- Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai.
- Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra.
- Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis.
- Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio.
- Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
- Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio.
- Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
- Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti.
- Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
- 3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas.
- LRT vadovė: dėl finansavimo keitimo su mumis visiškai nebuvo pasitarta.
- LRT žada skųsti teismo sprendimą dėl atmesto ieškinio Telecentrui.
- LRT: keičiamas finansavimo modelis neturi kenkti transliuotojo misijai.
- Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų.
- JK ministrė įsipareigoja palaikyti antžeminę televiziją iki 2034 metų.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- „Netflix“ vadovas prognozuoja televizijos mirtį: ar tikrai jai liko 5-10 metų?
- Išplėsta TVP kuriamų TV programų retransliavimo Lietuvoje aprėptis.
- Perjungus dažnius kai kur pagerėjo eterinės televizijos signalų skverbtis.
- Vilniuje, Molėtuose ir Šalčininkuose keičiami televizijos dažniai.
- Verta suklusti perkantiems internetu: 900 kenkėjiškų svetainių apsimeta „Amazon“.
- Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: kodėl nebeveiks.
- Įspėjo tuos, kurie naršo „Incognito“ režimu: ne toks privatus, kaip atrodo.
- Kodėl latviai aplenkė lietuvius lenktynėse dėl 5G?
- Dokumentai – neišeinant iš namų. Ar tai įmanoma statybų versle?
- Kodėl lietuviai piratauja?
- „Tele2“ ekspertas ragina atsinaujinti operacinę sistemą – į ją nusitaikė sukčiai.
- Startuolių indekse Vilnius – pirmasis Europoje kibernetinio saugumo srityje.
- Monitorius - pagrindinis dalykas, norint įsigyti kompiuterį.
- Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
- „Dell“ pristatė naują biudžetinės klasės žaidimų kompiuterį.
- Lietuvos laukus jau pjauna autonominiai kombainai: kodėl?
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- Lauko apšvietimo nauda ir kaip jį pasirinkti?
- Kaip atrodys internetas: holografinis ir trinantis ribas su realybe.
- Plaukų šalinimas lazeriu: ką reikia žinoti?
- Dirbtinio intelekto tendencijos: ko tikėtis 2021?
- Kada 5G sulauksime Lietuvoje: triukšmo daug, pritaikomumas – negreitai.
- 6 netikėčiausios dirbtinio intelekto naujienos.
- 67 metų IT specialistė griauna mitus apie Lietuvos IT rinką.
- LED televizoriai.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Vaikiški šviesos projektoriai: ką naudinga žinoti prieš įsigyjant?
- Kaip patobulinti vyrišką įvaizdį namų sąlygomis?
- Efektyviam ir lengvesniam darbui – foto priedai.
- Praūžė hakatonas „Maker Fest” – kokie įspūdingiausi kūriniai apdovanoti?
- Fabien Lédé: Mano tikslas – sukurti gyvą erdvę ir nuostabą žiūrovams.
- LNDT ruošiasi į užsienio gastroles Atėnuose, Briuselyje, Torunėje ir Rakverėje.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Teatras, ieškantis naujovių ir atgaivinantis klasiką.
- Rekonstruojamame teatre pristatytos 81 sezono premjeros.
- Lėtai nepavyko – šokusi paklausa Vilniuje pralenkė 2021 m. vidurkį.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Kaip nepasiklysti unitazų įvairovėje?
- Patarimai, kaip atnaujinti namus: atrodys, lyg prasisuko dizainerė.
- Vaikų kambario lentynos: kaip pasirinkti tinkamą lentyną?
- Dirbtinės žolės pliusai ir minusai.
- Kaip sukurti privatumą atviros erdvės biuruose.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Planuojate remontą ar statote namą. Laikas pagalvoti apie televiziją, nes reikia pravesti reikiamus kabelius iki rozečių kur stovės televizoriai ar kita įranga. Tai rekomenduotina atlikti prieš atliekant namo ar buto apdailą. Nelaukite situacijos: noriu to ar kito, bet reikiamų kabelių nėra, sienos nudažytos, grindų apvadai priklijuoti.
Daugiau patarimų
- Ne tas yra didžiausias kokios nors tiesos priešas, kuris prieš tą tiesą kovoja, bet tas, kuris tą tiesą skelbia, bet pagal ją negyvena.
- Niekada nesiginčyk su idiotu. Jis nutemps tave iki savo lygio ir įveiks patirtimi.
- Jūs niekada nepasieksite savo tikslo, jei sustosite mesti akmenį į kiekvieną lojantį šunį.
- Nereikia bijoti didelių išlaidų. Reikia bijoti mažų pajamų.
- Mes lengvai pamirštame savo klaidas, kai jos žinomos tik mums vieniems.
