iliustracija iliustracija
iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

VU mokslininkai siekia, kad jų palydovas skrietų ilgiausiai

2017-06-02 12:44:07

Iš Žemės į kosmosą vienas po kito kyla mažieji palydovai, skirti Žemės termosferos sluoksniui tyrinėti. Prie šio projekto prisideda ir lietuviai – Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su bendrove „NanoAvionics“ paleis trečiąjį lietuvišką palydovą „Lituanica SAT-2“.

Projekto „QB50“ tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų. Jie tyrinės žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja von Karmano institutas (Belgija), prie jo daugiau nei 6 metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų.

Projekto „QB50“ metu iš Žemės paleistos raketos nugabena grupę palydovų į kosmosą. Dalis palydovų jau skrieja orbitoje. Kiekvienoje raketoje yra nuo 1 iki 3 palydovų, per visą misiją bus paleista 12 raketų – palydovų nešėjų su 37 palydovais, vadinamais „CubeSats“. Šie prietaisai yra nuo 10 iki 30 centimetrų ilgio, aukščio ir pločio, sveria po 1,3 kilogramo. Lietuvių palydovas kartu su indų raketa į orbitą išskries birželio pabaigoje.

Daugiau palydovų – patikimiau, o kaina lieka ta pati

VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjas dr. Liudas Tumonis sako, jog idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Taigi jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart pasibaigtų, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – paaiškino mokslininkas.

„Ši misija mums kaip vieninteliam mažųjų kosminių palydovų gamintojui regione yra labai svarbi visų pirma technologiniu požiūriu: palydovas, cheminis variklis ir kiti komponentai bus patikrinti kosmoso aplinkoje, taigi perkops į aukštesnį techninės parengties lygmenį. Tai itin svarbu komercializuojant produktus“, – kalbėjo bendrovės „NanoAvionics“, pagaminusios šį palydovą, vadovas Vytenis Buzas.

Lietuvių išradimas gali atpiginti palydovų skrydžius į kosmosą

Iš viso prie projekto prisideda per 50 mokslininkų ir apie 300 studentų. VU atstovaujantis L. Tumonis džiaugiasi, kad kiekvienai akademinei komandai suteikta galimybė sukurti savo palydovą ir atlikti savo individualius tyrimus.

VU mokslininkai kurdami „Lituanica SAT-2“ buvo atsakingi už mokslinę dalį, o bendrovės „NanoAvionics“ inžinieriai kūrė palydovo platformą, raketinį variklį ir yra atsakingi už misijos koordinavimą. Šis palydovas, be bendrų tyrimų, atliks ir mikro raketinio variklio bandymus orbitoje.
„Cheminiu kuru varomas variklis tokio tipo, kaip aš juos vadinu – nykštukiniuose, palydovuose bus išbandomas pirmą kartą, – sakė dr. L. Tumonis. – Kam reikalingas variklis? Jis padeda palydovui susigrąžinti prarastą greitį. Termosferoje išretėjusi aplinka nuolat stabdo palydovą. Taigi toks variklis, kokį sumontavome šiame palydove, jį įgreitina, tuomet jis ilgiau nenukrenta. Tokio tipo variklį galima panaudoti ir didžiuosiuose palydovuose. Variklis leidžia palydovą pakreipti atitinkama kryptimi, keisti jo padėtį. Visi šio variklio brėžiniai yra visiškai lietuviški, išbandyti čia, vietoje, lietuviška bandymų įranga.“

„Palydovo su tokio tipo varikliu paleidimas yra beprecedentis įvykis – „Lituanica SAT-2“ bus pirmasis tokio tipo palydovas, varomas cheminiu varikliu. Išbandžius technologiją kosmose, bus žengtas didelis žingsnis pirmyn vystant mažųjų palydovų technologijas ir turės įtakos jų rinkai – esame apskaičiavę, kad toks variklis smarkiai pailgintų mažųjų palydovų gyvavimo laiką, tad apie 4 kartus sumažintų misijos sąnaudas“, – pabrėžė V. Buzas.

Paklaustas, ar sėkmingo eksperimento metu lietuvių palydovas skries ilgiau už kitus, dalyvaujančius šiame projekte, Vilniaus universiteto mokslininkas dr. L. Tumonis atsako teigiamai. „Lituanica SAT-2“ bus paleistas iš Indijos (dalis kitų palydovų jau paleisti iš JAV) ir skries poline orbita. Mokslininkas pasidžiaugė, kad toje pačioje raketoje, kuri bus paleista iš Indijos, skris ir pirmasis latvių palydovas „Venta-1“, nors jis projekte nedalyvauja.

