VU mokslininkai siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Projekto „QB50“ metu iš Žemės paleistos raketos nugabena grupę palydovų į kosmosą. Dalis palydovų jau skrieja orbitoje. Kiekvienoje raketoje yra nuo 1 iki 3 palydovų, per visą misiją bus paleista 12 raketų – palydovų nešėjų su 37 palydovais, vadinamais „CubeSats“. Šie prietaisai yra nuo 10 iki 30 centimetrų ilgio, aukščio ir pločio, sveria po 1,3 kilogramo. Lietuvių palydovas kartu su indų raketa į orbitą išskries birželio pabaigoje.

Daugiau palydovų – patikimiau, o kaina lieka ta pati

VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjas dr. Liudas Tumonis sako, jog idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Taigi jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart pasibaigtų, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – paaiškino mokslininkas.

„Ši misija mums kaip vieninteliam mažųjų kosminių palydovų gamintojui regione yra labai svarbi visų pirma technologiniu požiūriu: palydovas, cheminis variklis ir kiti komponentai bus patikrinti kosmoso aplinkoje, taigi perkops į aukštesnį techninės parengties lygmenį. Tai itin svarbu komercializuojant produktus“, – kalbėjo bendrovės „NanoAvionics“, pagaminusios šį palydovą, vadovas Vytenis Buzas.

Lietuvių išradimas gali atpiginti palydovų skrydžius į kosmosą

Iš viso prie projekto prisideda per 50 mokslininkų ir apie 300 studentų. VU atstovaujantis L. Tumonis džiaugiasi, kad kiekvienai akademinei komandai suteikta galimybė sukurti savo palydovą ir atlikti savo individualius tyrimus.

VU mokslininkai kurdami „Lituanica SAT-2“ buvo atsakingi už mokslinę dalį, o bendrovės „NanoAvionics“ inžinieriai kūrė palydovo platformą, raketinį variklį ir yra atsakingi už misijos koordinavimą. Šis palydovas, be bendrų tyrimų, atliks ir mikro raketinio variklio bandymus orbitoje.
„Cheminiu kuru varomas variklis tokio tipo, kaip aš juos vadinu – nykštukiniuose, palydovuose bus išbandomas pirmą kartą, – sakė dr. L. Tumonis. – Kam reikalingas variklis? Jis padeda palydovui susigrąžinti prarastą greitį. Termosferoje išretėjusi aplinka nuolat stabdo palydovą. Taigi toks variklis, kokį sumontavome šiame palydove, jį įgreitina, tuomet jis ilgiau nenukrenta. Tokio tipo variklį galima panaudoti ir didžiuosiuose palydovuose. Variklis leidžia palydovą pakreipti atitinkama kryptimi, keisti jo padėtį. Visi šio variklio brėžiniai yra visiškai lietuviški, išbandyti čia, vietoje, lietuviška bandymų įranga.“

„Palydovo su tokio tipo varikliu paleidimas yra beprecedentis įvykis – „Lituanica SAT-2“ bus pirmasis tokio tipo palydovas, varomas cheminiu varikliu. Išbandžius technologiją kosmose, bus žengtas didelis žingsnis pirmyn vystant mažųjų palydovų technologijas ir turės įtakos jų rinkai – esame apskaičiavę, kad toks variklis smarkiai pailgintų mažųjų palydovų gyvavimo laiką, tad apie 4 kartus sumažintų misijos sąnaudas“, – pabrėžė V. Buzas.

Paklaustas, ar sėkmingo eksperimento metu lietuvių palydovas skries ilgiau už kitus, dalyvaujančius šiame projekte, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. L. Tumonis atsako teigiamai. „Lituanica SAT-2“ bus paleistas iš Indijos (dalis kitų palydovų jau paleisti iš JAV) ir skries poline orbita. Mokslininkas pasidžiaugė, kad toje pačioje raketoje, kuri bus paleista iš Indijos, skris ir pirmasis latvių palydovas „Venta-1“, nors jis projekte nedalyvauja.

Galės geriau numatyti ir orus

Šis projektas – tai pirmasis globalus ir realiu laiku vykdomas tyrimas. Mažieji palydovai rinks duomenis, kuriuos mokslininkai dar ilgai naudos siekdami geriau suprasti Žemės atmosferos ir Saulės radiacijos sąveiką bei kitus termosferoje vykstančius fizikinius procesus. Finansavimą projektui „QB50“ skiria Europos Sąjunga. Projekto metu bus atlikti išsamūs Žemės termosferos tyrimai, ištirtos dujinės molekulės, elektrinis laukas, išbandytos naujos technologijos. Žemutinės termosferos sluoksnis plyti maždaug 120–740 kilometrų aukštyje nuo žemės iki šiol yra mažiausiai tyrinėtas.
„Termosferos sluoksnis taip pat lemia ir Žemės orus. Taigi geresnis termosferos reiškinių suvokimas prisidės ir prie geresnio klimato numatymo“, – sakė dr. L. Tumonis.