„Jei niekur nekeliauji – iš kur bus noras grįžti namo?“
2018-01-05 14:44:00„Aš ir šiandien galiu pasirinkti bet kurią šalį, tad kur gyvensiu – atsakys tik laikas. Manau, kad kiekvienas iš pasirinkusiųjų ateitį kurti užsienyje, norėtų gyventi tėvynėje, jei tik joje turėtų tokias pačias sąlygas“, – sako Edgaras Šmigelskis.
Jis - Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, šiandien dirbantis tyrimų inžinieriumi Makso Planko Plazmos fizikos institute Vokietijoje. Edgaras, kuriam teko pagyventi ir tolimojoje Japonijoje, mano, kad keliauti yra būtina tam, kad suprastum, ko iš tikrųjų nori iš gyvenimo. Skirtingų šalių kultūros pažinimas leidžia suprasti, kad patirtis, kurios galime semtis vieni iš kitų, yra neišsemiama.
„Japonijoje esi saugus bet kuriuo paros metu. Jeigu pametei piniginę, gali beveik būti tikras, kad ją ras ir tau grąžins. Šioje šalyje gali jaustis kaip namie nuo pačios pirmos minutės – ji tokia organizuota. Kita vertus, ten visada būsi laikomas „gaijin“ – svetimšaliu, nes kalbi ir atrodai kitaip“, – pasakoja jaunasis inžinierius.
KTU absolvento nuomone, japonai iš lietuvių galėtų pasimokyti vertinti šeimą labiau už darbą, bendravimo įgūdžių ir kitokio požiūrio į moteris.
– Keliauti pradėjote studijų metu, pagal siūlomas mainų programas. Kuri iš kelionių padarė didžiausią įspūdį?, – paklausėme E. Šmigelskio.
– Nors esu dalyvavęs ir „Erasmus“ studijų mainų programoje, ir stažuotėje, didžiausią įspūdį paliko „Erasmus“ studijų mainų programos patirtis. Tai buvo pirmas kartas, kai studijavau užsienyje ir apskritai, kai kitoje šalyje praleidau ilgiau nei 3 mėn.
Veržiausi į „Erasmus“ mainų programą realiai net nežinodamas, ko iš šios patirties noriu, kokie yra kiti tikslai be galimybės pagyventi kitoje šalyje. Labai džiaugiuosi, kad pasiryžau ir įdėjau pastangų, paverčiau svajonę realybe. Šis įvykis, manau, buvo vienas svarbiausių gyvenime, lūžio taškas, kuris leido suprasti, kokį nuobodų gyvenimą iki tol gyvenau ir koks siauras kaimo vaikio požiūris į šiuolaikinį pasaulį.
Todėl dar bestudijuodamas užsienyje susitvarkiau dokumentus, kad galėčiau išvažiuoti vasarą į Jungtines Valstijas pagal „Work&Travel“ programą (išsiunčiau virš 800 elektroninių laiškų, kad rasčiau vasaros darbą). Būdamas JAV susiradau apmokamą praktikos vietą Vokietijoje, į kurią išvykau pasiėmęs akademines atostogas (išsiunčiau virš 100 elektroninių laiškų – rasti apmokamą praktiką nelengva, bet nėra neįmanoma).
Jau po to dalyvavau „Vulcanus in Japan“ programoje, vėliau – ir „Erasmus+“ stažuotėje.
– Atlikote praktiką Japonijoje. Kuo ši šalis ypatinga?
– Tai priklauso nuo kiekvieno asmeninio požiūrio, nes kiekvienam skirtingi dalykai yra svarbūs ir ypatingi. Tačiau būtų galima išskirti jų kultūrą, išlaikytas tradicijas, jų kruopštumą kiekvienai detalei, tvarką ir švarą (gatvės, šaligatviai švarūs, nėra šiukšlių, nors niekur nėra šiukšliadėžių, kurios buvo panaikintos prieš daugelį metų dėl teroro akto), atsidavimą darbui, vieningumą, paslaugumą.
Dar galima išskirti saugumą. Gali jaustis saugus bet kuriuo paros metu, bet kurioje vietoje. Jei pamirši piniginę, kuprinę ar net pinigų metro, tai turi 95 proc. galimybę, kad rasi radybų punkte. Įdomu ir tai, kad pietinėje Japonijos dalyje oras yra tropinis, o šiaurinėje – panašus kaip Lietuvoje.
Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad jei Japonija yra pirma Azijos šalis, kurią aplankei, tai matysi viską vienaip, bet tarkim jei jau teko lankytis, gyventi Azijos šalyje ar esi pats kilęs iš Azijos, tai tuos pačius dalykus matysi skirtingai. Bet, manau, tiek azijietis, tiek kitatautis, kuriam teko keliauti Azijoje sutiks, jog Japonija yra Azijos žvaigždė ir skirtumas yra akivaizdus.
