Medicininės atliekos buityje: susidarymas, pavojus ir tvarkymas

Buityje susidarančios medicininės atliekos yra bet kokios atliekos, susidarančios namuose atliekant sveikatos priežiūros procedūras. Tai gali būti tvarsliava, adatos, švirkštai, lancetai, medicininės pirštinės bei kiti daiktai. Jos nėra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai, jeigu tinkamai tvarkomos.

Nedideli kiekiai medicininių atliekų tikriausiai susidaro daugelio iš mūsų namuose. Patekusios į buitinių atliekų konteinerius ir sąvartynus šios atliekos gali tapti infekcijų priežastimi. Medicininių atliekų keliamas pavojus sveikatai siejamas su galimybe užsikrėsti infekcinėmis ligomis (ŽIV, hepatitu B, hepatitu C, tuberkulioze, žarnyno infekcijomis ir kt.), susižeisti aštriais daiktais. Taip pat galima apsinuodyti išmestais netinkamais vartoti vaistais.

Namuose susidariusias medicinines atliekas, tokias kaip medicininės pirštinės, tvarsliava, būtina dėti į plastikinį maišą, saugiai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį šiukšlių maišą, kuris keliaus į buitinių atliekų konteinerį.

Ypač pavojingi yra aštrūs daiktai (adatos, lancetai ir kt.), nes jie kelia pavojų ne tik patiems gyventojams, bet ir atliekų tvarkytojams. Todėl juos panaudojus reikia iš karto sudėti į saugias talpas. Švirkštus geriausia išmesti kartu su adata, nes ją nuimant galima įsidurti. Panaudotus aštrius daiktus galima sudėti į užsukamus arba sandariai dangteliu uždaromus butelius, tuščius metalinius indelius. Negalima panaudotų adatų mesti į klozetą. Adatos lengvos, todėl plūduriuoja vandens paviršiuje, jas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių.

Pasenusių ar nebenaudojamų vaistų negalima mesti nei į klozetą, nei į buitinių atliekų konteinerį. Mat iš konteinerių juos gali išsitraukti bei jais apsinuodyti vaikai, socialinės rizikos grupių žmonės. Patekusios į nuotekų sistemą cheminės medžiagos ištirpsta ir gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį. Taip teršiama aplinka, daroma žala gamtai.

Pasibaigus vaistų galiojimo laikui, juos reikia priduoti į vaistines. Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 42 straipsnį, vaistinės iš gyventojų privalo nemokamai priimti naikintinus vaistinius preparatus. Iš vaistinių tokius medikamentus surenka specialios tvarkymo įmonės, užsiimančios medicininių ir kitų pavojingų atliekų tvarkymu. Veterinarijos vaistinės privalo iš gyventojų nemokamai priimti naikintinus veterinarinius vaistus.

Maisto papildai yra priskiriami maisto produktams, todėl pasenę ar nebenaudojami jie, kaip ir maisto atliekos, išmetami į buitinių atliekų konteinerį.

Nuo 2009-ųjų visoje Europos Sąjungoje uždrausta prekiauti termometrais, kraujospūdžio matavimo aparatais ir kitais prietaisais, turinčiais gyvsidabrio, tačiau daug žmonių juos dar naudoja. Termometras su gyvsidabriu yra nepavojingas, bet jam sudužus iškiltų grėsmė sveikatai, nes gyvsidabris garuoja kambario temperatūroje, o jo garai yra nuodingi.

Svarbiausia senų, sudaužytų termometrų neišmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes patekę į sąvartynus jie gyvsidabriu gali užteršti dirvožemį. Jei jau taip atsitiko, kad sudužo gyvsidabrio termometras, gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link naudojant popieriaus lapą ir lazdelę. Būtina mūvėti gumines pirštines, o kvėpavimo takus apsaugoti kauke ar respiratoriumi. Smulkiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti galima naudoti lipnią juostą, guminę kriaušę su specialiu stikliniu rinktuvu, drėgną klijais pateptą popierių. Surinktus gyvsidabrio rutuliukus reikia suberti į sandariai uždaromą indą su vandeniu (vandenyje gyvsidabris negaruoja). Indo jokiais būdais negalima mesti į šiukšliadėžę, o reikia pranešti telefonu avarinei tarnybai, kurios darbuotojai atvyks į vietą ir paims indus su gyvsidabriu, nenaudojamus termometrus, kraujospūdžio matavimo aparatus ar kitus prietaisus, turinčius gyvsidabrio.

Ir, žinoma, būtina nepamiršti higienos: išplauti grindis (jeigu reikia ir visus kitus paviršius), gerai išvėdinti patalpas, nusiplauti rankas ir veidą su muilu, išskalauti burną, persirengti ir išskalbti drabužius.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147