Ligonių kasos: vienas svarbiausių iššūkių – didėjantis gyventojų senėjimas

Gyventojų senėjimas – vienas iš svarbiausių sveikatos apsaugos sistemos iššūkių tiek visame pasaulyje, tiek Europoje. Šiuo metu tai ypatingai aktualu ir Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF).

Lietuvoje sparčiai augant šešiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių skaičiui, daugėja lėtinėmis ligomis sergančiųjų, didėja slaugos bei paliatyviosios slaugos, kitų įvairių gydymo paslaugų poreikis, todėl šioms reikmėms artimiausiu metu kasmet prireiks vis daugiau lėšų.

Jungtinių tautų organizacijos duomenimis, 2025 m. Europoje vaikų ir senjorų dalys gyventojų struktūroje susilygins. Prognozuojama, kad pasaulyje šis lūžis įvyks 2070 m., o Lietuvoje tai jau įvyko 2006-aisiais. Nuo tada vaikų dalis kito nedaug, o senjorų skaičius nuolat auga.

„Mūsų šalis turi būti pasirengusi įveikti visuomenės senėjimo keliamus iššūkius ir užtikrinti jai tinkamą sveikatos apsaugą. Ir toliau prioritetą skirsime pirminei asmens sveikatos priežiūrai, dienos stacionaro paslaugoms, ambulatorinių paslaugų plėtrai. Tad šiandien švęsdami PSDF dvidešimtmetį, turime ieškoti galimybių ne tik kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, bet ir kaip į PSDF biudžetą jų daugiau surinkti“ – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) laikinasis direktorius Aurimas Baliukevičius.

Pasak A. Baliukevičiaus, pavyzdžiui, slaugos lovų skaičius yra ribotas, o tokių poreikis dabartinėje visuomenėje yra didelis ir nuolat auga. Vien pernai slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti buvo skirta beveik 10 proc. daugiau nei 2015 m. (2015 m. – 40,1 mln. Eur, 2016 m. – 44,5 mln. Eur). Šiemet skirta 51,8 mln. eurų, t. y. 13,9 proc. daugiau nei pernai. Taip pat didėjo ir paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidoms kompensuoti skiriamos lėšos – šiemet tam skirta 5,2 mln. eurų daugiau nei pernai.

Užsienio organizacijų ekspertai sako, kad Lietuva pasižymi sąlyginai kukliomis išlaidomis sveikatos priežiūrai, tačiau kartu – racionaliu jų valdymu. „PSD yra apdrausti beveik visi gyventojai, šalyje užtikrinamas geras sveikatos priežiūros prieinamumas: pagal ambulatorinių paslaugų vartojimą Lietuva viršija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį 25 proc., o pagal stacionarinių paslaugų vartojimą – visais 50 proc. Pagal nepatenkintų sveikatos poreikių rodiklį Lietuva atrodo geriau nei kaimyninės šalys“, – teigė EBPO atstovė Agnes Couffinhal.

Teigiamu įvykdytų reformų pavyzdžiu, pasak EBPO atstovės, Lietuvoje galėtų būti laikomi pokyčiai šeimos medicinos srityje dėl jų pragmatiškumo ir duomenų apie rezultatus viešumo. Tiesa, A. Couffinhal akcentuoja, kad Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai atsilieka nuo kitų EBPO šalių, skiriančių sveikatos priežiūrai panašias lėšas, ir nurodė pagrindines efektyvumo didinimo kryptis: ligoninių lovų pertekliaus mažinimą, lovų užimtumo didinimą (85 proc. Lietuvos ligoninių šis rodiklis nesiekia EBPO vidurkio), ligoninių tinklo konsolidavimą, ligoninių teikiamų paslaugų kokybės ir saugumo gerinimą.

„Lietuva turi naudos iš savo brandžios ir subalansuotos privalomojo sveikatos draudimo sistemos: tai, kad visos lėšos patenka į vieną PSDF biudžetą, leidžia išvengti fragmentiškumo, o anticiklinis PSDF biudžeto pajamų surinkimo mechanizmas užtikrina jo tvarumą krizės sąlygomis“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovė Sarah Thomson.

Pasak jos, Lietuvos PSD sistema užtikrina gerą sveikatos priežiūrą, nors lietuviams vis dar tenka prisimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir savo lėšomis. „PSO yra atlikusi 19 Europos Sąjungos šalių gyventojų finansinės apsaugos analizę. Duomenys rodo, kad Lietuvos namų ūkiams tenka pernelyg didelė sveikatos sistemos finansavimo našta, nes kas dešimtas namų ūkis patiria vadinamąsias katastrofines sveikatos išlaidas. Pagal PSO metodiką, tokiomis vadinamos išlaidos sveikatai, kurios viršija 40 proc. namų ūkio išlaidų, atmetus būtinąsias (maistui, būstui ir t. t.). Pavyzdžiui, iš penktadalio mažiausiai pasiturinčių namų ūkių net 25 proc. patiria katastrofines išlaidas. Kaip ES šaliai, šis rodiklis Lietuvai yra pernelyg aukštas“, – sakė S. Thomson.

Per dvidešimt metų Lietuvos PSDF biudžetas išaugo nuo 0,4 mlrd. eurų (1997 m.), iki 1,6 mlrd. eurų (2017 m.).

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147