– Kai pagyveni šiek tiek kitoje šalyje, prisiriši prie tam tikrų dalykų. Kokių japoniškų dalykų jums trūksta?
– „7-Eleven“ parduotuvių ir tuna-mayo onigiri, kuriuos ten pirkdavau, jaustis aukštesniu, visur randamų, nemokamų, visuomet švarių tualetų, viešojo transporto punktualumo (metro atvažiuoja sekundžių tikslumu, vėluoja nebent dėl oro sąlygų ar „netikėtų atsitikimų“), visą parą veikiančių restoranų, maisto, krepšinio komandos, kuriai priklausiau.
– Kokia buvo pati keisčiausia patirtis Japonijoje, ar, pavyzdžiui, teko susidurti su, europiečių akimis keistų hobių turinčiais žmonėmis, otaku?
– Keisčiausia turbūt buvo, kai teko matyti vyrą, kuris metro kirposi nagus. Ir kad visi traukia nosis vietoj to, kad išsišnypštų. Kad gamina įvairiausius ledus, apie kuriuos niekad nepagalvotum – pomidorų, druskos, spageti ir begalę kitokių skonių. Festivalis Kanamara Matsuri, kai švenčiama vaisingumo diena. Nešama penio statula, pardavinėjami penio formos saldainiai. Tai yra labai keista dėl to, kad šio festivalio metu japonai elgiasi labai laisvai ir yra atsipalaidavę, tačiau realiame gyvenime jie labai santūrūs.
Su otaku lyg ir neteko susidurti. Bet nesu tikras nuo kokio lygio žmogus jau priskiriamas prie otaku. Bendravimo problemų, atrodo, turi dauguma japonų – dėl anglų kalbos žinių trūkumo ar dėl to, kad drovūs ir nepratę kalbėti apie nieką daugiau nei darbas, žaidimai ar manga. Be abejo yra išimčių.
– Ar mokate japoniškai? Kaip manote, ar įmanoma svetimšaliui gyventi toje šalyje kaip namie?
– Tris mėnesius lankiau intensyvius japonų kalbos kursus, per tą laikotarpį pasiekiau ir išlaikiau A2 lygį (CERF), bet kalbėjimo lygis buvo aukštesnis, nes kalbų mokykloje tai buvo akcentuojama labiausiai. Iš vienos pusės, Japonijoje gali jaustis kaip namie nuo pirmos minutės, nes šalis labai organizuota, nesunku rasti viską ko tik reikia, o žmonės – labai paslaugūs.
Iš kitos pusės, Japonijoje visuomet liksi „gaijin“ (žodžio gaikokujin, kas japoniškai reiškia svetimšalį, trumpinimas, slengas). Žmonės visuomet su tavimi elgsis šiek tiek kitaip, nes atrodai kitaip. Padarysi kokią klaidą – tai bus kaip įrodymas, kad iš užsieniečio nieko kita negalima buvo tikėtis.
Tačiau viskas labai priklauso ir nuo vietos – jeigu gyvensi toliau nuo didžiųjų miestų, tai bus sunkiau, jeigu išvis įmanoma, susikalbėti angliškai. Teko apsilankyti Kyūshū (pietinė Japonijos sala), kur sutinkama kur kas mažiau turistų ir buvau labai maloniai nustebintas. Einant gatve, senyvo amžiaus japonai vis prieidavo ar sustabdydavo gatvėje ir klausdavo, iš kur esu, ką veikiu tokioje vietoje. Iki tol maniau, jog, kalbėdamas su japonu, visuomet turi vesti pokalbį, klausti, domėtis, nes kitaip pokalbis bus baigtas ar net nepradėtas.
Bet kokiu atveju, kad ir kokioje šalyje gyventum, turi būti pasirengęs mokytis tos šalies kalbą, laikytis tos šalies taisyklių, žinoti istoriją, kultūrą. Tuomet gali jaustis kaip namie bet kur, nes tavo integracija priklauso tik nuo tavo pastangų.
Prie visko apie ką jau kalbėjau, norėčiau pridėti, kad nėra vieno galutinio verdikto, vienos universalios etiketės, kuri gali būti priskirta tam tikrai šaliai. Kiekviena šalis yra individuali ir turi savo istoriją, savų niuansų, kuriuos suprasti ir suvokti logiką, slypinčią už jų, reikia ne vienerių metų, tad pavienė, trumpa patirtis – teigiama ar neigiama, yra tik maža bendro suvokimo dalelė.
– Ko japonai galėtų pasimokyti iš mūsų?
