Lietuvoje skraidė Suomijos, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos oro bendrovės

Lietuvos oro erdvėje 2017 m. daugiausia skraidė penkios oro bendrovės - Suomijos „Finnair“, Latvijos „Air Baltic“, Rusijos „Aeroflot“, Vokietijos „Lufthansa“ bei Rusijos avialinijos „Rosija“. Palyginti su 2016 m., penketuke pasikeitė tik viena bendrovė – rusų „Rosija“ pernai aplenkė Airijos pigių skrydžių bendrovę „Ryanair“, kuri liko šeštoje vietoje.

Suomių skrydžių bendrovė „Finnair“ per 2017 m. Lietuvos oro erdvėje atliko 23,4 tūkst. skrydžių – daugiausia iš visų aviakompanijų. Šis skaičius apima visus virš Lietuvos teritorijos bendrovės lėktuvų atliktus tranzitinius skrydžius ir šių avialinijų orlaivių kilimą ir tūpimą Lietuvos oro uostuose. Palyginus su 2016 m., bendrovės įvykdytų skrydžių skaičius sumažėjo 2,3 proc., pranešė orlaiviams oro navigacijos paslaugas teikianti valstybės įmonė „Oro navigacija“.

Antroje vietoje pagal atliktų skrydžių skaičių yra Latvijos avialinijos „Air Baltic“, kurios lėktuvai per minėtą laikotarpį atliko 21,7 tūkst. skrydžių Lietuvos oro erdvėje (15,9 proc. daugiau nei 2016 m. tuo pat metu). Trečią ir ketvirtą vietas dalinasi Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ (18,5 tūkst. skrydžių, 3,6 proc. daugiau nei 2016 m.) ir Vokietijos „Lufthansa“ (17,5 tūkst. skrydžių, 4,2 proc. augimas). Daugiausia Lietuvos oro erdvėje skraidžiusių bendrovių penketuką užbaigia Rusijos avialinijos „Rosija“, kurios pagal įvykdytų skrydžių – 11,7 tūkst. - skaičių pernai augo labiausiai – atliko 40,7 proc. daugiau skrydžių nei 2016 m.

Iš Vilniaus oro uosto 2017 m. daugiausia kilo arba jame leidosi Vengrijos pigių avialinijų „Wizzair“ lėktuvai – skrydžių vadovai aptarnavo 5,8 tūkst. šios bendrovės orlaivių. Palyginti su užpernai, ši oro bendrovė iš arba į Lietuvos sostinę atliko 15,1 proc. skrydžių mažiau (2016 m. skrydžių skaičius siekė 6,9 tūkst.). Antroje vietoje pagal Vilniuje kilusių arba besileidusių orlaivių skaičių yra kaimynų latvių avialinijos „Air Baltic“ – 5,5 tūkst. skrydžių arba 0,7 proc. mažiau nei 2016 m. Trečioje – Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“, kurios lėktuvų atliktų skrydžių skaičius 3,4 proc. mažesnis nei 2016 m. (5,1 tūkst. skrydžių). Lenkijos oro linijos LOT pernai žymiai padidino skrydžių skaičių į ir iš Lietuvos sostinės – palyginti su 2016 m., atliktų skrydžių skaičius išaugo 69,6 proc. ir siekė 3,8 tūkst. Skandinavijos oro bendrovė SAS pernai atliko 2,9 tūkst. skrydžių ir, palyginti su užpernai, skraidino 11,1 proc. mažiau.

Kaune daugiausia kilo arba leidosi airių bendrovės lėktuvai – skrydžių vadovai pernai aptarnavo 3,8 tūkst. „Ryanair“ orlaivių. Ši pigių skrydžių bendrovė, palyginti su 2016 m., į arba iš Kauno atliko 2,3 proc. mažiau skrydžių nei 2016 m. Antra vieta pagal atliktų skrydžių skaičių Kaune atiteko Vengrijos pigių avialinijų bendrovei „Wizzair“, kuri pernai atliko 2 tūkst. skrydžių ir palyginti su užpernai (554 skrydžiai), pasiekė net 258 proc. augimą. Trečią vietą užėmė Lenkijos oro bendrovė SprintAir, kurios lėktuvai Kaune įvykdė 1 tūkst. skrydžių, ir, palyginti su 2016 m. (533 skrydžiai), skrydžių skaičių padidino 89,3 proc. Latvijos avialinijos „Air Baltic“ pernai Kaune pasiekė įspūdingą augimą – atlikusi vos 12 skrydžių 2016-aisias, pernai ši oro bendrovė Lietuvos laikinojoje sostinėje skrydžių skaičių padidino iki 618. Lenkų bendrovės SprintAir Cargo lėktuvai pernai iš Kauno kilo arba leidosi 505 kartus – atlikta 3 skrydžiais mažiau nei 2016 m.