Galės geriau numatyti ir orus

Šis projektas – tai pirmasis globalus ir realiu laiku vykdomas tyrimas. Mažieji palydovai rinks duomenis, kuriuos mokslininkai dar ilgai naudos siekdami geriau suprasti Žemės atmosferos ir Saulės radiacijos sąveiką bei kitus termosferoje vykstančius fizikinius procesus. Finansavimą projektui „QB50“ skiria Europos Sąjunga. Projekto metu bus atlikti išsamūs Žemės termosferos tyrimai, ištirtos dujinės molekulės, elektrinis laukas, išbandytos naujos technologijos. Žemutinės termosferos sluoksnis plyti maždaug 120–740 kilometrų aukštyje nuo žemės iki šiol yra mažiausiai tyrinėtas.
„Termosferos sluoksnis taip pat lemia ir Žemės orus. Taigi geresnis termosferos reiškinių suvokimas prisidės ir prie geresnio klimato numatymo“, – sakė dr. L. Tumonis.

„Kartu su Vilniaus universitetu žengėme dar vieną žingsnį užbaigdami ilgą ir sudėtingą projektą – mums kaip įmonei tai dar vienas svarbus žingsnelis patirties ir profesionalumo mažųjų palydovų industrijoje link“, – pasakojo „NanoAvionics“ vadovas V. Buzas.

Palydovai termosferoje skries apie 1–2 metus (vėliau natūraliai sudegs). Jie kasdien po keliolika kartų apskries Žemę. Gautus duomenis apdoros von Karmano instituto mokslininkai.

Manoma, kad per artimiausius dešimtmečius kosmoso inžinerija taps svarbia technologijų sritimi, nes dar reikia išsiaiškinti daug nežinomos informacijos Saulės sistemoje ir už jos ribų.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2020-02-25 09:18:54

Koronavirusas: viskas, ką vilniečiai turi žinoti

Visų pirma, ką turime žinoti, kad virusas yra ne kažkur toli. Ir net nėra klausimo, ar jis pateks pas mus. Tai atsitiks, būkime pasiruošę. Ir galiu jus patikinti – kaip besielgtų nacionalinė valdžia – už sostinę atsakingi žmonės savo pareigas supranta deramai ir vilniečiais pasirūpins.
       2020-02-25 08:01:30

Ką daryti, kad sportas nepakenktų?

„Jaučiausi gerai, kol nepradėjau sportuoti. Niekada nemaniau, kad paprasčiausias bėgimas sugadins man sveikatą“, – su tokiais žodžiais kaunietė Joana pasirodė traumatologo kabinete. Moteris tikina, kad pradėjusi lankytis sporto salėje, jau po pirmųjų treniruočių nusprendė, kad teiginys, jog sportas – sveikata, yra mitas.
       2020-02-24 16:09:45

„Brexitas“ įvyko. O kas toliau laukia e. parduotuvių?

Su sausiu baigėsi ir 47-erius metus trukusi Jungtinės Karalystės (JK) narystės Europos Sąjungoje (ES). Klausimą „kas toliau“ sau uždavė daugybės sričių atstovai, o siuntų bendrovės ir jų paslaugomis besinaudojantys žmonės ir įmonės – ne išimtis.
       2020-02-24 16:06:23

Elektros rinkos barometras: vėjuoti orai sumažino elektros energijos kainas

Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo visose Baltijos šalyse. Lietuvoje elektra pigo mažiausiai, bet kaina vis dar nepasiekė Latvijos ir Estijos lygio: Latvijos ir Estijos prekybos zonose vidutinė elektros energijos kaina krito 20 proc. iki 23,75 EUR/MWh, Lietuvoje – 19 proc. iki 23,52 EUR/MWh.
       2020-02-24 15:51:38

Papildomos priemonės dėl skrydžių iš Šiaurės Italijos keleivių patikros

Nuo vasario 24 dienos Lietuvos oro uostuose taikomos papildomos rizikos valdymo priemonės dėl koronaviruso užsikrėtimo atvejų Italijoje. Tikrinami ir konsultuojami visi iš Šiaurės Italijos oro uostų į Lietuvą atvykstantys keleiviai, oro uostuose tai atlieka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir savanoriai.
       2020-02-24 14:29:43

Veiksmai dėl koronaviruso COVID-19: tik laukiame kol pasieks ir Lietuvą

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius pasidalijo įrašu, kuriuo skatina institucijas imtis veiksmų, kad koronaviruso atveju Lietuva būtų pasiruošusi.
       2020-02-22 17:15:21

Kaip Bendrojo pagalbos centro operatoriai pažeidėjus auklėjo

Auklėjimas – tai tinkamo elgesio formavimas. Paprastai auklėjami yra vaikai ir lemiamas vaidmuo tenka jų tėvams. Bet ką daryti, jei žmogus suaugęs, o jo elgesys vis tiek yra neatsakingas ir nebrandus? Tokiais atvejais auklėjimu gali tekti užsiimti ir Bendrojo pagalbos centro pareigūnams.
       2020-02-22 17:06:23