– Kaip džiaugtis gyvenimu. Kad gyveni ne tam, kad dirbtum, bet dirbi tam, kad geriau gyventum. Kad šeima yra svarbiau nei darbas. Kaip būti spontaniškiems, kaip reikšti jausmus ir emocijas, būti atviresniems, kad nieko tokio, jei eini skirtingu keliu nei visi kiti ar kaip nori tavo tėvai. Kad moterys nėra sukurtos tam, kad tik augintų vaikus – jos gali dirbti, būti geros vadybininkės, mokslininkės ir kas tik nori. Realiai, visko kas susiję su socialiniu gyvenimu.
– Lietuvoje – viena iš aštrių visuomenės problemų yra emigracija. Kaip manote, ar kelionės sustiprina norą grįžti namo, ar kaip tik – paskatina ieškoti laimės svetur?
– Jei niekur nekeliauji, iš kur bus noras grįžti namo? Manau, kad keliauti yra labai svarbu, kad suprastum, ko nori iš savo gyvenimo. Keliavimas labai padeda praplėsti akiratį, pakeisti mąstymą ir bendrą pasaulio suvokimą. Imkime laiko suvokimą, kaip pavyzdį.
Kai tik pradėjau studijuoti, kelių valandų kelionės Lietuvoje atrodydavo tokios ilgos ir skausmingai nuobodžios. Tačiau, pagyvenus užsienyje, supratus, kokio masto yra miestai ir kiek laiko užtrunki kasdien keliaudamas iš vienos vietos į kitą, tos kelių valandų kelionės Lietuvoje atrodo niekis.
Kai gyvenau Lietuvoje, kitos šalys atrodė taip toli, maniau, kad reikia būti pasiturinčiam, jei nori aplankyti kokią nors šalį. Šis požiūris pasikeitė radikaliai. Realiai – po 12–14 valandų skrydžio gali atsidurti visai kitame pasaulio krašte. Tai pasiekiama už minimalias išlaidas, jei įdedi pastangų į paieškas ir planavimą.
Grįžtant prie esmės – keliavimas po kitas šalis, patirtis gyvenant jose, leidžia žmonėms suprasti, ko jie iš tikrųjų nori ir ar apskritai gyvenimas užsienyje būtų jiems priimtinas ar ne. Taip pat tokia patirtis leidžia turėti atskaitos tašką, kuris leidžia racionaliai palyginti šalis pagal įvairius aspektus.
Vieni žmonės nusprendžia, kad gyvenimas užsienyje tikrai ne jiems, o kiti – atvirkščiai. Svarbiausia, kad jie jau žino, ko nori ir ką reiškia būti kitoje šalyje. Įgauta patirtis galiausiai tampa labai naudinga grįžus namo. Nepriklausomai nuo to, ar pakeliavęs, pagyvenęs užsienyje žmogus nusprendžia kurti ateitį užsienyje ar ne, manau, kiekvienas iš jų prioritetu pasirinktų gyvenimą tėvynėje, jei joje turėtų tokias pačias sąlygas.
– Jei galėtumėte rinktis bet kurią šalį, kur gyventumėte? Kodėl?
– Sunku pasakyti. Dar ne tiek daug keliavau, kad galėčiau padaryti tinkamą išvadą, ir visuomet yra įvairiausių iššūkių, kad ir kur bebūtum. Be to, aš ir dabar laisvai galiu rinktis bet kurią šalį, tad į šį klausimą atsakys tik laikas. Dabar norėčiau kurį laiką pagyventi vis skirtingoje šalyje, kad įgaučiau kuo įvairesnės kultūrinės patirties. Galiu pasakyti tik tiek, jog noriu būti laimingas, o kur gyventi – man nėra taip svarbu.

Sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.Įsigijus naują būstą, atkreipkite dėmesį ir į sprendimus susijusius su elektra
Planuojant įsigyti nuosavą būstą, visuomet atidžiai įvertinama jo vieta: atstumas iki darbo, vaikų darželių ar mokyklų, pati rajono infrastruktūra. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir daugybė praktinių dalykų.Nafta brangsta: Izraelio – Irano konflikto kainą mokės visas pasaulis
Izraelis, surengė keliasdešimt oro smūgių ataką prieš Iraną, kuri gali įstumti Artimuosius Rytus į naują karą. Plataus masto atakos taikiniais tapo Irano branduolinė programa, kariniai objektai, buvo nužudyti keli aukščiausio rango vado pareigas ėję Irano karininkai.Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga, reaguodama į Premjero Gintauto Palucko pasisakymus dėl pirmojo būsto neapmokestinimo, šį žingsnį vertina kaip sveikintiną reakciją į visuomenės lūkesčius.Telefonuose – visas gyvenimas: kaip juos apsaugoti keliaujant užsienyje?
