Dirbtinis intelektas ir televizoriai: ko laukti?

2017-ųjų metų balandžio mėnesį, rinkos tyrimų bendrovė „International Data Corporation“ (IDC) prognozavo, kad iki 2020-ųjų metinis dirbtinio intelekto rinkos augimas sieks 54,4 proc.

Todėl tikimasi, kad dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip prognozavimas, rekomendacijos ar virtuali intelektinė pagalba, kasmet užims vis svarbesnį vaidmenį kuriant skaitmenines paslaugas vartotojams.

Šios funkcijos jau dabar daro įtaką elektronikos įrenginiams, o ypač išmaniesiems telefonams bei televizoriams. Kalbant apie pastaruosius, jų sąveika su dirbtiniu intelektu kol kas dar nėra masiškai paplitusi, tačiau pastebima, kad ji vystosi sparčiau ir tam skiriamas vis didesnis dėmesys.

Pasirinkimo laisvė – ne visada privalumas

Miroslavo Ramanavičiaus, „Samsung“ buitinės elektronikos pardavimų vadovo Baltijos šalyse teigimu, šiuolaikiniai žmonės žiūri ne tik tradicinius televizijos kanalus. Šiandien jie gali pasirinkti antžeminę, internetinę, kabelinę, palydovinę televizijas ar netgi taip vadinamą „Over-The-Top“ (OTT) technologiją – nemokamą audiovizualinio turinio peržiūrą, kuriai nereikalingi jokie televizijos paslaugų teikėjai. Be to, moderniuose televizoriuose vartotojai gali pasinaudoti ir specialiomis TV aplikacijomis, kurių pagalba jie taip pat gali stebėti jiems patinkantį televizijos turinį.

„Pastebima, kad išaugusi pasirinkimo galimybė atnešė ir nemažai painiavos, mat niekas nenori gaišti laiko ir rinktis iš visų galimų variantų ieškant patinkančios laidos ar filmo. Taigi, dėl to, kad turime nemažai pasirinkimo galimybių, mums tampa kur kas sunkiau atsirinkti aktualų ir mūsų pomėgius geriausiai atitinkantį turinį. Net jeigu tiksliai žinome, ko norime, paieškoms skiriame nemažai laiko. Vis dėlto žadama, kad jau greitai mums tuo rūpintis nebereikės, nes už mus viską padarys dirbtinio intelekto sistemos“, – kalba jis.

Žvilgsnis į ateitį

Specialistas teigia, kad jau netolimoje ateityje dirbtinio intelekto pagalba gausus ir netgi perteklinis turinys galės būti rūšiuojamas. Dabartinės tendencijos ir jau dabar turimi įrankiai rodo, kad greitu metu dirbtinis intelektas gebės išanalizuoti žiūrovo pageidavimus bei rodyti tokį turinį, kuris labiausiai atitinka jo TV žiūrėjimo įpročius. Tokios dirbtinio intelekto funkcijos, kaip prognozės ar virtuali tiesioginė pagalba vartotojui, taps masiniu ir visiems suprantamu reiškiniu.

„Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas analizuos įvairias oro sąlygas, laiką ir kitus išorinius veiksnius, kad žiūrovui būtų pasiūlytas geriausias turinys atitinkantis ne tik jo įpročius, bet ir aplinką. Be to, televizoriuose bus įdiegta balso atpažinimo funkcija, kuri leis įrenginiui pačiam kalbėtis su jo žiūrovu padedant jam išsirinkti geriausią audiovizualinį turinį atsižvelgiant į jo amžių, įvairias turiniui taikomas nuostatas ar netgi jo nuotaiką“, – pasakoja ekspertas.

Galimybė daiktų interneto plėtrai

Daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) jau dabar vadinamas netolimos ateities visuotiniu reiškiniu, kuomet į vieną tinklą sujungti buities prietaisai sąveikaudami vienas su kitu galės atlikti visus būtiniausius kasdienius žmogaus darbus, pavyzdžiui, automatiškai kontroliuoti namų šilumą ar netgi užsakyti pieno. Todėl neabejojama, kad didėjanti dirbtinio intelekto įtaka technikai, o šiuo atveju televizoriams dar labiau išplės daiktų interneto galimybes.

„Dirbtinio intelekto tobulėjimas labai prisidės ir prie dar vienos – daiktų interneto technologinės revoliucijos. IoT infrastruktūra vis plečiasi, todėl per artimiausius kelerius metus prie tradicinių buities prietaisų, tokių kaip šaldytuvas, tikėtina, prisijungs ir televizorius. Jis galės ne tik automatiškai pats optimizuoti įvairius savo parametrus, pritaikydamas juos atitinkamai pagal tai, ar žiūrite filmą, ar sporto varžybas, bet ir valdys žaliuzes, oro kondicionierių, šviestuvus ar kitą elektroniką“, – sako M. Ramanavičius.

