Prestižinių universitetų studentai: pagrindas po kojomis ir Lietuvoje

Prestižinių universitetų studentai – Harvarde verslo magistro siekianti Greta Gerazimaitė ir būsimasis Virdžinijos universiteto politikos mokslų daktaras Simonas Čepėnas – savo pavyzdžiu įrodo, kad pasidėti tvirtą akademinį pagrindą įmanoma ir Lietuvoje. Ateities verslo ir politikos lyderiai dalijasi savo sėkmės istorijomis ir skatina svajoti drąsiai.

Siekiamybė – Harvardas

Baigusi vidurinę, šiuo metu prestižinės Harvardo verslo mokyklos pirmakursė 25–erių klaipėdietė Greta Gerazimaitė skrupulingai rinkosi, kur stoti. Kadangi mokykloje Gretai puikiai sekėsi tiek tiksliosios, tiek humanitarinės disciplinos, o ir užklasinė veikla buvo įvairi – nuo teatro iki žurnalistikos, tad mergina ilgai svarstė, ką norėtų studijuoti.

„Pasirinkau ekonomikos ir politikos studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, nes supratau, kad tarpdisciplinės studijos man suteiks plačiau pritaikomų žinių, o studijos anglų kalba taps privalumu siekiant tarptautinių mokslų ar karjeros“, – prisiminė mergina.

Puikiai pasirodžiusi praktikų JAV Ambasadoje Vilniuje ir banke „Swedbank“ metu, pasistažavusi Stanfordo universitete JAV, jau po studijų baigimo G.Gerazimaitė pagal Ateities lyderių programą įsidarbino Didžiosios Britanijos farmacijos įmonėje „GlaxoSmithKline“. Šioje farmacijos kompanijoje klaipėdietė praleido dvejus metus – dirbo įvairiose komercinėse rolėse Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Vėliau įgyvendino ir vieną iš savo didžiųjų svajonių – įstojo mokytis į Harvardo Verslo vadybos magistrantūrą (Master of Business Administration).

„Šiuo metu esu šios programos pirmakursė. Tai dviejų metų magistro studijų programa, skirta jauniems profesionalams, sukaupusiems 3–5 metų darbo patirtį, pademonstravusiems lyderystės potencialą ir siekiantiems vadovaujamų pozicijų. Tai viena konkurencingiausių magistro studijų programų. Į šią programą įstojau 24–erių – gerokai žemiau amžiaus vidurkio ir esu viena jauniausių programos studenčių“, – prisipažino pašnekovė.

Siekia tarptautinės karjeros

Greta tikina, kad stojant į Harvardo verslo mokyklą ypatingai pravertė tai, jog jai teko dirbti tarptautiniu mastu ir dar universitete kartu su profesoriais atlikti mokslinius tyrimus.

„Manau, į Harvardą įstoti padėjo įgytos įvairialypės patirtys – ne tik profesiniai, bet ir akademiniai, moksliniai pasiekimai. Labai džiaugiuosi, kad ISM gavau galimybę kartu su savo dėstytojais atlikti mokslinius tyrimus, jaučiau jų dėmesį ir stiprų palaikymą“, – džiaugėsi mergina.

Paprašyta atskleisti savo sėkmės receptą, G. Gerazimaitė tikino, kad svarbiausia yra atkakliai siekti savo tikslų: „Siūlau nebijoti užsibrėžti drąsių tikslų ir kryptingai bei atkakliai jų siekti. Būti atvirais naujoms galimybėms ir pasikeitimams. Apsupti save pozityviais žmonėmis, domėtis, klausytis, skaityti, keliauti – atsiverti mintims ir apmąstymams. Svarbiausia – skirti laiko sau, šeimai, tikriems draugams ir likti ištikimiems savo vertybėms bei gyvenimo siekiams“, – mintimis dalijosi Harvardo auklėtinė.