Prasidėjusi vasara žymi atostogų kelionių pradžią, kuomet nemaža gyventojų dalis planuoja vykti ilsėtis ar pramogauti į užsienio šalis. Keliautojai vis dažniau daugelį kelionės dokumentų bei kitų svarbių asmeninių duomenų saugo savo išmaniuosiuose telefonuose ar kituose įrenginiuose.Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio
Vasaros sezoną pradedančiame Lietuvos pajūryje galutinai išjungta senoji 3G ryšio technologija. Daugiau kaip 20 metų šalyje naudota technologija nuo birželio 3 dienos nebeveikia visoje Klaipėdos apskrityje – Klaipėdos mieste ir rajone, Palangoje, Neringoje, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų savivaldybėse.Telefonas – jūsų vaiko saugumo įrankis: ar naudojate šias funkcijas?
Pirmasis telefonas – svarbus žingsnis vaiko gyvenime, tačiau sunkus sprendimas tėvams: kaip užtikrinti, kad įrenginys būtų ne tik patrauklus, bet ir iš tiesų naudingas?Miegas ir nutukimas: glaudus ryšys, apie kurį verta žinoti
Vis daugiau tyrimų rodo, kad miegas ir kūno svoris – glaudžiai susiję. Miego trukmė ir kokybė turi reikšmingą poveikį vaikų sveikatai, ypač nutukimo rizikai. Nutukimas yra būklė, kuri turi įtakos daugeliui organizmo sistemų: širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemai, sąnariams ir raumenims.Ryto kava – malonumas ar stresas širdžiai?
Daugeliui mūsų rytas be kavos – ne rytas. Tačiau ar kofeinas visada saugus širdžiai? Kada jis gali būti naudingas, o kada – žalingas? Specialistai pabrėžia: viskas priklauso nuo to, kiek kavos geriame, kaip ją ruošiame ir kaip mūsų organizmas į ją reaguoja.3000 eurų už kompiuterį – ir vis tiek lėtas? IT ekspertas paaiškina klaidas
Ar gali jūsų 3000 eurų vertės garsaus prekės ženklo kompiuteris dirbti lėčiau nei kolegos įrenginys, kainavęs 800 eurų? Deja, bet gali. Ir dėl to kalta ne technologinė įranga, o mūsų blogi įpročiai.Išmanusis televizorius ar televizorius su dirbtiniu intelektu
Televizorių technologijos nuolat tobulėja ir namų pramogos tampa vis labiau personalizuotos. Jau nesame tik pasyvūs žiūrovai – naujosios technologijos siūlo individualizuotą turinį, pritaiko vaizdo ir garso kokybę, leidžia bendrauti pasitelkiant išmaniuosius asistentus.Netrukus Lietuvoje bus visiškai išjungtas 3G ryšys
„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys.Dirbtinis intelektas kyla – o kur mūsų inžinierių karta?
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Moderni, šiuolaikinė gamyba neįmanoma be inžinerijos
Skaitmenizacija, automatizacija, robotika ir dirbtinis intelektas iš esmės keičia pramonės veidą, o kartu – ir inžinieriaus vaidmenį joje. Jei anksčiau pramonės įmonei pakakdavo šaltkalvio mechaniko ir elektriko, tai dabartiniai reikalavimai inžinieriui – kur kas didesni.Atskleidė, koks darbas būtų Z kartos košmaras
Privalomas darbas biure nuo 8 iki 17 val., viršvalandžiai, rutininės užduotys, nuolatinė kontrolė ir neaiški darbo prasmė. Šias sąlygas siūlantys darbdaviai gali neabejoti – didžioji dalis Z kartos atstovų nuo tokio darbo bėgs neatsisukdami.Paauglį užklupo aistra: kaip degti, bet nesudegti?
Brendimui įsibėgėjus paauglio gyvenime aistra užgriežia pirmuoju smuiku. Čia kyla dilema – laisvai mėgautis tuo, kas duota gamtos, ar lėtinti greitį, kad staigus gyvenimo posūkis neišmestų į šalikelę?Ką apie pinigus byloja liaudies išmintis ir ką sako ekspertai?
Apie pinigus egzistuoja daugybė patarlių ir posakių, kurie yra įsitvirtinę giliai mūsų sąmonėje. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs posakius „laikas – pinigai“, „šykštus moka du kartus“ ir daugelį kitų.Besaikės saulės vonios – kelias į melanomą: deginimąsi reikėtų pamiršti
Nors melanoma tarp vyrų yra trečias pagal paplitimą vėžys, o tarp moterų – antras, į saulės spindulius neretai numojame ranka. Dažnas ne tik neskuba teptis apsauginėmis priemonėmis, bet ir ilgiausiai deginasi, tepasi įdegį stiprinančiais aliejais.Įspėjo naudojančius „Skype“ – turite mažai laiko pereiti prie kitos programėlės
Gegužės 5 d. viena pirmųjų vaizdo skambučių ir susirašinėjimo programėlių – „Skype“ bus išjungta visiems laikams. „Microsoft“ oficialiai nutraukia programos veikimą ir ragina žmones pereiti prie kitų nemokamų sprendimų.Lošimų reklamai – stop ženklas: kas pasikeis ir kodėl tai svarbu?
