Vairavimas ir vaistai – pavojus kelyje, kurį prisišaukiame patys

Lapkričio 19 d., kaip ir kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį, minima Pasaulinė žuvusių eismo įvykiuose atminimo diena. Šia proga ekspertai pabrėžia retai aptariamą pavojų, JAV plačiai eskaluojamą jau ne vienerius metus – už vairo dažnai sėda migdančių, raminančių ar reakciją kitaip bloginančių vaistų išgėrę žmonės, patys nesuprantantys, kad gali sukelti net mirtiną pavojų.

Apie vairavimą neklausia

„Gintarinės vaistinės“ vedėja Jolita Skinderskienė aiškina, jog vaistų suderinimas su vairavimu daugeliui juos perkančiųjų rūpi mažiausiai iš visų galimų šalutinių poveikių, nors net 7 iš 10 lietuvių sirgdami pripažįsta vartojantys daugiau nei du vaistinius preparatus.

„Dažniausiai klausimas dėl vaistų sukeliamo šalutinio efekto keliamas, kai pacientas planuoja, ar galės dirbti, ar turi gerti preparatą tik prieš miegą. Apie vairavimą susimąstoma retai. Ir nors informaciniame lapelyje informacija apie galimus vaisto pavojus vairuojant visuomet pabrėžiama, realią riziką, kad vaistas gali sumažinti pastabumą ar sulėtinti reakciją tiek, jog kelyje žmogus taps pavojingas, suvokia labai nedaugelis“, – sako J. Skinderskienė.

Tuo tarpu draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis tikina, kad tai yra ne vien vaistų pavojų, bet ir atsakomybės kelyje suvokimo problema.

„Nesvarbu, ar vykstate per pusę šalies, ar tik iš vieno mikrorajono į kitą, kelyje privalu visuomet būti dėmesingam ir atidžiam. Ir tai, kad apie vaistų poveikį susimąsto nedaugelis jų nuo atsakomybės neatleidžia, veikiau priešingai – įpareigoja ir kitus visuomenės narius įsitikinti, kad sėdantis už vairo nerizikuoja savo bei keleivių gyvybe. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10–20 proc., lyginant su sveiku žmogumi“, – teigia A. Žiukelis.

Nuovargis, mieguistumas, haliucinacijos

Vaistininkė J. Skinderskienė aiškina, jog vairuotojų budrumui pakenkti gali tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai. Yra ir tokių preparatų, kurie kai kuriais atvejais gali sukelti lengvas haliucinacijas.

„Skausmą lengvinantys narkotiniai analgetikai, dar vadinami paprastais nuskausminamaisiais, taip pat raminamieji, antidepresantai bei įvairūs kiti preparatai slopina centrinės mūsų nervų sistemos veiklą, todėl yra patys pavojingiausi vairuojantiems. Kai kuriais atvejais jų poveikis vos jaučiamas, bet kartais pakeičia žmogaus elgesį labai stipriai. Jei pats pacientas žino, jog neišvengiamai teks vairuoti, medicinos profesionalas gali pasirūpinti kitu preparatu arba patarti, kaip geriau jį vartoti, tačiau čia svarbus paties žmogaus suvokimas – jis privalo suvokti galimą grėsmę“, – sako vaistininkė.

Į šalutinius vaisto poveikius dėmesį atkreipti reiktų ir gydantis alergiją ar paprasčiausią peršalimą, nes tam skirti vaistai dažnai migdo, gali prislopinti, pabloginti reakciją. Net cukraus kiekį kraujyje mažinantys preparatai tam tikrais atvejais gali sukelti silpnumą, o kraujospūdį mažinantys – galvos svaigimą.

Būtina pačiam įvertinti savo savijautą

A. Žiukelis pastebi, kad kaip išaugo sąmoningumas dėl nepakantumo alkoholiui, taip reikėtų nenumoti į ranka į psichiką arba bendrą savijautą galinčius paveikti preparatus.

„Jau 2011 metais JAV buvo skambinama pavojaus varpais dėl to, kad mirtys keliuose, susijusios su gydytojų išrašomais vaistais ir jų daromu poveikiu organizmui, pasiekė pavojingą epidemijos lygį. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai patvirtina, kad žuvusių vairuotojų organizmuose neretai randama įvairių medikamentų pėdsakų. Todėl nepaisant to, kad iš vaisto tikimės savijautos pagerinimo ir visiško išgijimo, turėtume realistiškai vertinti situaciją ir vartoti juos labai atsakingai“, – aiškina specialistas.

Jo teigimu, pagrindinis patarimas vairuotojams – jei abejojate dėl savijautos, geriau nevairuokite. Jei baiminatės, kad galite pasigauti virusą ar užkrėsti kitus, tiesiog paprašykite artimųjų, kad jus nuvežtų.

Anot J. Skinderskienės, savo savijautą pirmiausiai privalo įvertinti pats žmogus. Kiekvieno organizmas į tas pačias medžiagas gali reaguoti skirtingai, todėl niekuomet nevalia pirkti preparato vien todėl, jog jis padėjo pažįstamiems.

„Teisingas vaistų parinkimas ir jų suderinamumas yra be galo painūs klausimai, kuriuos įvertinti privalo gydytojas arba vaistininkas. Bet ir pats žmogus turi jiems suteikti informacijos, vaistus rinktis ne vadovaudamasis intuicija ar draugų patarimais, o tuo, ką žinodami kitus vartojamus preparatus, pasakys specialistai, atidžiai perskaityti preparato informacinį lapelį“, – aiškina vaistininkė.

Draudimo bendrovė BTA yra viena iš didžiausių ne gyvybės draudimo bendrovių Lietuvoje, Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės „Vienna Insurance Group AG“ narė. 2016 m. BTA užregistravo beveik 50 000 žalų, klientams atlygino nuostolių už 36,4 mln. eurų. Turėdama didelę draudimo veiklos patirtį, bendrovė savo klientams siūlo vieną plačiausių draudimo produktų pasirinkimą rinkoje. Pernai BTA savo draudimo partneriu pasirinko daugiau nei 500 000 privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 000 000 draudimo sutarčių už 67,7 milijonus eurų.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9