Kodėl craft alus sukėlė revoliuciją alaus pasaulyje?

Atsiradęs kaip priešprieša įprastam alaus skoniui, craft alus visame pasaulyje sukėlė revoliuciją. Pradėtas gaminti netikėčiausiose vietose, o kai kuriose šalyse iki šiol – netgi „čigoniškai“ verdamas kitų aludarių bravoruose – šis gėrimas užkariauja net išrankiausių gurmanų skonio receptorius.

Vidmantas Čičelis, „Vilkmergės“ someljė ir vienas iš didžiausio Lietuvoje craft alaus festivalio – Vilniaus alaus festivalio (VAF) – organizatorių, pasakoja apie populiarėjantį alų ir sako, kad nors jo madas diktuoja JAV aludariai, šį unikalų alų atranda ir vis daugiau lietuvių.

Gimė kaip priešprieša tradiciniam alui

Alaus priskyrimą konkrečiam stiliui lemia jo skonis, spalva, stiprumas, sudedamosios dalys, gamybos būdas ir kilmės vieta. Vokietija, Belgija ar Čekija jau nuo seno vadinamos alaus kraštais, nes čia šis gėrimas turi gilias gamybos ir vartojimo tradicijas. Tuo metu craft alaus kultūra išdygo kaip priešprieša įprastam alaus skoniui – tai suklestėjęs maištininkų, taisyklių laužytojų ir eksperimentatorių amatas, kuriuo siekiama išmokyti ragauti, vertinti pojūčius ir elgtis su alumi kaip su „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintu restorano patiekalu.

„Craft alaus judėjimas atsirado maždaug aštuntame dešimtmetyje JAV. Jo pradžia laikomas metas, kai buvo kilusi reali grėsmė, kad visoje šalyje liks tik 5 bravorai, kurie tuo metu virė standartinį alų. Žmonėms, kurie norėjo naujo skonio, tai netiko ir jie ėmė patys virti alų namuose. Per kelis dešimtmečius iš skurdaus alaus krašto JAV tapo pirmąja alaus šalimi pasaulyje“, - pasakoja V. Čičelis.

Tuo metu Lietuvoje craft alaus judėjimas dar neskaičiuoja nė dešimtmečio, tačiau pastaraisiais metais craft kultūra ir mūsų šalyje tampa vis populiaresnė.

„Ne visi vienodu greičiu pasigavo craft alaus bangą, bet ji įtraukia žmones visame pasaulyje. Sakyčiau, kad Lietuvoje pirmasis bravoras, pradėjęs eksperimentuoti su riboto leidimo, sezoniniais bei įvairiausių naujų alaus rūšių pristatymais, buvo „Vilkmergės“ darykla. Iš tiesų pastebiu, kad craft išpopuliarėjimą labiausiai ir lėmė žmonėms pabodę įprasti alaus skoniai, noras išbandyti kažką nauja, daugiau sužinoti apie alaus gamybos technologijas, alaus derinimą su maistu“, - teigia V. Čičelis.

Pirmosios alaus daryklos – vos keliolikos kvadratinių metrų plote

Pasak V. Čičelio, vienas akivaizdžiausių craft alaus populiarėjimo pavyzdžių – tokio alaus pasirinkimas parduotuvėse.

„Prieš dešimtmetį galėjome rasti vos kelių rūšių užsienietiško alaus, o apie craft alų nebuvome girdėję. Dabar turime galimybę paragauti už Atlanto ar toli Europoje išvirto alaus, palyginti jį su lietuvišku ir įvertinti jo unikalų skonį“, – sako V. Čičelis.

Jis priduria, kad nuo pat alaus daryklų kūrimosi „bumo“, svarbią vietą craft alaus istorijoje užėmė bravorai, kurie virė alų kitiems priklausančiose daryklose. Įdomu ir tai, kad pirmieji craft aludariai alų virė pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui – vandens malūnuose.

„Į Vilniaus alaus festivalį šių metų gruodžio pradžioje atvyksiantyscraftalaus pionieriai – Lenkijos alaus bravoras „Pinta“ iš pradžių buvo čigoniško stiliaus darykla, kuri alų virė kitų daryklose. Ši kompanija savo veiklą pradėjo, ko gero, nuo vieno mažiausių barų pasaulyje – jo plotas buvo tik 23 kv. m. Laikui bėgant buvo nuspręsta, kad tokio ploto visoms svajonėms įgyvendinti nepakaks ir buvo nuspręsta alų virti patiems“, – atskleidžia V. Čičelis.

Naujos daryklos – kaip grybai po lietaus

Pasak V. Čičelio, naujai užgimusiems aludariams kantrybės bei entuziazmo netrūko, ir tai parodo bravorų skaičiaus augimas – nuo kelių craft alaus daryklų pačioje pradžioje iki dešimčių tūkstančių, veikiančių šiuo metu.