Harvardo universiteto MBA programos absolventai dažniausiai tampa jaunaisiais didžiųjų vadybos konsultacinių firmų, investicinių bankų, fondų ar korporacijų vadovais, kiti prisijungia prie valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ar kuria savo startuolius. Greta vis dar svarsto, kurį kelią pasirinkti ir kur juo eiti – Europoje ar JAV.

Doktorantūra prestižiniame Virdžinijos universitete

Tvirtą akademinį pagrindą po kojomis tiesiasi ir buvęs tos pačios ISM studijų programos alumnas 26–erių Viešosios politikos ir vadybos instituto (PPMI) analitikas Simonas Čepėnas. Šios vasaros pabaigoje Simonas išvyksta į Ameriką, kur pradės Politikos mokslų doktorantūros studijas prestižiniame Virdžinijos universitete (University of Virginia).

Tai jau antras kartas, kai vaikinas semsis žinių Amerikoje – prieš tai sėkmingai apsigynęs Ekonomikos ir politikos bakalauro diplomą ISM universitete, S.Čepėnas gavo galimybę nemokamai studijuoti Politikos mokslų magistrą Pietų Ilinojaus universitete Karbondeile (Southern Illinois University Carbondale), JAV.

„Visada svajojau apie Ameriką dėl kitokio požiūrio į politikos mokslus. Skirtingai nei Europoje, šioje šalyje politikos mokslai nėra tiesiog politinė istorija ir sociologija, o gerokai daugiau – ypatingas dėmesys skiriamas ekonomikai, statistikai, matematikai ir lošimų teorijai. Meilę metodams, o ypač lošimų teorijai, paskatino ISM profesorius Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius, kurio dėka Nobelio laureato John‘o Nash‘o (kurį galima prisiminti iš filmo „Nuostabus protas“) išpopuliarinta teorija sėkmingai integruota į studijų programą ir Lietuvoje, ISM universitete“, – pasakojo Simonas.

Vaikinas tikina, kad jo pasiekimai yra sunkaus darbo ir nesibaigiančio tikėjimo savo jėgomis rezultatas: „Tikiu, kad žmogaus galimybės beribės. Visos svajonės išsipildo, jei įdedi pakankamai pastangų jų siekti. Nepavykus vieną kartą, reikia nesustoti, jei pritrūksta pasitikėjimo, kartoti „aš galiu“ ir bandyti iš naujo. Motyvacija, darbas ir šimtaprocentinis atsidavimas beveik visada garantuos sėkmęׅ“, – teigė pašnekovas.

Diegia užsienio universitetų patirtį

ISM Ekonomikos ir politikos programos direktorius doc. dr. Vincentas Vobolevičius yra įsitikinęs, kad ekonomika ir politika yra nepaprastai glaudžiai susijusios žmonių veiklos sritys. Tačiau kažkodėl Lietuvos universitetus baigę ekonomistai ir politologai atrodo tarsi skirtingų planetų gyventojai: ekonomistai – tiksliukai, politologai – humanitarai. Kaip jiems matyti bendrą ekonomikos ir politikos procesą, jeigu jie net nesusikalba vieni kitų metodinėmis kalbomis?

„Laimei, JAV ir Vakarų Europos aukštosiose mokyklose, kurias yra baigę dauguma ISM Ekonomikos ir politikos programos dėstytojų, toks susiskaldymas jau praeityje. Diegdami geriausių užsienio universitetų patirtį, ugdome naudingų, bet kituose Lietuvos universitetuose menkai naudojamų analizės ir tyrimo metodų, leidžiančių atskleisti sudėtingą, bet tikrovišką verslo, ekonomikos ir politikos sąveiką. Nenuostabu, kad įgiję ISM Ekonomikos ir politikos bakalauro laipsnį jaunuoliai dažnai tęsia studijas geriausiuose JAV (Harvardo, Vanderbilt, Virdžinijos, Pietų Ilinojaus) universitetuose bei Vakarų Europos (Londono ekonomikos mokyklos (LSE), Mannheimo universiteto, Lundo universiteto) aukštosiose mokyklose“, – tikino V.Vobolevičius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9