Norvegija tarė „Ne“ iš palmių aliejaus pagamintam biodyzeliui

Norvegija tapo pirmąja šalimi Europoje, priėmusi nutarimą drausti biodyzelio, kurio gamybai naudojamas palmių aliejus, naudojimą. Tuo pat keliu eina ir Europos Sąjunga, balsuosianti už palmių aliejaus, skirto biodegalams gaminti, importo draudimą.

Lietuvos biodegalų gamintojai teigia, kad šie sprendimai reikšmingai prisidės prie klimato kaitos problemų sprendimo, o kartu praplės iš grūdinių kultūrų gaminamų lietuviškų biodegalų eksporto rinkas.

Praėjusią savaitę Norvegijos parlamentas įpareigojo šalies vyriausybę nedelsiant pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymus ir uždrausti biodyzelio, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus ar jo šalutinių produktų, įsigijimą vykdant valstybės viešuosius pirkimus.

Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi parlamentas, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje „yra labai riboto efektyvumo, siekiant užkirsti kelią atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos mastai“.

Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos palmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas.

Europos Parlamentas šių metų balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. uždrausti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje.

Šią savaitę ES nutarė žengti dar vieną žingsnį link palmių aliejaus ir jo produktų degaluose visiško uždraudimo. Europos Parlamento nariai nutarė svarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo nuostatų papildymus, kurie apribotų iš palmių aliejų produktų gaminamų biodegalų importą ir platinimą Europos Sąjungoje. Planuojama, kad įstatymo pataisos balsavimui bus pateiktos šių metų spalį. Galutinė jų redakcija turės būti tvirtinama visų ES šalių narių.

„Norvegijos žingsnis, uždrausti biodegalų, pagamintų iš palmių aliejaus, pirkimą, vykdant viešuosius pirkimus demonstruoja stiprią valstybės politinę valią ir ryžtą veikti, sprendžiant globalias klimato kaitos problemas“, - teigia Mindaugas Palijanskas, Lietuvos biodegalų gamintojų asociacijos prezidentas.

Lietuvoje biodyzelinas gaminamas iš grūdinių kultūrų – pirmiausia rapsų. Tuo tarpu į šalį importuojamuose biodegaluose, kaip pranešama, dažnai yra naudojamas palmių aliejus.

„Lietuvos valstybė turėtų savo piliečiams suteikti teisę rinktis degalus pagal jų poveikį aplinkai ir pareikalauti, kad jų sudėtis būtų tiksliai nurodoma. Kaip rodo neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 86,2 proc. Lietuvos piliečių - labai svarbu, kad degalai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Manau, šie žmonės turi teisę žinoti, ką pilasi į savo automobilius“, - sako Biodegalų asociacijos prezidentas.

Lietuvos įmonės iš atsinaujinančių šaltinių pagamina apie 11 proc. šalyje sunaudojamų degalų. Tai sudaro apie 140 tūkst. tonų biodegalų. Apie 70-80 proc. produkcijos kasmet eksportuojama į užsienio šalis. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka - Skandinavijos šalys, tarp jų ir Norvegija.

Pasak M.Palijansko, Norvegijos ir ES iniciatyva drausti palmių aliejaus ir jo produktų naudojimą biodegalų gamyboje ateityje turėtų teigiamą poveikį Lietuvos gamintojams.

„Vienintelis kol kas Europoje tvarumo kriterijus atitinkantis iškastinio kuro pakaitalas - tai iš vietinių žaliavų, tokių kaip rapsai ir javai, pagaminti biodegalai, kurie leidžia sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijas. Kai kuriose Lietuvos biodegalų ir žaliavų gamybos įmonėse CO2 dujų sutaupymas gamybos grandinėje jau siekia net 80 proc.“, - pažymi Biodegalų asociacijos prezidentas.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9