„Pasirodo, žmonėms tik to ir tereikėjo – mažosios alaus daryklos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus. Ir dabar pastaruosius kelerius metus vien JAV kasdien atsidaro bent po tris naujas alaus daryklas. Ši tendencija persirito per Atlantą ir greitai įgavo pagreitį Europoje. Net tokios, tradiciškai vyno šalimis laikomos šalys, kaip Italija ir Ispanija, turi šimtus alaus daryklų, kurios verda tikrai įspūdingą alų“, – pasakoja V. Čičelis.

VAF dalyviai turės galimybę patys įsitikinti ispanų verdamo alaus kokybe. Dviejų draugų Juan Toledano ir Cesar Martinez prieš metus Ispanijoje įkurta alaus darykla „The Flying Inn“ festivalio metu pristatys savo verdamo alaus rūšis. Daryklos atstovų teigimu, išskirtinis jų bruožas yra tas, kad verdant alų galvojama ne apie rūšių ar butelių skaičių, o apie jo skonį.

„Craft alaus populiarumą lėmė tai, kad žmonės vis labiau orientuojasi į naujų dalykų išbandymą, kitoniškumą ir derinasi prie besikeičiančios alaus vartojimo kultūros. Žmonės nori ragauti, o ne gerti. Mano nuomone, pagrindinė craft alaus savybė – pažangumas. Šis alus išsiskiria tikrai labai aukšta kokybe“, – neabejoja V. Čičelis.

Alaus rūšių galybė: nuo mėlynių iki ananasų skonio

Craft alaus gerbėjai labiausiai vertina itin išraiškingus šios rūšies alaus skonius, kurių yra visa galybė – nuo mėlynių iki rūkyto alaus. Alaus someljė prisimena, kad Lietuvoje didelį perversmą sukėlė „Vilkmergės“ alus su vyšniomis „Kriek“, kuris šalyje buvo pristatytas visiškai nauju formatu, todėl jį gana greitai perėmė ir kiti gamintojai.

„Pavyzdžiui, viena pirmųjų craft daryklų - „Vilkmergės“ verda tik elio tipo alų. Šiuo metu darykloje gaminama daug skirtingų rūšių alaus – pusę metų brandintas „Albier“, vyno statinėse brandintas „Reserve“, Juodųjų serbentų „Stout“, moliūgų alus, įvairus sezoninis alaus ir, žinoma, craft sidras“, – pasakoja V. Čičelis.

Jo teigimu, skirtingų skonių alus, taip pat kaip ir vynas, gali būti derinamas ir prie įvairių patiekalų.

„Apskritai nėra jokio kito gėrimo, turinčio tokią plačią skonių ir kvapų paletę, kaip alus. Ragaujant alų galima patiems pasirinkti, kuris maisto ir alaus derinys yra skaniausias. Man yra tekę ragauti alų su raugintais agurkais, krienais, mėlynėmis ir net daržovėmis. Egzistuoja alus, kuris kvepia kaip ananasų ar persikų sultys, bet tik jį ragaudamas supranti, kad tai yra alus. Gaminant šį gėrimą galima pasitelkti visą išradingumą ir fantaziją – reikia tik nebijoti eksperimentuoti“, – pataria V. Čičelis.

Jis tikisi, kad tokiais įvairiais skoniais pasižymintis craft alus į šiemet pirmąkart organizuojamą Vilniaus alaus festivalį pritrauks gausybę alaus gurmanų ir norinčių susipažinti su visame pasaulyje populiarumo rekordus mušančia craft alaus kultūra.

„Įsivaizduokite – naujo alaus pristatymo rytas. Iki bravoro baro parduotuvės atidarymo liko kelios valandos, tačiau lauke jau driekiasi kelių šimtų metrų eilė. Žmonės joje stovi tik tam, kad paragautų naujo alaus – ir tai ne fantazija, o realybė, kuri šiuo metu vyksta JAV. Mūsų kaimynai lenkai Varšuvoje kasmet organizuoja craft alaus festivalį, kurio metu vidutiniškai pristato daugiau nei 200 naujų alaus rūšių, atsiradusių vos per pusmetį. Lietuvoje pagaliau taip pat turėsime alaus festivalį, kokio dar niekad nėra buvę – ir viskas tik todėl, kad craft alus keičia pasaulį“, – įsitikinęs V. Čičelis.

VAF – tai didžiausias Lietuvoje nepriklausomas craft alaus festivalis subursiantis aludarius, alaus mylėtojus ir entuziastus, pramogų sričių specialistus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su craft alaus kultūra. Festivalyje taip pat dalyvaus gausybė gatvės maisto atstovų – vadinamųjų „food truck‘ų“, kuriuos organizatoriai atsirinko itin atsakingai. Bus siekiama parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais ir griauti mitą, kad tai galima daryti tik degustuojant vyną. Renginys, kurį organizuoja alaus someljė Vidmantas Čičelis ir vyriausiasis „Kalnapilio“ daryklos aludaris Ričardas Barakūnas, vyks gruodžio 1-2 dienomis menų fabrike „Loftas“. Daugiau informacijos apie festivalį – www.vafest.lt.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9