Šių dienų inovacijos taip pat stebina

Anot eksperto, šiuolaikiniai įrenginiai, pavyzdžiui, naujausios kartos „Samsung QLED“ serija, jau pasižymi tam tikromis dirbtiniam intelektui priskiriamomis savybėmis. Juose integruotų jutiklių pagalba televizorius automatiškai reaguoja į aplinką ir jos apšvietimą – pagal tai sureguliuojamas įrenginio šviesos intensyvumas ir ryškumas. Be to, į kai kuriuos įrenginius yra integruoti ir judesio jutikliai, reaguojantys į tai, ar žmogus yra šalia įrenginio – jo ekranas automatiškai išsijungia, kai žmogaus nėra ir įsijungia, kai jis ateina vėl.

„Taip pat, šiandien vartotojams paprasčiau žiūrėti savo pamėgtus kanalus, mat pažangiausi televizoriai įsimena mėgstamiausius vartotojo kanalus, kuriuos galima kontroliuoti balsu. Ką jau kalbėti apie tai, kad šiuolaikiniai įrenginiai geba atpažinti žaidimų konsoles ar kitą panašią elektroniką. Vietoje sudėtingų techninių terminų, tokių, kaip HDMI, naudojamas prie televizoriaus prijungtas įrenginys, pavyzdžiui „Xbox One“, – tvirtina M. Ramanavičius.

• Sveika ir gardu: kaip vaikų lėkštes papildyti daržovėmis?
• Įsigijęs naują būstą, savininkas privalo atsiskaityti už suvartotą elektrą.
• Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbius diegiant 5G ryšio tinklus.
• Šalyje užfiksuotas 51 koronavirusinės infekcijos atvejis.
• Lietuvoje patvirtinti 39 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Lietuvoje patvirtinti 53 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Kojų tinimas gali perspėti apie rimtas ligas.
• Darbuotojai į biurus negrįš, jei šie neprisitaikys prie naujos realybės.
• Pesticidai maiste: ar pirktas obuolys visuomet blogiau už sode užaugintą?
• Vaistininkė primena, kaip atskirti COVID-19 nuo peršalimo.
• Vaikų globos namuose užaugusi Viktorija į juos sugrįžo dirbti.
• Lietuvoje per vakar parą patvirtinti 44 koronavisrusinės infekcijos atvejai.
• Praėjusią parą patvirtinti 36 koronavirusinės infekcijos atvejai.
• Ir vėl baigėsi mobilieji duomenys? Ką daryti, kad jų užtektų ilgiau.
• Vaistininkė: ką apie žmogaus sveikatą signalizuoja pajuodę paakiai.
• NVSC: rudenį erkės vis dar aktyvios.
• Apie įvykius Marijampolės cukraus fabrike.
• 10 dažniausiai tiekėjų pasitaikančių klaidų viešųjų pirkimų konkursuose.
• Sprendimas stabdyti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą internete.
• Mados tendencija – natūralus grožis.
• „Rožinis gyvenimas“ – ir sergant krūties vėžiu gyvenimas tęsiasi.
• Komunikacijos tendencijos: nėra geresnio laiko komunikuoti nei... dabar?
• Pasiektas sergančių covid-19 rekordas, patvirtinus susirgimą 32-iems žmonėms.
• Kaip apsaugoti sveikatą, jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė?
• Kaip sutaupyti 20 proc. karštam vandeniui ruošti ir sumažinti užsikrėtimų riziką.
• Erekcijos sutrikimai: emocinė problema ar širdies ir kraujagyslių ligų pranašas?
• Lietuvoje – 32 koronaviruso atvejai.
• Ekspertai pataria: kokias grindis rinktis padiktuos jūsų gyvenimo būdas.
• Nematomi pilotų sargai – žiniavietės specialistai.
• Praėjusią parą koronavirusas patvirtintas 17 žmonių.
• Lietuvoje registruoti 43 nauji koronaviruso atvejai.
• Lietuvoje užregistruoti 36 nauji koronaviruso atvejai.
• Nuotolinio darbo įforminimas – 5 žingsniai, kurie padės išvengti nesusipratimų.
• NVSC atsako į įmonių atstovams dėl koronaviruso grėsmių kylančius klausimus.
• Lietuvoje registruoti 26 nauji koronaviruso atvejai.
• Rekomendacijų įgyvendinimas laiku būtų palengvinęs atsaką į COVID-19.
• 2020-ieji gali tapti rekordiniais internetinių sukčių metais.
• Lietuvoje patvirtinta 20 naujų COVID-19 atvejų, 37 asmenys pasveiko.
• Jums reikia namų tvarkytojos ar išmanaus prietaiso?
• Kasmet lietuviai suvalgo vis daugiau pomidorų: kokia rūšis populiariausia?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74