Istorinis pasiekimas – pirmą kartą Lietuvai suteiktas A+ kredito reitingas

Lietuva užkopė į istorines kredito reitingų aukštumas – pirmą kartą istorijoje mūsų šaliai buvo suteiktas A+ ilgalaikio skolinimosi reitingas. Tokį įvertinimą Lietuvai suteikusi tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pažymi spartų ir subalansuotą šalies ekonomikos augimą bei tvirtą fiskalinę politiką.
       2020-02-22 11:54:59

Prezidentas: sutarimui dėl ES biudžeto reikia daugiau laiko

Pasibaigus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, lyderiai sutarė toliau tęsti diskusijas dėl Daugiametės finansinės programos 2021 – 2027 metams. Pasak Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, derybos įvairiuose dvišaliuose ir daugiašaliuose formatuose buvo ilgos ir intensyvios.
       2020-02-22 11:51:16

Aštuoni Lietuvos objektai, nustebinsiantys net visko mačiusius

Dangaus krantu vadinamas miestas, supamas beveik 300 ežerų; neaprėpiami, visoje Europoje saugomų paukščių perimviečių horizontai; XVIII a. dvaro teritorijoje įkurta fizinio krūvio terapijos klinika – šių išskirtinių turistinių objektų toli ieškoti nereikia.
       2020-02-21 15:48:19

Koronavirusas – tai didelis smūgis Ukrainai

Pareigūnai mėgino išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, kuriuose yra žmonės, galimai užsikrėtę koronavirusu. Tai toli gražu buvo ne vienas autobusas, o šeši. Jiems miesto gyventojai trukdė važiuoti į gydymo įstaigą, o keli iš jų netgi pasipriešino ir susirėmė su policininkais.
       2020-02-21 14:44:58

Regionų virtuvė: iš kur atėjo patiekalai, neatsiejami nuo mūsų kasdienybės?

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai – jie pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie lietuvišką virtuvę. Bet yra ir daugybė kitų lietuviškų valgių ar maisto produktų, kuriais mėgaujamės kasdien, tačiau net nesusimąstome, iš kur jie atsirado.
       2020-02-21 14:39:33

Priemonės koronaviruso prevencijai – konsultavimas ir kontaktų vengimas

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jau beveik mėnesį visuose trijuose Lietuvos oro uostuose aktyviai vykdo Kinijoje keliavusių žmonių konsultavimą, informuoja visuomenę. Per visą laikotarpį iš viso registruoti 176 keliavusieji Kinijoje.
       2020-02-21 08:19:22

Ar sulankstomi telefonai pakeis telefonų rinką?

Pasaulinis sulankstomų telefonų krepšelis praėjusią savaitę pasipildė dar vienu, kompanijos „Samsung“ antruoju modeliu – „Galaxy Z Flip“. „Huawei“ ir „Motorola“ savo sulankstomus sprendimus pristatė jau anksčiau, todėl rinkoje šiuo metu turime jau keturis skirtingus sulankstomus telefonus, iš kurių vienas oficialiai parduodamas ir Lietuvoje.
       2020-02-21 08:17:23

Ar žinote, kam renkami jūsų asmeniniai duomenys?

Viešas socialinių tinklų profilis su laisvai prieinamomis asmeninėmis nuotraukomis, elektroniniu paštu ir įrašais, programėlėms suteikta prieiga prie buvimo vietos ir bankinių duomenų – visa tai būdinga tiek dažnam paaugliui, tiek ir suaugusiam.
       2020-02-21 08:13:39

Karpos – neestetiškas apie imuniteto problemas signalizuojantis negalavimas

Nors karpos estetiškai nepatrauklus, tačiau dažniausiai nepavojingas negalavimas, vis tik nereiktų į jų atsiradimą numoti ranka – dažnai jos signalizuoja apie suprastėjusią organizmo imuninę sistemą, o vyresnio amžiaus žmonėms derėtų jas parodyti gydytojui dėl vėžio prevencijos.
       2020-02-20 11:07:57

Legalaus turinio platformos – vaistai nuo piratavimo

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą.
       2020-02-19 15:25:21

Lietuvių įmonė – tarp geidžiamiausių JAV darbdavių

Lietuvių įkurta logistikos kompanija „GP Transco“ pripažinta viena geidžiamiausių darbdavių Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip mano Kanados ir JAV vežėjus vertinantys „Smart-Trucking“ ekspertai.
       2020-02-19 15:18:42

Mitybos patarimai senjorams: į ką atkreipti dėmesį?

