūpimas dvi savaites daugiausia priklausys nuo oro sąlygų – vizualaus matomumo, debesų aukščio, vėjo krypties bei stiprumo.

Per pirmąsias dvi liepos savaites Vilniaus oro uoste bus atlikti įvairūs žemės darbai ILS veikimo zonose, taip pat įrengti elektros kabeliai artėjimo žiburių sistemai abejais magnetiniais kursais.

Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius pažymi, kad paruošiamieji rekonstrukcijos darbai suplanuoti taip, kad keleiviai jaustų kuo mažiau neigiamų pasekmių. D. Voveris atkreipia dėmesį ir į tai, jog ILS bus atjungta tik rečiau naudojama kryptimi, siekiant sumažinti paveiktų skrydžių skaičių.

„Mūsų keleiviams šie pokyčiai keblumų sudarys tik tuo atveju, jeigu kils rūkas ar kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios gali paveikti iki 10 proc. visų skrydžių. Visgi, įvertinus daugiamečius meteorologinių sąlygų duomenis, matyti, jog liepos pradžioje rūkas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys“, – sako D. Voveris ir priduria, kad galutinį sprendimą dėl lėktuvo tūpimo visuomet priima orlaivio įgula.

Sprendimas laikinai naudoti kitą skrydžių valdymo sistemą buvo numatytas ir techniniame kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projekte, tačiau tikslus paruošiamųjų darbų atlikimo laikas buvo papildomai derinamas su rangovu.

Vilniaus oro uosto orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija vyks keliais etapais: pirmasis – paruošiamųjų darbų etapas prasidėjo kovo mėnesį ir truks iki oro uosto uždarymo – t. y. liepos 14 d. Antrajame etape – nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. 23:59 val. – vyks pagrindiniai tako rekonstrukcijos darbai, kurių metu Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma. Po šio laikotarpio iki rudens dar tęsis baigiamieji rekonstrukcijos darbai, kurie netrukdys Vilniaus oro uostui visapusiškai funkcionuoti.

Kol Vilniaus oro uoste aviacinė veikla nebus vykdoma, skrydžiai iš sostinės persikels į Kauno oro uostą.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 16 aviakompanijų skraidina 84 maršrutais į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9