- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- 3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Jei dar tik planuojate pirkti priedėlį palydovinei televizijai, tai pirmiausiai įsitikinkite ar Jūsų televizorius gali rodyti aukštos raiškos televizijos programas (HDTV). Jei taip - rinkitės priedėlį, kuris tiks HDTV DVB-S2 standartui. Pagrindinis šių įrenginių požymis, kad jie tai gali - HDMI jungtis.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
Daugiau patarimų
- Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų ...
- Didelį privalumą įgauna tas, kuris pakankamai anksti padarė klaidas, iš kurių buvo galima pasimokyti.
- Visada pasirinkite patį sunkiausią kelią - jame jūs nesutiksite konkurentų.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
- Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.
„Virtustream“ plėtros vadovas: „Inovacijos – informacinės ekonomikos valiuta“
2015-09-24 09:33:18Vanas Williamsas, vykdantysis JAV debesų inžinerijos milžinės „Virtustream“ informacijos direktorius ir plėtros centro Lietuvoje vadovas, ne tik negaili pastabų Baltijos šalių vyriausybėms pritraukiant užsienio kapitalą, bet ir tvirtina, kad didžiausias verslo turtas – universitetuose atrasti ir išugdyti inovatyvūs darbuotojai.
Rugsėjo 24-25 dienomis Vilniuje ir Kaune pirmą kartą Baltijos regione vyks forumas anglų kalba „Developing Talents for Innovation-based Economies” („Talentų ugdymas inovacijomis grįstai ekonomikai“), kur žymiausi pasaulio, Lietuvos verslo bei mokslo atstovai diskutuos, kaip skatinti talentų ugdymą, kelti mokymo kokybę, plėsti inovacijas bei sutvirtinti šiuolaikinio verslo ir aukštojo mokslo bendradarbiavimą.
Svarbi renginio dalis vyks KTU „Santakos“ slėnyje Kaune – panelinė diskusija „Making New Knowledge Work for Business and Society”. Daugiau informacijos apie forumą: www.ubforum-lithuania.eu.
Vienas iš pranešėjų V. Williamsas, kalbėdamas apie Europos Komisijos (EK), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Kauno technologijos universiteto (KTU), Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) organizuojamą renginį, sako, kad šis forumas – tai galimybė sumažinti pleištą, vis dar skiriantį verslą ir universitetus.
– Esate plėtros centrų JAV, Indijoje ir Lietuvoje vadovas. Kodėl tokia didelė korporacija kaip „Virtustream“ pasirinko mažą Baltijos šalis – Lietuvą? – paklausėme V. Williamso.
– Mūsų istorija su Lietuva prasidėjo prieš keletą metų. Pirmą kartą jūsų šalis mums buvo pristatyta, kaip turinti patikimą ir gerą reputaciją, kurią ji, be abejo, susikūrė pati.
Čia radome verslo plėtros kultūrą, kuri puikiai susipynė su mūsų komandomis, dirbančiomis JAV. Nemažas universitetų skaičius ir didelis jų dėmesys į nuolatinį švietimo ir mokymo tobulinimą Lietuvoje sukūrė stiprią ir techniškai patyrusią darbo jėgą, kurios mums reikėjo. Pasakysiu atvirai: atvykęs į mūsų biurą Kaune, jaučiuosi tarsi būčiau tikrame Silicio slėnio startuolyje. Be abejo, prie mūsų atėjimo labai prisidėjo ir „Investuok Lietuvoje“ programa.
– Esate sukaupęs daugiau kaip 25 metų patirtį inovatyvių technologijų versle. Kuo verslui svarbios universitete gimstančios inovacijos ir išradimai?
– Vienas iš didžiausių iššūkių verslui, kaip ir universitetams, yra išlikimas šiuolaikišku ir aktualiu.
Pokyčių tempas auga eksponentiškai – kasdien atsiranda tiek daug tiesiog revoliucinių išradimų, ir net didžiulės korporacijos kovoti su šiuo progresu ne visada suspėja. Tai reiškia, kad mums nuolat reikia naujų idėjų, šviežių perspektyvų, kūrybinio mąstymo ir naujų mokslinių tyrimų. Tai galima pasiekti tik per stipresnę partnerystę tarp verslo ir universitetų bendruomenių.
