Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.

Pasak „Vilnius Coding School“ programavimo mokyklos karjeros centro vadovės Živilės Auruškevičienės, darbo rinka nuolatos sinergizuojasi ir IT specialistai dirba ne tik technologijų sektoriuje, tad ir darbdaviai žiūri į programuotojų charakterį, o jų įvaizdis per pastarąjį dešimtmetį gerokai pakito.

„Šiandien programuotojai, sistemų testuotojai, aplikacijų kūrėjai ar kiti IT specialistai gali dirbti bet kokioje srityje, tad ko programuotojui užteko vakar – šiandien nebegana ir tikrai nebeužteks ateityje, – dalijasi programavimo mokyklos „Vilnius Coding School“, turinčios padalinius ir Kaune, Klaipėdoje bei Rygoje, karjeros centro vadovė Živilė Auruškevičienė. – Žinoma, kaip ir anksčiau, yra svarbu motyvacija, kūrybingumas ar komandinis darbas. Tačiau įmonės vis labiau žiūri į asmenybę – ar ji atitinka įmonės vertybes, kultūrą ir geba būti komandos dalimi. Taip pat svarbu, kad asmuo gebėtų lengvai prisitaikyti prie multikultūrinės aplinkos, nes IT žmonių ieško daug tarptautinių įmonių. Teisinga būtų sakyti, kad asmenybių kultas, gerąja prasme, jau įsiveržė ir į programavimo sritį.“

Šiuo metu vienos populiariausių kalbų rinkoje yra JAVA, C#, HTML, CSS, JS ir PHP, todėl daugiausia darbo skelbimuose ieškoma būtent šių kalbų specialistų. Anot programavimo mokyklos karjeros centro vadovės, norint išsiaiškinti, ar žmogus gali būti geru programuotoju, vieno lengvo ir nesudėtingo metodo nėra, tačiau yra tam tikra patikros metodologija. „Pavyzdžiui, gali būti atliekamas testas patikrinti bendrą žmogaus suvokimą, loginį mąstymą, mokėjimą ieškoti informacijos, o tada jau galima žiūrėti, ar jis turi reikiamas asmenines savybes tapti itin talentingu programuotoju“, – įžvalgomis dalijasi Ž. Auruškevičienė ir pastebi, kad persikvalifikuojantys, t. y. jau iš darbo rinkos į programavimą ateinantys žmonės dažniausiai daug lengviau įsisavina pirmuosius programavimo žingsnius nei abiturientai.

Karjeros centro vadovė išskiria 6 svarbias programuotojo asmenines savybes:

Loginis mąstymas ir problemų sprendimas. Tiems, kurie niekada nebandė sukurti mobiliosios programėlės, programavimą galima apibūdinti kaip bandymą išspręsti itin sudėtingą matematinę lygtį. „Geras programuotojas nuosekliai ir įnirtingai bandys išspręsti bet kokią užduotį. Programuotojo žodyne nėra frazės „tai neįmanoma“, prieš tai neišbandžius visko. Dėl to itin svarbu, kad žmogus ne tik turėtų elementarų loginį mąstymą, bet ir be baimės ar streso žiūrėtų į kiekvieną užduotį, kuri yra tarsi uždavinio sprendimas“, – pastebi Ž. Auruškevičienė.

Motyvacija, atkaklumas ir nuolatinis tobulėjimas. „Prieš pradedant programuotojo karjerą svarbu žinoti, kad tai itin dinamiška sritis – reikia nuolat mokytis, tobulėti ir svarbu turėti atkaklumo ir įdėti daug pastangų, – pasakoja karjeros specialistė. – Todėl svarbu tiksliai išsirinkti savo pakraipą: nori kurti tinklalapius, mobiliąsias aplikacijas, vaizdo žaidimus ar dar kažką kito.“

„Geras dainininkas nuolat repetuoja, taip ir programuotojai turi nuolatos mokytis ir tobulėti, atnaujinti savo įgūdžius. O tam reikia laiko, tad svarbu, kad nuolatinis mokymasis, nors po kelias valandas per savaitę, taptų įpročiu. Jis bet kurį specialistą padarys viena pakopa geresnį nei jo kolegos. Pavyzdžiui, įmonei geriau įdarbinti darbuotoją, kuris ne tik gerai įvaldęs JAVA kalbą, bet taip pat mokosi ir kažką kito, stebi naujoves, nei specialistą, kuris be JAVA kalbos nėra nieko daugiau išbandęs. Tai maži dalykai, bet daug pasako apie darbuotojo motyvaciją ir atkaklumą, – teigia Ž. Auruškevičienė.

Dėmesys detalėms ir kantrumas. Daugiau dėmesio detalėms skiriantys programuotojai dažniausiai rašo sudėtingesnius, geresnės kokybės kodus. „Kompiuteriai daro tik tai, ką jiems pasakysite padaryti, tad jeigu nauja aplikaciją turi bug‘ą, tai ne sistemos klaida, o programuotojo, – atskleidžia karjeros centro vadovė. – Gebėjimas iškart apgalvoti įvairius scenarijus ir kruopštus „n“ variantų išanalizavimas leis palengvinti visus projekto vykdymo procesus. O detalėms atidūs programuotojai aptiks klaidas ne tik savo, bet ir kitų koduose.“

Individualumo ir komandinio darbo balansas. Programuotojas turi gebėti ieškoti sprendimų savarankiškai. „Savo programuotojus mokome mokytis, t. y. kaip ieškoti sprendimų savarankiškai, kad pradedantis programuotojas kuo greičiau rastų informaciją ir priimtų sprendimus, o ne kiekvieną kartą kreiptųsi pagalbos. Tačiau kartu sklaidome dar gajų mitą, kad programavimas yra tik individualus darbas – labai svarbu mokėti dirbti komandoje, rašyti tvarkingą kad kitas kolega suprastų, kas buvo daroma“, – pasakoja specialistė.