Praeitų metų pabaigoje Seimas žengė ryžtingą žingsnį – pritarė reikšmingiems Azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, kurie jau nuo 2025 m. liepos 1 d. iš esmės pakeis lošimų reklamos taisykles Lietuvoje.Ar darbdavys turi teisę naudoti darbuotojo atvaizdą reklamuojant paslaugas?
Šių dienų socialinių tinklų tendencijos - verslininkai vis dažniau į parduodamų prekių ir paslaugų reklamas įtraukia savo darbuotojus. Šios tendencijos šalutinis efektas – nutraukus darbo sutartį, darbuotojai įprastai nenori, kad jis pats ir jo atvaizdas būtų siejamas su konkrečia įmone ir jos produktais.Būsto kainos ir vėl gali kilti: ką daryti laukiantiems dar mažesnių palūkanų?
Europos Centrinis Bankas šiais metais jau ne kartą mažino bazinę palūkanų normą, o naujausių žinių dėl pokyčių turėtume sulaukti jau balandžio 17 dieną. Planuojančius būsto paskolą tai skatina viltis, kad ši data reikš dar vieną palūkanų normos sumažėjimą.Kodėl kartojame tėvų klaidas, nors pažadame sau būti kitokie?
Ar pagaunate save sakant ar darant tai, ką sakydavo ar darydavo jūsų tėvai – nors sau kartojote, kad elgsitės kitaip? Pavyzdžiui, kitaip bendrausite su partneriu (-e) ir auginsite vaikus, niekada jų nekontroliuosite, visada mylėsite?Odai, širdžiai ir energijai palankiausi vaisiai: kuriuos rinktis ir kodėl?
Daliai žmonių vaisiai ir uogos – ne tik gaivus užkandis ar desertas, bet ir svarbi kasdienio maisto dalis: nuo rytinių glotnučių, spalvingų salotų ar ingredientų pagrindiniuose patiekaluose.Atostogos svetur: dažna klaida, dėl kurios permokate atsiskaitydami kortele
Atėjus pavasariui vis dažniau planuojame išvykas svetur. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė primena – keliaujant į ne euro zonos šalis atsiskaitymo banko kortele metu verta pasirinkti vietinę valiutą.Apie perdegimo prevenciją: poilsis turi būti tikras, o ne apsimestinis
Ar jums pažįstama situacija, kai prabudę ryte jaučiatės nepailsėję, atostogaudami vis dirsčiojate į mobilųjį telefoną, o jaukiausių metų švenčių šurmulys virsta nerimu?Kraustotės į naują būstą? Kokių su elektra susijusių klausimų reikėtų nepamiršti
Naujo būsto pirkimas – jaudinanti ir džiugi patirtis, tačiau už jos slypi ir daugybė praktinių klausimų, į kuriuos reikia atsakyti, kad gyvenimas būtų kuo patogesnis. Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai.Ar žinote, kur kreiptis nemokamos pagalbos susirgus per šventes?
Šeimos medicinos įstaigos jose prirašytiems gyventojams turi užtikrinti, kad šeimos gydytojo komandos paslaugas jie galėtų gauti 12 valandų per dieną, 5 darbo dienas per savaitę.Auksiniai antrankiai. Ar ne per daug aukojame dėl pinigų?
Šiandien profesinėje aplinkoje vis dažniau girdima metafora „auksiniai antrankiai“. Kai kurie darbdaviai, dažniausiai startuoliai, stengiasi paskatinti nuomonę, kad darbuotojai, norintys pakeisti darbo vietą ar netgi karjeros kryptį, rizikuoja prarasti per daug, ir todėl šie geriau renkasi likti.Vogti kaip į darbą: kaip vagystės iš parduotuvių maitina šešėlinę rinką
Vagystės iš parduotuvių – ne pavieniai nusikaltimai, o įsitvirtinęs, organizuotas ir paplitęs reiškinys. Pavogtos prekės atsiduria šešėlinėje rinkoje – dėl to nuostolių patiria ne tik verslas, bet ir valstybė: mažėja biudžeto pajamos, o teisėsaugos pareigūnai priversti skirti daug laiko pasikartojantiems iškvietimams ir protokolų pildymui.- Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
- Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
- Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
- Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
- Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
- Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
- Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
- Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
- Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
- Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
- Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
- Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
- Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
- Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
- Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
- Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
- Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
- Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
- Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
- „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
- Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
- Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
- Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
- Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
- Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
- Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
- Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
- Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.
Šio sąrašo naujienos detaliau
- 1487-11-30Miunchene kunigaikštis Albertas IV išleidžia pirmąjį Vokietijos alaus švarumo įstatymą (Reinheitsgebot) visai Bavarijai, kuriame nurodoma, kad alus turi būti gaminamas tik iš trijų komponentų - vandens, salyklo ir apynių.