– Verslui reikia naujų talentų. Didžioji dalis jų „slepiasi“ universitetuose. Kaip jūsų kompanija juos atranda, koks geriausias būdas tai daryti ir kada – reikia juos stebėti besimokančius ar ieškoti tarp absolventų?
– Talentus turime surasti kartu – kuo anksčiau, tuo geriau. Netgi prieš jiems patenkant į universitetus. Pavyzdžiui, mes investuojame į vieną mokykloje dėstomą robotikos programą Kaune. Jau dabar kai kurie moksleiviai atskleidė savo gabumus, kurdami programinę įrangą ir demonstruodami savo loginius gebėjimus.
Į tokius moksleivius verslas turi investuoti jau šiandien – būtina skatinti ir ugdyti jų talentą. Praėjusiais metais mes turėjome 8 praktikantus iš KTU, amžiumi nuo pirmakursio iki paskutiniųjų metų studentų. Ši jų praktika buvo fantastiška patirtis tiek jiems, tiek mums.
Ko šiandien trūksta – partneryste paremtos sistemos tarp universitetų ir verslo, kaip identifikuoti, apmokyti ir ugdyti. Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos aš nuolat girdžiu iš studentų praktikantų – savo karjeros metu jie nori dirbti eilei verslo kompanijų ir turėti skirtingą patirtį, kuri jiems padėtų tapti pasiruošusiems bet kokiam darbui.
– Tyrimai rodo, kad pleištas tarp verslo ir universitetų bendradarbiavimo vis didėja. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Kaip galėtume sustabdyti šią problemą? Koks valstybių valdžių vaidmuo šiame procese?
– Didėjantis atotrūkis yra tikrai simptominis ir kyla iš tikslų skirtumo tarp verslo ir akademinės bendruomenės. Arba tiksliau iš įsitikinimo, kad šie tikslai turi būti skirtingi.
Verslas siekia maksimalaus pelno investicijų grąžos. Bet kuris technologinis universitetas šioje situacijoje sakytų, kad jo misija yra „teikti mokslinių tyrimų pagrindu studijas tarptautiniu lygiu, siekiant sukurti ir perduoti žinias ir naujoviškas technologijas".
Nors tai skamba labai skirtingai, aš siūlyčiau abu objektus suartinti. Tai turėtų įvykti, kai verslo bendruomenė įsisąmonins, kad jų darbuotojai yra vienintelė ir svarbiausia investicija. Tai bendrovės turtas, o rasti talentingus, protingus, išsilavinusius ir visą gyvenimą besimokančius darbuotojus, turėtų būti pats svarbiausias uždavinys jų žmogiškojo kapitalo strategijoje.
Be to, kai verslas paragaus prasmingų strateginių santykių su universiteto bendruomenės vaisių, pastaroji galės sukurti tvirtą tinklą talentingų studentų, pasirengusių užpildyti svarbiausias darbo vietas versle. Tik šie studentai gebės atlikti tyrimus ir tolimesnį produkto vystymą tose srityse, kurios aktualios verslui. Jie taip pat neleis verslui likti izoliuotam, o tai, savo ruožtu, mažins pleištą tarp verslo ir akademinės bendruomenės.
Vyriausybės vaidmuo šiame procese – sukurti aplinką, kuri padarytų tokį bendradarbiavimą įmanomu. Palengvinkite naujų įmonių persikėlimą į Baltijos šalis. Tegul užsienio kompanijoms pagal užsakymus dirbantys mokslininkai pasiūlo savo užsakovų vykdantiesiems direktoriams Baltijos šalis, kaip platformą persikėlimui. Palengvinkite galimybes viešoms Universiteto sistemoms bendradarbiauti ir investuoti į sritis, kurios kelia verslo vertę. Visada atlyginkite už pažangą universitetams. Niekas nedidina sėkmės istorijų skaičiaus taip, kaip sėkmė.
– Kitaip tariant, galime apčiuopti ryšį tarp inovacijų ir šalies klestėjimo?