„Kartu su Vilniaus universitetu žengėme dar vieną žingsnį užbaigdami ilgą ir sudėtingą projektą – mums kaip įmonei tai dar vienas svarbus žingsnelis patirties ir profesionalumo mažųjų palydovų industrijoje link“, – pasakojo „NanoAvionics“ vadovas V. Buzas.

Palydovai termosferoje skries apie 1–2 metus (vėliau natūraliai sudegs). Jie kasdien po keliolika kartų apskries Žemę. Gautus duomenis apdoros von Karmano instituto mokslininkai.

Manoma, kad per artimiausius dešimtmečius kosmoso inžinerija taps svarbia technologijų sritimi, nes dar reikia išsiaiškinti daug nežinomos informacijos Saulės sistemoje ir už jos ribų.

• 8 priežastys, dėl kurių įsimylėsite ypatingą Graikijos pusiasalį.
• Pokalbiai apie karą: psichologas aiškina, kodėl svarbu nubrėžti ribas?
• Žvėriena – išskirtinės biologinės vertės, tvariai gaunamas maistas.
• Romantiški užkandžiai lietuviškos meilės dienos iškylai.
• Svarbu ukrainiečiams – teisė vairuoti ir automobilio registracija Lietuvoje.
• Romas Kalanta suprato, kad jo pasiaukojimas šauks, kvies ir ragins.
• Atėjo laikas naikinti pavojingą invazinį augalą - Sosnovskio barštį.
• TV tendencijos Lietuvoje: „Eurovizija“ muša rekordus.
• Ruošiatės draugų susibūrimui? Išmėginkite šiuos tris greitų užkandžių receptus.
• 3 pasaulio turtingieji, kurių karjera susiklostė tik sulaukus 40 metų.
• Kokio technologinio proveržio tikėtis ateityje ir kas laukia pasirinkusių IT?
• Šildymo sistemos siurblio keitimas – efektyvus būdas sutaupyti.
• Atgaivinantys burbuliukai: kokteilių receptai lietuvių meilės dienai paminėti .
• Sukčiai įžūlėja: pernai išviliojo dvigubai daugiau pinigų.
• Pavasariškos saulės vilionės: kaip deginimosi sezoną pradėti saugiai?
• Profesija, apie kurią negirdėjote: už įsilaužimus ne tik dėkoja, bet ir sumoka.
• Nuo vasaros jau 130 valstybės institucijų gaus centralizuotas IT paslaugas.
• Dermatologai matuoja ne metus, o UV spindulių kilometrus.
• Kelionės su augintiniu: ko nepamiršti kelioniniame krepšyje?
• Maisto ekspertai: šaltiena – lietuviškas supermaistas.
• Stovyklavimo gidas: naudingi patarimai ruošiantis į gamtą.
• Koks sportas naudingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis?
• Europa atsilieka dirbtinio intelekto plėtroje ir tai kelia grėsmę jos saugumui.
• Kepti ar nekepti: kurias daržoves galima kepti ant grilio?
• Ar tikrai didesni ratlankiai reiškia, kad teks pamiršti apie komfortą?
• Geriausiai „Eurovizijos“ patirčiai: ką svarbu įvertinti renkantis televizorių?
• Išsklaidė galvojančių apie elektromobilį baimę: tikrai bus kur įkrauti.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 16.
• Pagerbtos Antrojo pasaulinio karo aukos.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 29.
• „Regitra“ įspėja: ieškodami lengvesnių kelių įgyti teisę vairuoti pakenksite sau.
• Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
• Lengviau nei paprasta: 5 skirtingi būdai, kaip paruošti krevetes.
• Siekia mažinti propagandinių televizijos kanalų transliavimą Lietuvos pasienyje.
• „Wi-Fi“ namuose: kaip išnaudoti jo potencialą viduje ir išorėje?
• Grilio sezonas atidarytas: trys patiekalai su dūmo kvapu.
• Darbdavys siūlo nutraukti sutartį? Ko tikėtis ir ko reikalauti?
• Nuomotis ar pirkti būstą? Apsispręsti padės keli specialistų patarimai.
• Praėjusią parą Lietuvoje registruoti nauji koronaviruso atvejai: 193.
• Slaptažodžio diena: kaip išvengti programišių pinklių?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126