Bendro „paveikslo“ suvokimas. Būti geru programuotoju reiškia suderinti kasdienes užduotis su projekto visuma. Sugebėjimas subalansuoti trumpalaikes ir ilgalaikes perspektyvas yra vienas iš pagrindinių skirtumų tarp itin gerų programuotojų ir tiesiog gerų programuotojų.

„Tokį įgūdį galima lavinti: galvokite apie tai, kaip atskiros detalės, kurias kuriate, prisidės prie viso projekto, kaip jos sąveikaus tarpusavyje ir kaip bet kokie pakeitimai turės įtaką visai projekto apimčiai ir krypčiai, – pataria Ž. Auruškevičienė. – Žinoma, lengva pamesti visumos pojūtį, kai susitelkiama ties programinės dalies kūrimu, tačiau idealus programuotojas turi turėti ir verslumo nuovoką, kuri leidžia jam tinkamai sukaupti dėmesį. Į verslą orientuotas programuotojas pasiūlys tokias idėjas aplikacijai ar svetainei, kurios pagerins visą veiklą.“

Bendravimo įgūdžiai – didelis pliusas. „Iš programuotojų niekada nebuvo tikimąsi klientų aptarnavimo įgūdžių, tačiau tai keičiasi. Nyksta stereotipas, kad programuotojai – tai žmonės, kurie tiesiog sėdi prie kompiuterio ir su niekuo nebendrauja, – pastebi specialistė. – Iš programuotojų šiandien laukiama, kad jie bendraus su vadovais, kolegomis ir klientais, tad gebėjimas bendrauti yra būtinas, kaip ir bet kuriai kitai profesijai. Tai ypač aktualu, jei įmonės programuotojai turi dalyvauti susitikimuose su klientais ir paaiškinti, kaip veikia sistema. Mokantis bendrauti, turintis „pardavėjo“ įgūdžių programuotojas suteiks didelę pridėtinę vertę verslui.“

• Prezidentas: pacientai negali būti neveikiančios e.sveikatos įkaitais.
• Per vakar parą nustatyta 15 koronaviruso atvejų.
• Vasaros makiažas. Kokios trys priemonės privalo būti kosmetinėje?
• Paveiktos šalys: sergamumo rodiklis mažinamas iki 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
• Naujas koronaviruso (COVID-19) rekordas vasarą - liepos 23 diena.
• Vairavimas per lietų: kaip išvengti akvaplaningo.
• Nemėgstate juodojo šokolado? 5 priežastys, kodėl verta jį pamėgti.
• „Netflix“ populiarumas Lietuvoje auga.
• Vaisių šerbetas ar sorbetas: ką pasigaminti karštą vasaros dieną?
• Liūties sukelti padariniai Registrų centrui: sistemų atstatymas tęsis ir naktį.
• Ar pilnas šaldytuvas veikia geriau? Kaip kasdien naudoti šaldytuvą?
• Dėl nelaimingo įvykio "Vilniaus vandenyse".
• Kur vasarą dažniausiai susižeidžia lietuviai: apsaugas vis dar dėvi nenoriai.
• 5 populiarios prieskoninės žolelės: su kuo derinti ir kuo naudingos sveikatai?
• Svarbus pokytis: griežčiau reguliuojama interneto platformų veikla.
• Lietuvoje per pastarąją parą nustatyta 15 naujų koronaviruso atvejų.
• Kokias ligas išduoda paraudusios akys ir kaip jas apsaugoti vasarą.
• Lietuvoje per parą patvirtinta 17 naujų COVID-19 atvejų.
• Gera žinia keliautojams: draudimas galios ir koronaviruso atveju.
• Populiariausia operacinė sistema „Android“ sulauks atnaujinimo.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 16 diena.
• Mėnuo po karantino: dalis pirkėjų įpročių išliko.
• Voveraičių sezonas: kaip gaminant išlaikyti geriausias jų savybes?
• Lietuvoje – 6 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
• Supimo liga: ką daryti, kad vasaros kelionės automobiliu netaptų kančia?
• Gydytoja pataria: kaip vasarą stiprinti kūdikio imunitetą.
• Namų vaistinėlės pavojai.
• Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos.
• Kelionėje, gamtoje ir prie jūros: ką daryti, kai nėra kur įkrauti telefono.
• Lietuva ir Lenkija sutarė imtis veiksmų sinchronizacijos projektui įgyvendinti.
• Telefonas – ne aitvaras, bet piniginę papildyti gali.
• Koronavirusas (COVID-19) - liepos 14 diena.
• Interneto parduotuvėse – atsainus požiūris į vartotojų teises.
• Ar žinote be ko negali gyventi tikras prancūzas?
• Kviečia išsėdėti tiek, kiek trunka kelionė aplink pasaulį.
• Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
• Greiti užkandžiai: kaip paprastai nustebinti netikėtai užklupusius svečius?
• Saulės belaukiant: maisto produktai, kurie padės gražiai įdegti.
• Įvežtiniai koronaviruso atvejai į Lietuvą – iš visų žemynų.
• Dėl karantino pasikeitęs gyvenimo ritmas, keitė ir vandens vartotojų įpročius.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71