Medicininės atliekos buityje: susidarymas, pavojus ir tvarkymas

Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, susidarančios namuose atliekant sveikatos priežiūros procedūras. Tai gali būti tvarsliava, adatos, švirkštai, lancetai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Jos nėra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, jeigu tinkamai tvarkomos.

Nedideli kiekiai medicininių atliekų tikriausiai susidaro daugelio iš mūsų namuose. Patekusios į buitinių atliekų konteinerius ir sąvartynus šios atliekos gali tapti infekcijų priežastimi. Medicininių atliekų keliamas pavojus sveikatai siejamas su galimybe užsikrėsti infekcinėmis ligomis (ŽIV, hepatitu B, hepatitu C, tuberkulioze, žarnyno infekcijomis ir kt.), susižeisti aštriais daiktais. Taip pat galima apsinuodyti išmestais netinkamais vartoti vaistais.

Namuose susidariusias medicinines atliekas, tokias kaip medicininės pirštinės, tvarsliava, būtina dėti į plastikinį maišą, saugiai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį šiukšlių maišą, kuris keliaus į buitinių atliekų konteinerį.

Ypač pavojingi yra aštrūs daiktai (adatos, lancetai ir kt.), nes jie kelia pavojų ne tik patiems gyventojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Todėl juos panaudojus reikia iš karto sudėti į saugias talpas. Švirkštus geriausia išmesti kartu su adata, nes ją nuimant galima įsidurti. Panaudotus aštrius daiktus galima sudėti į užsukamus arba sandariai dangteliu uždaromus butelius, tuščius metalinius indelius. Negalima panaudotų adatų mesti į klozetą. Adatos lengvos, todėl plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių.

Pasenusių ar nebenaudojamų vaistų negalima mesti nei į klozetą, nei į buitinių atliekų konteinerį. Mat iš konteinerių juos gali išsitraukti bei jais apsinuodyti vaikai, socialinės rizikos grupių žmonės. Patekusios į nuotekų sistemą cheminės medžiagos ištirpsta ir gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį. Taip teršiama aplinka, daroma žala gamtai.

Pasibaigus vaistų galiojimo laikui, juos reikia priduoti į vaistines. Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 42 straipsnį, vaistinės iš gyventojų privalo nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Iš vaistinių tokius medikamentus surenka specialios tvarkymo įmonės, užsiimančios medicininių ir kitų pavojingų atliekų tvarkymu. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius vaistus.

Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl pasenę ar nebenaudojami jie, kaip ir maisto atliekos, išmetami į buitinių atliekų konteinerį.

Nuo 2009-ųjų visoje Europos Sąjungoje uždrausta prekiauti termometrais, kraujospūdžio matavimo aparatais ir kitais prietaisais, turinčiais gyvsidabrio, tačiau daug žmonių juos dar naudoja. Termometras su gyvsidabriu yra nepavojingas, bet jam sudužus iškiltų grėsmė sveikatai, nes gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi.

Svarbiausia senų, sudaužytų termometrų neišmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį. Jei jau taip atsitiko, kad sudužo gyvsidabrio termometras, gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link naudojant popieriaus lapą ir lazdelę. Būtina mūvėti gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugoti kauke ar respiratoriumi. Smulkiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti galima naudoti lipnią juostą, guminę kriaušę su specialiu stikliniu rinktuvu, drėgną klijais pateptą popierių. Surinktus gyvsidabrio rutuliukus reikia suberti į sandariai uždaromą indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja). Indo jokiais būdais negalima mesti į šiukšliadėžę, o reikia pranešti telefonu avarinei tarnybai, kurios darbuotojai atvyks į vietą ir paims indus su gyvsidabriu, nenaudojamus termometrus, kraujospūdžio matavimo aparatus ar kitus prietaisus, turinčius gyvsidabrio.

Ir, žinoma, būtina nepamiršti higienos: išplauti grindis (jeigu reikia ir visus kitus paviršius), gerai išvėdinti patalpas, nusiplauti rankas ir veidą su muilu, išskalauti burną, persirengti ir išskalbti drabužius.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9