- 1942-02-24Iš Niujorko pradėta transliuoti „Amerikos balso“ programa; pirmosios transliacijos buvo vokiečių kalba, skirtos klausytojams Europoje.
- 1974-05-31Prasidėjo Vilniaus TV bokšto statybos darbai (supiltas pirmas betono kubas į pamatus).
- 1922-09-17Maskvos radijas pradeda darbą 12kW galios siųstuvu.
Daugiau istorijos
- Miegokite ramiai: ką daryti, kad išmanusis nežadintų naktį?
- RRT: mitai ir faktai apie 5G ryšį.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- 5G tinklo era: šią savaitę ryšys pasiekė 80 proc. Lietuvos gyventojų.
- RRT skelbia preliminarius 5G aukciono rezultatus.
- RRT trečiojo ketvirčio ataskaita: lyderiais išlieka „Tele2” ir „Pildyk“.
- Siekiama saugios ir laipsniškos 5G ryšio plėtros Lietuvoje.
- RRT teikia išaiškinimus apie 5G.
- Smulkmena, kasmet galinti išgelbėti tūkstančius vaikų.
- Europos Centrinis Bankas mažina palūkanas, bet įmonės Lietuvoje reaguoti neskuba.
- Lietuvos ir Lenkijos verslo misija stiprina bendradarbiavimą gynybos sektoriuje.
- Telecentro teikiamų paslaugų LRT kaina yra skaidri ir objektyviai pagrįsta.
- Ugdomasis vadovavimas: raktas į verslo ir asmeninę sėkmę?
- Švelninant karantino sąlygas sektoriai atsigauna, tačiau netolygiai.
- „Barbora“ stiprina pozicijas: dar šiemet taps e. prekybos centru.
- Į Lietuvą atvyko istorinis pašto traukinys tiesiai iš Kinijos .
- Kaip veiklos kliūtims dėl plintančio koronaviruso turi ruoštis verslas?
- 5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje.
- Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko verslo inkubatorius.
- Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
- Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
- Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
- Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
- Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
- Ekspertas: lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų, nors dažnai permoka.
- Nuo vasario – energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos. Ko tikėtis?
- Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti.
- ESO: rugpjūtį augo gaminančių vartotojų sugeneruotas elektros energijos kiekis.
- Mobili saulės elektrinė – galimybė elektrą gamintis daugiabučiuose.
- Kaip teisingai interpretuoti prietaisų skydelio siunčiamus signalus.
- 5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui.
- Naudotos ar naujos padangos: kam vairuotojai teikia pirmenybę?
- 10 keistų kelių eismo taisyklių, kurias reikėtų žinoti keliaujant į užsienį.
- Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa.
- Keisis eismo organizavimas po Trakų viaduku.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Kaip atnaujinti savo automobilio salono interjerą?
- Kodėl nevienodai dyla automobilio padangos?
- 4 ženklai, kad automobilio servisą atliekate per retai.
- Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
- Šeimos gydytojai bus skatinami atlikti daugiau tyrimų.
- Genetinė liga gali paklaidinti net gydytojus.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Kuo naudinga garso terapija?
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Dirbate sėdimą darbą ar skraidote ilgus skrydžius ir sutino koja?
- Kaip vartoti antibiotikus atsakingai?
- Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
- Bulvių plokštainis niekad nepabos – išbandykite 5 naujas padažų idėjas.
- Trečiasis „Lidl Plus“ gimtadienis pirkėjus lepins nuolaidomis.
- Bulvės ir mėsa ruošiasi šeštadieniui: „Lidl“ kviečia į cepelinų fiestą!
- Išsiruošusiems į grybų paieškas: ką svarbu atminti pasiklydus miške?
- Turtingas skoniu ir už gerą kainą: rudeniškas troškinys su dešrelėmis.
- Pasigaminkite troškinį, kuris nukels į paprikos gimtinę – Ispaniją.
- Vaisiai ir uogos padės labiau už kremus ir papildus – jais praturtinkite mitybą.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Sezonas trumpas, tad skanaukite trešnes: naudingos skaidulomis ir vitaminu C.
- Tadas komentavo: Prieš protestą – aiški protesto organizatorių pozicija dėl NT mokesčio. Norėdami surinkti daugiau mokesčių turėtume ne apmokestinti turtą, o padidinti PVM, nes: - Mokesčių mokėtojų bazė - mokesčius mokės gerokai daugiau asmenų: užsieniečiai turistai, vagys, šešėlyje dirbantys asmenys, gyventojai, įmon
- admin komentavo: Lietuvos pajūryje nebeliko 3G ryšio. Mobiliųjų tinklų signalas kai kuriose vietovėse toks stiprus, kad sukelia televizijos trikdžius. TV antenos su stiprintuvais nuo šiol nebeveikia arba veikia su dideliais trikdžiais.