Rūpintis sveikata ir mityba reikia visiems, tačiau rekomenduojama atsižvelgti ir į savo amžių. Nors atrodo, kad esant vyresnio amžiaus mitybos principai neturėtų skirtis nuo anksčiau galiojusių, tačiau yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.
       2020-02-19 15:12:12

Kaip tvarka šaldytuve susijusi su maisto švaistymu?

Preliminariais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173kg, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto. Kodėl jo išmetama tiek daug?
       2020-02-18 18:07:22

Rekordiškai šilta žiema ir kenkėjai: ko tikėtis pavasarį?

Socialiniuose tinkluose gyventojai dalijasi pirmųjų žibučių, snieguolių bei pumpurus kraunančių medžių fotografijomis. Meteorologai taip pat patvirtino: ši žiema pati šilčiausia per daugiau nei 200 metų, kai Lietuvoje atliekami meteorologiniai stebėjimai.
       2020-02-18 17:59:18

Antžeminės televizijos DVB-T eteryje - nauja programa Delfi.tv

Pasikeitimai DVB-T eteryje į TV programų skaičiaus didėjimo pusę. Iš vienos pusės - gerai, kad TV programų daugėja, o iš kitos pusės - liūdina, nes tai pasikeitimai ne į aukštesnės kokybės pusę.
       2020-02-18 06:42:43

Lietuviško medaus galia: gydo gerklės skausmą, gaivina odą ir stiprina organizmą

Senovės lietuviai sakydavo, kad medus – ne tik maistas, bet ir vaistas. Šiandien jo naudą sveikatai patvirtina ir mokslas. Visgi medus naudingas ne tik malšinant gerklės skausmą ar kovojant su peršalimo simptomais.
       2020-02-18 06:40:37

Vilkas ėriuko kailyje: kaip apsisaugoti nuo apgaulingų programėlių

Kompanija „Google“ šį mėnesį iš savo programėlių parduotuvės „Google Play“ ištrynė 382 milijonus parsisiuntimų turėjusias 24 programėles, kurios pripažintos apgaulingomis. Vartotojams nieko neįtariant jų duomenys galėjo būti naudojami be jų žinios.
       2020-02-15 06:37:41

„Microsoft“ tyrimas: 70 proc. interneto vartotojų patiria internetines grėsmes

Viso pasaulio interneto vartotojų elgesys šiandien vertinamas prasčiausiai per pastaruosius ketverius metus, rodo kompanijos „Microsoft“ kasmet sudaromas Skaitmeninio mandagumo indeksas (angl. Digital Civility Index, DCI).
       2020-02-14 11:15:01

Marius Liatukas: Ar koronavirusas gali pavirsti nenugalima jėga?

Pasaulio fabriku vadinama Kinija pastarosiomis savaitėmis sukaustyta koronaviruso baimės. Tą netruko pajusti ir verslas: nukeliamos kelionės pas šioje Azijos valstybėje veikiančius partnerius, atšaukiami skrydžiai, pristabdytas siuntų ir krovinių gabenimas iš kai kurių Kinijos regionų, neveikia dalis tenykščių fabrikų.
       2020-02-13 21:30:54

Vienas dūris išgelbės gyvybę

„Džiaugiuosi, kad mano vaikas nevakcinuotas. Pasiskaitykite apie skiepus, ten vieni nuodai. Autizmas garantuotas“, - savo įžvalgomis dalijasi vaikų neskiepijantys tėvai. Kai vaikas atsiduria intensyviosios terapijos skyriuje, nuomonę gimdytojai pakeičia. Tik kad nebūtų vėlu.
       2020-02-13 21:27:38

Ką pasirinkti: skalbyklę su džiovinimo funkcija ar atskirą džiovyklę?

Šiais laikais skalbyklių ir džiovyklių pasiūla tokia didelė, kad kartais sunku apsispręsti, kuris variantas būtų tinkamesnis. Kiekvienas prietaisas turi savo pliusų ir minusų, kuriuos pirkėjui verta apsvarstyti prieš įsigyjant naują prietaisą.
       2020-02-12 18:10:10

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus

Šneką paverčiantis tekstu dirbtinis intelektas nustatė, kurie šalies TV žinių vedėjai kalba aiškiausiai. Tyrimą antrąsyk inicijavusi bendrovė „Kantar“ išanalizavo robotų šifruotą žinių medžiagą ir sudarė aiškiausiai kalbančių TV vedėjų dešimtuką.
       2020-02-12 16:14:27

9 iš 10 lietuvių baiminasi dėl robotų keliamų grėsmių darbo rinkai

Daugelį rutininių darbų už mus jau daro robotai, tačiau jie vis labiau kėsinasi ir į profesijas, kurios tradiciškai priskiriamos žmogaus rankų darbui. Kaip parodė naujausias tyrimas*, ši robotizacija sėja nerimą: 88 proc. lietuvių mano, kad robotai kelia grėsmę darbo vietoms.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.
Reklama