Palangos oro uoste pernai daugiausia skrydžių atliko Skandinavijos oro bendrovė SAS – 1,3 tūkst. arba 0,6 proc. mažiau nei 2016 m. Latvijos avialinijos „Air Baltic“ skrydžių skaičių Palangoje pernai padidino 18,7 proc. ir užėmė antrąją vietą – čia aptarnauti 948 kilę arba besileidę šios bendrovės orlaiviai. Vengrijos pigių avialinijų bendrovė „Wizzair“ pernai atliko 352 skrydžius ir, palyginti su 2016 m., pasiekė 45,5 proc. skrydžių skaičiaus augimą. Airijos oro linijų bendrovės „Ryanair“ pernai žymiai dažniau kilo arba leidosi Palangoje – per metus skrydžių vadovai aptarnavo 338 šios bendrovės lėktuvus arba 108,7 proc. daugiau nei užpernai. Skandinavijos oro linijų bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ pagal atliktų skrydžių skaičių Palangoje pernai užėmė penktąją vietą - jos lėktuvai čia atliko 266 skrydžius, arba 2 skrydžiais mažiau nei 2016 m.

2017 m. Lietuvos oro erdvė tapo dar patrauklesnė oro bendrovėms ir VĮ „Oro navigacija” suteikė oro navigacijos paslaugas 243 tūkst. orlaivių (5,23 proc. augimas, lyginant su 2016 m.).

Kiekvieną dieną Europos danguje yra atliekama daugiau kaip 30 tūkst. skrydžių. Siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.

Lietuvos oro erdvę į savo maršrutus įtraukia daugiau kaip 900 oro bendrovių. Tik daliai jų kelionės tikslas yra Lietuvos oro uostai. Didžioji dalis visų Lietuvos oro erdvėje vykdomų skrydžių (beveik 76 proc.) yra atliekami kertant Lietuvos teritoriją tranzitu, t.y. tik dalis oro bendrovių maršruto driekiasi mūsų šalies oro erdvėje.

• Gydytojas kardiologas apie širdies permušimus: ką svarbu apie juos žinoti.
• Norite, kad jūsų augintinis jaustųsi puikiai? Nedarykite šios klaidos.
• Lietuviai automobiliais rūpinasi labiau nei savo sveikata.
• Virtualus seksas: nepriimkite per daug patrauklių pasiūlymų.
• Pavasaris sode: kaip tvarkyti žaliąsias atliekas.
• Pradėti lytinį gyvenimą - apgalvotai.
• Seksualinės fantazijos lydi visą gyvenimą.
• Vaikų isterijos priepuoliai: kas iš tiesų veikia?
• Emocijų slopinimas - tiksinti bomba.
• Kasmet nuo nešvaraus vandens žūva 3 mln. žmonių: kaip dirba vandens inžinieriai.
• Atsakingo vaistų vartojimo diena: kodėl svarbu laikytis gydymo rekomendacijų?
• Vokietijoje pristatyta dirbtinio intelekto ateitis: kaip keičia kasdienybę?
• Įstiklinta lodžija ar nugriauta siena: pagražinimai, galintys brangiai kainuoti.
• Kada elektros vartotojams verta rinktis dviejų laiko zonų tarifą.
• Mokestiniai eksperimentai kelia grėsmę ekonomikai ir gynybos finansavimui.
• Jūsų duomenys jau interneto sukčių rankose: kaip jie gali būti panaudoti?
• Gyventojai už saulės elektrines sulaukia APVA paramos: išmokėti 1,3 mln. eurų.
• Ką daryti, kai šuo tampa namų karaliumi ir kelia elgesio problemas.
• Kokybiško moters gyvenimo formulė: kaip išlikti sveikai ir energingai kasdien?
• Amsterdame meilę radęs lietuvis atskleidė, kuo jį žavi Nyderlandų sostinė.
• Paskutinieji be interneto, pirmieji – soc. tinkluose: „Xennials“ karta.
• Ar elektromobiliai ir hibridai dėvisi greičiau nei tradiciniai automobiliai?
• Vasaris – meilės mėnuo: ko dažniausiai klausia vaistinėje?
• Bulvių vieta – šaldytuve? Kaip derliumi namuose mėgautis ilgiau.
• Ką daryti, jei jūsų artimas žmogus dingo?
• „Nevadovystės“ era: kodėl Z karta atsisako būti vadovais?
• Kaip gauti APVA paramą saulės elektrinėm 2025 m.? Viskas, ką reikia žinoti!
• Pabrangę degalai lėmė infliacijos šuolį: teks nusiteikti tolesniam kainų augimui.
• Sukūrėte pasitelkę dirbtinį intelektą. Kam priklauso autorių teisės?
• Elektros biržoje: vasario 15 dieną rekomenduojama mažinti vartojimą.
• Vis daugiau lietuvių elektrą gaminasi patys: kas lėmė saulės elektrinių šuolį?
• Gurmaniški nuotykiai: 10 patiekalų, kuriuos turite paragauti keliaujant.
• Nematomas pavojus duše: būtina laikytis kelių taisyklių.
• Sukčių meilės pinklės: kaip nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?
• Šiose šalyse geriau būti atsargiems – kur traumos kainuoja brangiausiai.
• Brangstantys degalai ir elektromobilių pasiūla keičia vairavimo įpročius.
• Dirbtinis intelektas inžinerijoje: palengvina darbą, ar kelia naujų iššūkių?
• Meilės evoliucija: kaip keičiasi mūsų požiūris į Valentino dieną?
• Profesorė – apie 4 dienų darbo savaitės modelį: „Tai – tik laiko klausimas“.
• Gedimus šalinantis ir ryšio planus siūlantis DI: 2025 m. tendencijos.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9