- Justas komentavo: Atliko elektros naudojimo eksperimentą namuose: kiek pavyktų sutaupyti. Kur ten sutaupysi? Ignitis ir kiti elektros tiekėjai jau pradėjo imti pinigus už orą: abonentinį mokestį. Ir dar demagogiškai aiškina, kad tai vartotojų patogumui. O kita demagogija: aiškinama, kad reikia taupyti, o savo kainodara skatin
- Justina komentavo: „Teltonikos“ skandalas atskleidė biurokratijos problemų mastą. Atvejis tikrai ne vienas. Tokių dalykų dėsningai šimtais nutinka. Tik ne visi tokie stiprūs kaip TELTONIKA. Reikia globalios pertvarkos... visose institucijose. Prisiminkime ir čekiukų skandalą... Tik jis ir liko čekiukų skandalu. O juk
- Po to, kai 1988 m. iš Škotijos ūkininko pavogė daugiau nei 200 avių, likusią bandą jis nudažė ryškiai oranžine spalva. Vagystės iš karto liovėsi.
- Kiekvienas zebras turi unikalų juodos ir baltos spalvų juostelių raštą, pavyzdžiui, kaip žmonės – pirštų atspaudus. Pagal raštą zebro jauniklis atpažįsta savo motiną. Jaunikliui gimus, motina pridengia šį savo kūnu nuo aplinkinių zebrų, kad palikuonis įsimintų būtent jos raštą.
- Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zokerbergas (Mark Zuckerberg) milijardieriumi tapo būdamas 25-erių. Bilas Geitsas savo pirmąjį milijardą uždirbo būdamas 31 metų.
- Amerikos kompanija „Walmart“ yra didžiausias privatus darbdavys pasaulyje – įmonėje dirba daugiau nei 2 mln. žmonių.
- Juoda spalva - skatina tylėti bei vengti pokyčių.
- Mirė dvasininkas, pateko į rojų ir klausia Dievo:
– Viešpatie, pasakyk, o kaip tu sukūrei visatą?
– Na paprastai: pradžioje singuliarumas, paskui Didysis sprogimas, eksponentinė plėtra... Jūsų fizikai daug maž viską suprato teisingai.
– O kaip tu sukūrei viską kas gyva?
– Na, kaip... Pirma, abiogenezė, tada DNR pasaulis, tada evoliucija, ląstelės, tada daugialąsčiai organizmai...
– Na taip... O kaip tu, Viešpatie, sukūrei žmogų?
– Klausyk, tai ką apibūdino Darvinas, nieko daugiau pridėti negaliu. Jis viską aprašė teisingai: Iš pradžių primatai, tada įrankių naudojimas, vėliau kalba, tada stačia laikysena... Tu ką? Praleidinėjai pamokas mokykloje?
– Viešpatie, bet Toroje parašyta apie septynias dienas, apie žmogaus sukūrimą iš molio...
– O kaip tu pats paaiškintum neraštingiems piemenims, jei būtum atsidūręs ant Sinajaus kalno? Kalbėtum apie Kvarko-gliuono plazmą, DNR ir natūraliąją atranką? - Susitinka dvi seniai nesimatę draugės, pasakojasi apie prabėgusius metus.
- O ar turi vaikų?
- Mano gyvenimas buvo labai spalvingas. Turiu šešis vaikus. Du vaikus sugyvenau su pirmu vyru, dar du vaikus - su antru vyru.
- O dar du?
- Dar du - čia jau grynai mano. - Darželyje vaikai ėmė keiktis. Ir keikiasi „rinktiniais“ žodžiais. Aiškinantis priežastis paaiškėjo, kad prieš porą dienų du elektrikai salėje kabino šviestuvus, o vaikai žiūrėjo, kaip „dėdės“ dirba. Darželio vedėja šoke, paskambina įmonės, kurios darbuotojai atliko darbus, direktoriui. Šis išsikviečia elektrikus ir sako:
- Pasakokite, kaip jūs elgėtės darželyje, kad vaikai ėmė keiktis?
Vienas aiškina:
- Direktoriau, mes niekuo dėti. Tikrai elgėmės labai kultūringai. Štai Antanas, stovėdamas ant kopėtėlių, lituokliu litavo laidų galus, kad būtų geresnis kontaktas, o aš stovėjau apačioje ir prilaikiau kopėtėles, kad Antanas ramiau jaustųsi. Ir nuo lituoklio keletas išsilydžiusių lydmetalio lašų užtiško man ant galvos. Aš ir pasakiau: „Antanai, būk geras, daugiau nebelašink man lydmetalio ant galvos“.
Antanas linksi galva:
- Tikrai, direktoriau, viskas taip ir buvo, kaip Juozas pasakoja!
Jūsų komentaras