– Inovacijos – šiandienos informacinės ekonomikos valiuta. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio yra šalis – išvysčiusi specifines galimybes kurti inovacijas ji kurs pridėtinę vertę šalies gyventojų gerovę.
Šią taisyklę galime taikyti tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Palyginkime robotų industrijos dydį pasaulyje. Ko gero tikėsitės, kad čia pirmauja JAV ar Vokietija, tačiau tikrasis lyderis – Pietų Korėja. Ji turi daugiausiai robotų 10 tūkst. darbuotojų nei šios dvi ekonomikos supermilžinės.
Inovacijos gali klestėti ir augti ten, kur yra poreikis, vizija ir tam sukurtas palankus klimatas. Visai neseniai išleistoje Pasaulio Banko publikacijoje mokslininkai, studijuojantys 120 kompanijų nuo 1980 iki 2006 metų parodė, kad kiekvienas plačiajuosčio interneto skverbties padidėjimas dešimtąją dalimi, prideda 1,3 proc. didesnes pajamas prie šalies bendrojo vidaus produkto. Mažiausias ir vidutines pajamas gaunančio šalys savo BVP tokiu būdu pasididina 1,21 procento. Štai ką aš turiu omeny, kalbėdamas apie inovacijų klimato kūrimą.

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką
Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.- Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
- Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1988-11-30SSRS nutraukė užsienio radijo stočių, transliuojančių į SSRS, trukdymą.
- 1867-03-30JAV perka Aliaską iš Rusijos už 7,200,000 USD (2 centai už akrą).
- 2014-01-20Pradeda transliuoti raiškiosios televizijos kanalas LRT HD.
- 1931-05-26Pradėjo veikti nauja siunčiamoji Vilniaus radiofono stotis Liepkalnyje, su Marconi firmos 16 kW galios siųstuvu.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Eifelio bokšte yra 1792 laipteliai.
- Islandų kalboje vietoj pavardės naudojamas vardas. Pavyzdžiui, Svenas Eriksonas yra Eriko sūnus, o jo sūnaus pavardė bus Svensonas.
- Netoli populiaraus Belmonto parko yra įdomiausias geologinis paminklas – Pučkorių atodanga. Tai ledynmečio atodanga – aukščiausia Lietuvoje, kurios aukštis 65 m, o plotis – 260 m, o atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Dėl savo išskirtinumo 1974 m. atodanga buvo netgi paskelbta geologijos paminklu.
- Jungtinėse Amerikos Valstijose 10 % branduolinės energijos pagaminama iš perdirbtų branduolinių ginklų. Taip pat daroma ir Rusijoje.
- Aliaskoje yra įstatymas, draudžiantis žiūrėti į briedžius iš lėktuvo.
- Žmona sako vyrui:
- Jei ne mano pinigai, nieko čia nebūtų: nei šito namo, nei automobilio, nei baldų - nieko!
- Jei ne tavo pinigai, ir manęs čia nebūtų! - Po 10 metų žmona pastebėjo, kad jų vaikas visiškai nepanašus į juos. Ji padarė DNR testą ir sužinojo, kad vaikas visai ne jų. Ji viską papasakojo vyrui, o šis jai atsakė:
- O tu tikrai nieko neatsimeni? Kai išeidinėjom iš ligoninės, vaikas pridirbo į pampersą. Tu liepei man nueiti ir pakeisti jį. Tada aš grįžau į ligoninę, suradau švarų ir jo vietoje palikau mūsų prisidirbusį...
Žmona nualpo... - Miesto autobusas. Sėdimos vietos užimtos. Greta stovi graži panelė, visa išmarginta tatuiruotėmis, ir močiutė. Močiutė visą laiką įdėmiai žiūri į tatuiruotę ant panelės kaklo. Panelė pasipiktina:
- Ko spoksai, sodiete? Tatuiruotės niekada nemačius?
- Vaikeli, per savo ilgą gyvenimą aš visko mačius. Po vidurinės aš baigiau universitete kiniečių kalbą, 15 metų dirbau Kinijoje, dabar universitete dėstau kiniečių kalbą. Žiūriu į tavo kaklą ir negaliu suprasti, kodėl ten parašyta „pakartotinai neužšaldyti“.
Jūsų komentaras